Laikas taisyti klaidas.

Išvažiuoja geriausieji abiturientai. Lietuvos verslai be šio gabaus jaunimo praranda sugebėjimą konkuruoti. Todėl Lietuvos verslai taip pat traukiasi į užsienį. Mažėja skaičius galinčių mokėti mokesčius. Dėl to universitetai tampa vis skurdesni ir taip verčia emigruoti dar didesnę dalį jaunimo. Susidaro spiralė, vis greičiau traukianti mūsų valstybę žemyn.

Kai kurie sako, kad didžiulė emigracija yra gerai, nes Lietuvoje yra, neva tai, pernelyg daug gyventojų. Kiek žmonių pageidautina Lietuvoje, yra skonio dalykas. Aišku, kad be gabių ir sugebančių mokytis negalime konkuruoti pasaulio ekonomikoje. Nėra iš ko jums gyventi, sulaukus senatvės. Gal skandinaviškiems medžiotojams ir gerai dykynė Lietuvoje, bet jums yra blogai.

Lietuvos mokslas nepalyginamas su JAV. Amerikiečiai parduoda idėjas. O mes bandome konkuruoti su vietnamiečiais darbo jėgos pigumu ir pralaimime. Kuo didesnė emigracija, tuo labiau tos darbo jėgos trūksta, tuo jos kaina auga. Atsidūrėme aklavietėje.Būtina valstybės programa realiam verslo skatinimui, kad gabus jaunimas konkuruotų, norėdamas dirbti geruose versluose, kad ne tik svajotų apie darbo Tėvynėje galimybę, bet ir siektų jos.

Lakštingala negali nečiulbėti.

Degutienė balsuoja už tuos pačius įstatymus, kuriuos Kubilius stumia. Kartu su Kubiliumi ji nusikalstamai skandina verslus, didindama ir taip jau neįtikėtinai atrodančią bedarbystę bei katastrofišką emigraciją. Bet kaip saldžiai čiulba Degutienė... Jai bedarbystės mažinimas ( o ne didinimas) yra svarbiausias uždavinys. O bedarbystė ir emigracija toliau teka, kaip Nemunas.

Tėvyne Lietuva, nejaugi Tu nepasinaudosi didžiausia mūsų gyvenimo krize, kad apsivalytum nuo šio briežnevinio marazmo? Apsivalymas yra vienintelis šansas išsaugoti tautą. Kelkitės, lietuviai. Užtenka klausytis poros moteriškių čiulbėjimo.

A. Kubilius pasiryžęs „ ryžtingai kurti teisingą, skaidrią ir sąžiningą valstybę“

Galų gale randame išeitį. Suskirstome Lietuvą į dvi dalis. Viena yra blogieji. Į šią grupę patenka beveik visi suaugusieji Lietuvos gyventojai. Jiems reikia gydytis, auginti vaikus ir anūkus. Retkarčiais jiems tenka duoti kyšius. Antra dalis yra trys gerieji, kurie jau prisivogė. Vienas iš jų - Kubilius. Dar du tebeieškomi.

Komunistų metodu įvedame tokius tarėjus teismuose, kad blogieji, baidomi propagandinės įsivaizduojamos moralės lozungais, patys save baustų.

Po dvidešimt metų arba Kubiliaus nebus tarp mūsų, arba šviesus komunizmo rytojus bus pastatytas mūsų užkampyje. Mielasis skaitytojau, tau atrodo visa tai jau kažkada buvo? Tu teisus, tai buvo gūdžiais Chruščiovo laikais, kai visa Lietuva bandė sodinti ne technologinius slėnius, bet kukurūzus.

Ko trūksta Lietuvoje?

_Lietuvos, kaip valstybės su trimis su puse milijono gyventojų, darbo rinka neturi tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimams._[1]

Realiai, Lietuvos darbo rinka neturi pakankamai net tokių darbų, kuriems nereikalingas aukštasis išsilavinimams. Realiai jaunimo nedarbo lygis yra katastrofiškas. Emigracija yra vienintelė rimta išeitis kiekvienam. Atsakomybė už tai tenka mokslo, verslo ir valstybės aparato nesusikalbėjimui.

1. G.Kadziauskas: Lietuvoje nėra tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Paralelės tarp A.Kubiliaus ir N.Chruščiovo

A.Kubiliaus pasekėjai be reikalo piktinasi žiniasklaida. Paramos valdančiai koalicijai yra daug. Pastoviai kartojama Chruščiovo verta idėja, kad už pusės metų pastatysime Lietuvą be krizės.Tada neva tai visi pamatys, kaip išmintingai vadovavo A. Kubilius.

Kur tos tariamos išminties šaknys? Valdanti koalicija tikėjosi, kad krizės ateina ir nueina, o A.Kubilius atėjo visiems laikams. Todėl laikinas taupymas ir staigus mokesčių pakėlimas mažutėje Lietuvoje turėjo pagerinti sąlygas monopolijoms, kad tos monopolijos stabiliai sau augtų ir negailėtų pinigėlių sekančių rinkimų metu. Na o kitų šalių pastangos sustabdyti krizę turėjo išgelbėti likusius Lietuvos žmones.

Neteisus A.Kubilius. Neteisus choras žiniasklaidoje. Tai nėra paprasta eilinė krizė. Ji nesibaigia. A.Kubiliui tenka sumokėti visą politinę kainą už šią klaidą.

Kas naudinga mums, Europos Sąjungos naujokams?

Kokia ateitis laukia mūsų Europoje? Ar mes ir toliau būsime tik tas pleištas, kurio pagalba rinkų laisvėjimo šalininkai griaus socialinės gerovės pagrindus Vakarų Europos gyventojams? O gal mes kartu su vakariečiais pasisakysime už šalių vystymosi harmonizavimą?

Atrodytų, kad tokio harmonizavimo pagrindas - minimalaus darbo atlyginimo įvedimas visai Europai - sumažintų mūsų galimybes konkuruoti su ekonomiškai stipresniais Vakarais. Bet tokio Europinio minimalaus atlyginimo buvimas sumažintų emigraciją, kuri tampa rimta mažesnių tautų problema.

Dabar pats laikas apsispręsti, kas mums yra Europa.Tai gali būti mūsų bendras laivas audringoje globalizacijos jūroje. Arba tai gali būti stiklinė vandens, kurioje mažesnės tautos ištirpsta, kaip šaukštelis druskos.

Ką daryti su nuskriaustais emigrantais?

Nelabai mums, Lietuvoje dirbantiems, išeina padaryti, kad Lietuva būtų graži ir teisinga. Privalome drąsiai skatinti emigrantus, kad jie paremtų šalies atstatymą. Emigrantų darbai ir pinigai būtini. Grąžinkime pasus tiems, iš kurių atėmėme. Atsiprašykime.

Nepradėkime rašinėti apie infliaciją. Lietuvoje birželio mėnesį užfiksuota nulinė infliacija.