Per sekmadienį vykusį balsavimą dėl JAV sveikatos apsaugos sistemos reformos įstatymo projekto buvo surinkta pakankamai balsų Atstovų rūmuose.
Kalbėdamas po balsavimo, B. Obama pasveikino visus, kovojusius už šią reformą.
Kad sveikatos apsaugos reformai būtų pritarta, reikėjo 216 balsų. Nors demokratai turi daugumą, ilgai buvo neaišku, ar tiek balsų pavyktų gauti. Prieš reformą nusistatę buvo ne tik respublikonai, bet ir dalis demokratų.
B. Obamos sveikatos reformos tikslas yra sudaryti galimybes ateityje gauti sveikatos draudimą 30 mln. iki šiol neapdraustų amerikiečių.
Tam reikalingos išlaidos bus kompensuojamos iš pagyvenusių amerikiečių sveikatos draudimo išlaidų sumažinimo bei įvedant naujus mokesčius kaip brangiai kainuojančioms sveikatos draudimo programoms, taip ir turtingiausių amerikečių pajamoms iš investicijų.
Sveikatos sistemos reformos įstatymo priėmimo sekmę užtikrino JAV vidutiniojo sluoksnio šeimos, siuntusios į Kongresą laiškus su skundais, kad sveikatos draudimas brangsta pernelyg greitai, kad jie absurdiškos iki šiol galiojusios tvarkos dėka netenka sveikatos draudimo, jei rimtai suserga.
Ne tik 13 prokurorų, bet ir rimtesnės pajėgos yra prieš šį sveikatos draudimo sutvarkymą. Juk mokėti už jį reikės turtingiausiems amerikiečiams. Dešimtmečius Reigano eros dėka turtingiausiųjų gyventojų mokesčių našta vien santykinai mažėjo, o pajamos vien santykinai augo. Dabar ši era baigiasi. Tai rimčiausias posūkis Amerikos istorijoje nuo Reigano laikų.
Mums Lietuvoje reikėtų pasimokyti iš mūsų artimiausių sąjungininkų, kaip reikia siekti nacijai naudingų pertvarkų politikoje.
2010 m. kovo 21 d., sekmadienis
2010 m. kovo 20 d., šeštadienis
Tai mirties nuosprendis Kubiliaus reformai
Kęstas,
2010 03 20 18:03
„Man patogiau išvykti į užsienį, kur kainos beveik tokios pat, be to, yra galimybė geriau išmokti užsienio kalbą ir gauti žinių tarptautinėje srityje“, - sakė studentas.
Užsienio universitetai lietuvius vilioja atvykę į Lietuvą
Mindaugas Jackevičius, www.DELFI.lt
2010 kovo mėn. 20 d. 16:41
Į kovą dėl studentų iš Lietuvos kyla ir užsienio aukštosios mokyklos – ieškoti protų čia vis dažniau atvyksta studijų muges rengiantys įvairių Europos šalių universitetai. Analitiko Žilvino Martinaičio nuomone, Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimas reaguoti į šiuos procesus stipriai vėluoja, šalis kovą pralaimi tiek dėl gabiausių savų studentų, tiek dėl gabiausių studentų iš užsienio.
Dar praėjusių metų lapkritį Britų taryba pirmą kartą Lietuvoje organizavo Jungtinės Karalystės (JK) universitetų mugę moksleiviams ir studentams, besidomintiems studijomis JK. Mugėje dalyvavo 27-ių JK universitetų atstovai.
Kaip teigta pranešime, tokia mugė Vokietijoje organizuojama jau dešimtus metus. Kadangi JK universitetuose daugėja studentų iš Lietuvos, pirmą kartą nuspręsta mugę surengti ir Lietuvoje.
Penktadienį ir šeštadienį į parodą „Studijos Olandijoje” Vilniuje kvietė Olandijos švietimo paramos centras. Olandijos universitetų atstovai supažindino su studijų programomis, kaina ir stojimo tvarka.
„Nesakome, kad dabar visi studentai turėtų vykti į užsienį. Bet tiems, kurie nori studijuoti svetur, tai yra galimybė. Dalis studentų gali nuspręsti, kad jiems gerai likti Lietuvoje, Latvijoje ar Estijoje, kiti gali matyti perspektyvą užsienyje dėl įvairių priežasčių – kartais išsilavinimo, kartais gyvenimo patirties“, - DELFI sakė Olandijos švietimo paramos centro vadovė Inese Valdheima.
Pasak I. Valdheimos, Olandija studijų mugę Lietuvoje organizuoja pirmąjį kartą. Pernai tokia paroda pasisekimo sulaukė Rygoje. Pašnekovės teigimu, mugėje sulaukta motyvuotų studentų, jau pasidomėjusių universitetais ir jų siūlomomis programomis.
„Būdama latvė klausiu savęs, kaip pati jaučiuosi tautiečiams siūlydama Olandijos universitetus. Tačiau galiu pakartoti – viską lemia galimybės, pasirinkimai. Yra daugybė žmonių su skirtingais požiūriais, skirtingais poreikiais. Esu kategoriškai prieš savanaudišką patriotizmą“, - teigė I. Valdheima.
Pašnekovės teigimu, dažnai daugiausia dėl finansinių priežasčių galvojama, kad studentai turėtų rinktis mūsų universitetus ir jiems mokėti studijų mokesčius. „Tačiau manau, kad tai trumparegiškas požiūris: mes negalime suvaržyti norinčių studijuoti ir matančių perspektyvas kitose šalyse“, - kalbėjo I. Valdheima.
Panašias Olandijos universitetų muges Lietuvoje ketina rengti ir ateityje.
Nori išvykti, nes kainos panašios
Teisę Mykolo Romerio universitete ir bankininkystę Vilniaus kolegijoje studijuojantis Vladimiras Muravjovas Olandijos universitetų mugėje ieškojo magistrantūros studijų. „Galvoju ir apie kitas užsienio šalis, ne tik Olandiją. Lietuvoje šiuo metu tarp teisininkų didelė konkurencija ir daug studijuojančių teisę. Man patogiau išvykti į užsienį, kur kainos beveik tokios pat, be to, yra galimybė geriau išmokti užsienio kalbą ir gauti žinių tarptautinėje srityje“, - sakė studentas.
Magistrantūra užsienyje, mano V. Muravjovas, jam pridėtų universalumo. Be to, jo nuomone, užsienyje galima įsitvirtinti, pradėti verslą ar įgyta patirtimi dalytis grįžus į Lietuvą.
Vidutinė vienerių metų bakalauro programų studijų kaina Nyderlanduose - 1560 eurų.
Analitikas: Lietuva studentų donorė, o ne gavėja
„Ir anksčiau patys geriausi universitetai ieškodavo pačių talentingiausių studentų. Šiuo metu ši tendencija akivaizdžiai tapo masiškesnė – ieškoma ne tik matematikos, chemijos ar fizikos tarptautinių olimpiadų nugalėtojų, bet orientuojamasi į platesnį studentų sluoksnį“, - DELFI sakė Viešosios politikos ir vadybos instituto analitikas Ž. Martinaitis.
Ž.Martinaitis atkreipia dėmesį, kad Lietuva globalioje tarptautinėje konkurencijoje dėl gabiausių studentų kol kas daugiau dalyvauja kaip donorė, o ne gavėja. „Lietuva kovą pralaimi – tiek dėl gabiausių savų studentų, tiek dėl gabiausių užsienio studentų“, - teigė analitikas.
Pasak Ž. Martinaičio, į užsienio universitetų studijų muges galima žiūrėti kaip į bandymą pritraukti daugiau mokančių už studijas studentų. Tačiau daugelis Vakarų universitetų esą nesiekia pritraukti tiesiog mokančių studentų – keliami ir akademiniai standartai.
„Prarandame ne tik mokančius už mokslą, bet ypač gabesnius – negabių studentų ten nepriima. Tuo tarpu Lietuvoje vis dar diskutuojama, ar universitetai turėtų nustatyti minimalią kartelę, kokių gebėjimų studentus priimti. Galiausiai kartelė nenustatyta – laimėjo ekonominis motyvas - tai aiškiai parodo, kad Lietuvoje orientuojamasi tik į pinigus, neatsižvelgiama į vieną svarbių studijų kokybės aspektų – pačių studentų kokybę“, - dėstė Ž. Martinaitis.
Analitikas pastebi, kad Lietuvos aukštųjų mokyklų gebėjimas reaguoti stipriai vėluoja nuo aktualijų ir tendencijų. Pasak Ž. Martinaičio, dar prieš kokius 5 metus realios konkurencijos tarp Lietuvos universitetų nebuvo, tad vis dar juntamas mąstymo šiltnamio sąlygomis efektas.
„Manyčiau, ilguoju laikotarpiu, per 4-5 metus, tai turėtų keistis. Jei universitetai nori išlikti kaip universitetinės aukštosios mokyklos, kurios dirba su gabiais studentais ir sugeba pasiekti rezultatą, be jokios abejonės, turės susirūpinti, kaip savo vardą, studijas reklamuoti, bandyti pritraukti pačius geriausius studentus“, - kalbėjo Ž. Martinaitis."
Ar ne laikas rimtai pagalvoti apie valdymo bei gynybos išlaidų sumažinimą?
Žuvis supūna nuo galvos. Kol nereikia ginti Lietuvą, mes turimę Prezidentę, Premjerą, Seimo Pirmininkę, ministrus ir daugybę kariuomenės vadų. Visi mėgsta lengvai gaunamus pinigėlius, brangius automobilius, apsaugą ir kitus malonumus. Darbas nesunkus, juk vadovaujame gyventojų skaičiui, kuris prilygsta šių dienų vidutiniam miestui.
Bet visi mūsų vadovai rūpinasi tik savimi ir, blogiausiais atvejais, yra dar stipresnių kaimynų nupirkti. Karo metu nekyla nė menkiausio pasipriešinimo. Turime iš kartono padarytą, gražiai padažytą, bet brangiai kainuojančią valdymo ir gynybos struktūrą.
Pinigai nueina nepakeliamiems mokesčiams. Žmonių Lietuvoje liko per mažai Prezidentėms, generolams, ministrams ir armijoms civilių bei uniformuotų dykaduonių išlaikyti. Atėjo laikas kurti tikrą valstybę. Su verslais, kurie gali išgyventi. Su darbo vietomis.
Bet visi mūsų vadovai rūpinasi tik savimi ir, blogiausiais atvejais, yra dar stipresnių kaimynų nupirkti. Karo metu nekyla nė menkiausio pasipriešinimo. Turime iš kartono padarytą, gražiai padažytą, bet brangiai kainuojančią valdymo ir gynybos struktūrą.
Pinigai nueina nepakeliamiems mokesčiams. Žmonių Lietuvoje liko per mažai Prezidentėms, generolams, ministrams ir armijoms civilių bei uniformuotų dykaduonių išlaikyti. Atėjo laikas kurti tikrą valstybę. Su verslais, kurie gali išgyventi. Su darbo vietomis.
Mūrininkas/betonuotojas,
2010 03 20 17:32
Svarbiau už kariuomenę yra lietuvių motyvacija ginti savo valstybę. Bet mes dabar turime ne Suomiją 1939-1945, o Lenkiją 1939 ar Gruziją 2009 m. Patys stipriausi sąjungininkai, kurie nė piršto nepajudins, kariuomenė, kuri praradusi 1 procentą kareivių išsilakstys ir pasiduos į nelaisvę (2,5 mln. Lenkijos kariuomenė 1939 m. prarado apie 40 tūkst. žmonių ir nustojo egzistuoti(2 proc.), kovodama su 2,5 mln. vokiečių, Gruzijos 12 tūkst. kariuomenė išsilakstė, kai prarado apie 100 kareivių). Suomija kovojo, net praradusi 50 proc. kareivių iki 1945 m. Dauguma lietuvių savo priešus mato valstybės viduje "valstybinėse institucijose", o ne išorėje. 1940 m. taukais aptekusi Lietuvos kariuomenė perėjo į Lietuvos priešų pusę, biudžetnikų (elito) valstybė tilpo Smetonos portfelyje. Net galingiausia kariuomenė negalės apgint valstybės, kurios piliečiai nelaiko sava, o laiko "jų" (elito, biudžetnikų, p-filų, es ir panašiai). Taigi reikia visas "valstybines institucijas" paleisti. O kad tai įvyktų greičiau, kiekvieno patrioto pareiga nemokėti duoklių (mokesčių) parazituojančių biudžetnikų išlaikymui. Nematau prasmės, ko mes tokius susireikšminusius veltėdžius turim išlaikyti. Visad Lietuvą nuo švedmečio laikų gindavo ne "kariuomenė" ar "valstybės struktūros", kurios išsilakstydavo, o partizanai ir sukilėliai.
Kęstas,
2010 03 20 17:48
Mūrininkui/betonuotojui:
Tikra teisybė. Jei reiks gintis - turėsime gintis patys. Butaforinė valdžia ir butaforinė kariuomenė Lietuvą neišgelbėja.
Tikra teisybė. Jei reiks gintis - turėsime gintis patys. Butaforinė valdžia ir butaforinė kariuomenė Lietuvą neišgelbėja.
2010 m. kovo 19 d., penktadienis
Mokesčiai žlugdo smulkųjį verslą
Albinas Čaplikas, „Valstiečių laikraštis“
2010 kovo mėn. 20 d. 00:02
| Teksto dydis: |   |
Pagal šių metų pradžioje įsigaliojusią tvarką, ar IĮ dirba, ar yra laikinai sustabdžiusi veiklą, ar jos savininkas pensininkas, ar net neįgalusis – privalo mokėti mokestį „Sodrai“ nuo minimalios 800 litų algos, t. y. apie 300 litų (37,5 proc.). Be to, padidintas pelno mokestis. Anksčiau, jei individuali įmonė uždirbdavo mažiau nei 25 tūkst. litų per metus, šio mokesčio mokėti nereikėjo. Dabar 5 proc. mokestis privalomas, net jei uždirbai vos litą.
Jurbarko rajono verslininkų organizacijos tarybos pirmininkas, IĮ savininkas Gintaris Stoškus dabartinę tvarką apibūdina negailėdamas palyginimų: „Valdžia, ignoravusi verslininkų nuomonę, dar kartą prisidirbo. Dabar, kai savininkai masiškai pradėjo likviduoti įmones, valdininkai mums pataria IĮ perregistruoti į UAB arba rinktis kitokią verslo įteisinimo formą. Labai nusivyliau finansų ministre Ingrida Šimonyte, kai ji, pasikvietusi verslininkus, pasiūlė steigti kažkokias šeimynines UAB.
Susidariau nuomonę, kad finansų ministrė mėgsta fantastiką. Tegul nepyksta, tačiau aš jai net savo įmonės buhalterijos reikalų tvarkyti nepatikėčiau.“
Belsis į darbo biržas
Praėjusių metų pabaigoje jurbarkietį į darbo grupę pakvietė Ūkio ministerija. Po diskusijų G.Stoškus ir kolegos smulkieji verslininkai pateikė pasiūlymus dėl IĮ apmokestinimo. Visi tikėjosi, kad Vyriausybė pasirinks būtent Ūkio ministerijos darbo grupės pasiūlymą. Tačiau atsitiko kitaip. Dabar aiškėja, kad Vyriausybė pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) grupės pasiūlymams.
VL žiniomis, Vyriausybės nariai net nustebo, pamatę tokią SADM iniciatyvą. Šios ministerijos darbo grupė, vadovaujama viceministrės Audronės Morkūnienės, nusprendė, jog smulkieji verslininkai turėtų užkamšyti „Sodros“ biudžeto skyles. Dabar bandoma teisintis, kad į SADM darbo grupę buvo kviesta ir smulkiųjų verslininkų, tačiau niekas nebenori atskleisti jos sudėties. G.Stoškaus žiniomis, ministerija buvo pasikvietusi kelias verslo pradžiamoksles jaunas klaipėdietes. Patirties stokojančias jaunas merginas SADM atstovai nesunkiai įvarė į kampą. Sprendimo rezultatai siaubingi: jau vasarį prasidėjo IĮ likvidavimas, o šį mėnesį besitraukiančių iš verslo banga dar padidėjo.
Akivaizdu, kad padėtis blogėja kiekvieną dieną. Jeigu Vyriausybė skubiai nesiims veiksmų, po kelių mėnesių individualiojo verslo neliks. Taigi ir „Sodros“ skylės ne tik nebus užkamšytos, bet ir dar labiau padidės, nes kai kurie buvę IĮ savininkai ateis į darbo biržas. SADM viceministrei A.Morkūnienei teks sukti galvą, kur gauti lėšų pašalpoms mokėti.
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos prezidentas Arturas Mackevičius mano, kad klaida apmokestinant IĮ padaryta specialiai.
„Mano nuomone, tai bauda už iniciatyvą. Neretai iš žmonių reikalaujama mokėti mokesčius, nors jokių pajamų jie negauna. Tai absurdiška padėtis. Aš nuolat bendrauju su tais žmonėmis ir žinau: daugelis jų dabar moka mokesčius iš santaupų. Tačiau taip ilgai tęstis negali. Kodėl UAB įsteigęs verslininkas gali įdarbinti save, ir nebūtinai visu etatu, o tiek, kiek yra darbo, tačiau IĮ savininkas taip elgtis negali?“ – stebisi A.Mackevičius.
Į Kauno verslininkų asociacijos prezidentą būtent šiomis dienomis kreipiasi ir pensinio amžiaus sulaukę verslininkai. Jie negali patikėti Vyriausybės sprendimais.
„Maža to, kad šie žmonės dvejus metus gaus sumažintą pensiją, nes dirba, ir pensija sumažinta vidutiniškai apie 200 litų. Tačiau dar, jeigu turi IĮ, per mėnesį „Sodrai“ privalės mokėti 300 litų. Skaičiuokime: gaunantiems minimalią pensiją telieka 150–200 litų. Štai ir gyvenk. O juk darbo nėra, užsakymų įmonėms taip pat trūksta“, – pasakoja A.Mackevičius.
G.Stoškus ir jo kolegos tvirtina iš pradžių siūlę kompromisus. Jeigu Vyriausybė taip nori didinti mokesčius, tai reikėtų nors susitarti dėl aplinkybių: kas ir kokiomis sąlygomis mokės naujus mokesčius.
„Mūsų pozicija buvo tokia: IĮ savininkui turėjo būti suteikta teisė įsidarbinti pagal darbo sutartį ir mokėti sau tokį atlyginimą, kokį gali įmonė. Nuo šios sumos jis turėtų mokėti ir socialinio draudimo mokestį, būtų apdraustas ligos atveju, gautų kitokias išmokas išėjęs į pensiją“, – diskusijas primena G.Stoškus.
Tačiau atsitiko kitaip.
Siūlo stabdyti įstatymų galiojimą
Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė Zita Sorokienė apgailestauja, kad mokesčių projektus rengę Vyriausybės nariai, kaip ir visada, išvengs atsakomybės.
„Dabar pripažįstama, kad padaryta klaida, tačiau niekas nenori skaičiuoti, kiek nuostolių padaryta ir verslui, ir valstybei“, – piktinasi Z.Sorokienė. Ji siūlo mokesčių reformą pradėti nuo valdininkų atsakomybės didinimo. Esą tik tuomet valdininkai, prieš priimdami sprendimus, atidžiau pasidomės verslo aplinka.
Kokia išeitis dabar?
„Reikia kuo skubiau sustabdyti nuo metų pradžios galiojančius įstatymus, rengti naujus projektus, kurie tenkintų ir valstybę, ir verslininkus“, – sako Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė.
Valdžiai rūpi tik jos reikalai
Smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) tarybos pirmininkė Dalia Matukienė nepraranda vilčių, kad padėtis bus skubiai taisoma.
„Ūkio ministerija pripažįsta, kad Vyriausybė padarė klaidą, ir pritaria mūsų pasiūlymams stabdyti įstatymo galiojimą“, – sako ji.
Be to, artimiausiomis dienomis SVV taryba susitiks ir su naujojo mokesčio iniciatore SADM viceministre A.Morkūniene. Pokalbis bus karštas. Pasak D.Matukienės, SVV taryba reikalaus, kad Vyriausybė pirmiausia atliktų išsamų tyrimą, kokia mokesčių našta tenka kiekvienos rūšies verslui, ir tik tada diskutuotų apie mokesčių keitimus.
„Deja, šiuo metu Finansų ministerija, Ūkio ministerija, SADM ir savivaldybės – kiekviena galvoja tik apie savo reikalus, nemato bendro vaizdo. Taip ant smulkiųjų verslininkų užkrauta mokesčių našta persirito per 50 proc.“, – apgailestavo D.Matukienė.
Komentarai
Nejaučia verslo pulso
Mečislovas Zasčiurinskas, Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys:
Šis atvejis dar kartą parodė, kad Vyriausybė nejaučia verslo pulso. Ministrai teikia įstatymo pataisas neapgalvotas, neaptartas su realiai rinkoje dirbančiais žmonėmis. Ar specialiai norima sunaikinti smulkiuosius verslininkus, ar tokie mokesčiai priimti stichiškai, nesuvokiant padarinių?
Paradoksalu, kad iš sau darbo vietas susikūrusių žmonių reikalaujama mokėti daugiau mokesčių negu jie gauna pajamų. Kodėl taip atsitiko, kas tokių nutarimų autoriai? Mano žiniomis, tarp autorių yra viceministrė A.Morkūnienė. Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto darbo grupė rinkosi jau du kartus, tačiau įdomu, kad į ją pateko tik opozicijos atstovai. Valdantieji, privirę košės, darbo grupės veikloje nedalyvauja. Mano siūlymas konkretus: atšaukti pastaruosius sprendimus, palikti, nors ir neidealią, 2009 m. galiojusią tvarką ir toliau diskutuoti, kaip pagerinti aplinką smulkiesiems verslininkams.
Individualioji įmonė – rizikinga
Rimvydas Jasinavičius, Vilniaus miesto ir apskrities verslininkų darbdavių konfederacijos prezidentas:
Aš verslą pradėjau iš karto nuo UAB. Gal pirmiems žingsniams ir apsimoka kurti IĮ, tai padaryti paprasčiau, nereikia pradinio kapitalo ir iš pradžių yra galimybių šiek tiek sumažinti mokesčius. Tačiau labai greitai iškyla poreikis steigti UAB. Priežastis paprasta: didėja rizika. Juk IĮ savininkas atsako visu savo šeimos turtu, o versle būna visokių netikėtumų. Pavyzdžiui, sužlugs kokia nors svarbi sutartis ir bankrutuosi, teks atiduoti paskutinius marškinius. UAB atsako tik bendrovės turtu.
Apmokestinta neprotingai
Donatas Žiogas, VšĮ „Verslininkų namai“ direktorius:
Vasarį Kauno apskrityje labai daug IĮ buvo likviduota. Manau, kad tai kryptingas IĮ naikinimas. Šiuo metu individuali veikla apmokestinta tiesiog neprotingai: mokesčių našta siekia 40–50 proc. Taip esant krizei apmokestinta veikla, kai žmogus pats susikuria darbo vietą, neprašo iš valstybės pašalpų. Mano nuomone, šiuo metu IĮ mokesčiai turėtų siekti 20 proc. pelno. Tada verslininkai, dirbantys pagal verslo liudijimą, būtų labiau motyvuoti imtis individualios veiklos, už pajamas mokėti mokesčius ir gauti socialines garantijas.
Jeigu Vyriausybė nusprendė naikinti IĮ, tai reikėjo numatyti pereinamąjį laikotarpį. Deja, Seimas nepritarė pasiūlymui UAB įstatinį kapitalą sumažinti iki 1000 litų. Kitaip elgiasi kaimynai latviai: artimiausiu laiku Latvijoje įmonę bus galima steigti, turint 1 latą įstatinio kapitalo. Svarbu, kad žmonės imtųsi verslo, o ne eitų į darbo biržas.
2010 m. kovo 17 d., trečiadienis
Faktai apie pabrangusias studijas rodo liūdnas tendencijas
Geriausi ir tiesiog geri abiturientai dažniau išvažiuoja studijuoti užsienyje. Lyginant su praėjusiais mokslo metais, studentų skaičius Lietuvos aukštosios mokyklose sumažėjo 9,4 tūkst., kolegijose – beveik 5 tūkst.
Vis didesnė dalis likusiųjų renkasi socialinius mokslus, nes socialiniai mokslai yra pigesni. Tai rodo skaičiai – studijuojančiųjų ekonomiką skaičius per metus padidėjo 14, sociologiją – 12, politikos mokslus – 10 procentų.
Neturėdami pakankamai talentingų žmonių, ypač inžinierių, medikų, tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovų, negalime tinkamai konkuruoti pasaulio rinkoje. Apie tai turi galvoti Seimas ir Vyriausybė. Laikas nustoti rūpintis tik propaganda.
Vis didesnė dalis likusiųjų renkasi socialinius mokslus, nes socialiniai mokslai yra pigesni. Tai rodo skaičiai – studijuojančiųjų ekonomiką skaičius per metus padidėjo 14, sociologiją – 12, politikos mokslus – 10 procentų.
Neturėdami pakankamai talentingų žmonių, ypač inžinierių, medikų, tiksliųjų ir gamtos mokslų atstovų, negalime tinkamai konkuruoti pasaulio rinkoje. Apie tai turi galvoti Seimas ir Vyriausybė. Laikas nustoti rūpintis tik propaganda.
2010 m. kovo 14 d., sekmadienis
Bankai ir Rusija
Nepasimokėte, kubiliniai, iš jūsų surežisuotos pusvelčiui atiduotos Mažeikių naftos istorijos? Bėgdami nuo rusiškos meškos, jūs užšokate ant savanaudiškų ryklių pulko.O ta meška guli už naujos geležinės uždangos ir skaudančią leteną čiulpia. Po tokių istorijų kelis dešimtmečius žmonės jus nekenčia ir valdžion jūsų nerenka. Taip bus ir po šiandieninio Kubiliaus organizuoto atidavimo šalį niokioti skandinavų bankams.
2010 m. kovo 11 d., ketvirtadienis
Rusijos statytinių ir kitų meilė Lietuvai
Visi, kas prasimuša prie lovio, gieda apie meilę Lietuvai, kad išsaugotų kiek galima ilgiau valdžią ir turtus.
Tai darė net Rusijos statytiniai okupacijos laikais.
Tai nėra tikroji meilė Lietuvai. Tai yra meilė pavogtiems turtams
Tai darė net Rusijos statytiniai okupacijos laikais.
Tai nėra tikroji meilė Lietuvai. Tai yra meilė pavogtiems turtams
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)