Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. rugpjūčio 7 d., penktadienis

Paskola pradedančiajam verslui: dažniausios klaidos, dėl kurių atmetamos paraiškos


Užsakomojo turinio pranešimas – Finbee reklama

 

“Lietuvoje 2025 m. pasiektas naujas verslumo rekordas – įregistruota beveik 17 tūkst. naujų įmonių (4 % daugiau nei ankstesniais metais). Kasmet steigiamiems tūkstančiams naujų verslų reikalingas finansavimas, tačiau ne visi verslo kūrėjai sėkmingai jį gauna.

 

Europos Komisijos (EK) paskelbtas įmonių finansavimo Europos Sąjungoje tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje atmetama daugiausia smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo prašymų. Lietuva ir Estija – vienintelės ES šalys, kuriose viso prašomo bankų finansavimo negauna net 1/3 bendrovių.

 

EK ir Europos centrinio banko (ECB) užsakymu atlikto tyrimo dėl įmonių galimybių gauti finansavimą duomenimis, Lietuvoje atmetami net 36 % smulkaus ir vidutinio verslo pateiktų finansavimo prašymų.

 

Nors daugelis mano, kad pagrindinė problema, užkertanti kelią gauti gyvybiškai svarbių lėšų – veiklos istorijos trūkumas, praktika rodo, kad paskolų paraiškos atmetamos dėl kitų priežasčių – nepakankamo pasirengimo, klaidų dokumentuose ar neįtikinamo verslo modelio.

 

Paanalizuokime dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kaip jų išvengti.

1. Neparengtas arba per silpnas verslo planas

 

Viename naujausių mokslinių tyrimų, kuriame nagrinėjamos verslo plano kūrimo praktinės įžvalgos, teigiama, kad verslo planas yra strateginio planavimo įrankis, pagrindinė priemonė, padedanti gauti finansavimą, komunikacijos su investuotojais instrumentas.

 

O viena dažniausių priežasčių, kodėl Lietuvoje atmetamos paskolų paraiškos, yra nepakankamai pagrįstas verslo planas. Daugelis pradedančiųjų verslininkų pernelyg daug dėmesio skiria idėjai, tačiau finansuotojai nori matyti daugiau duomenų:

 

    rinkos analizę,

 

    konkurentų vertinimą,

 

    klientų pritraukimo planą,

 

    finansines prognozes,

 

    galimų rizikų vertinimą,

 

    daugelis – ir bent pirmųjų 3–6 mėnesių verslo veiklos istoriją. Ji dažniausiai tampa lemtingu veiksniu, padedančiu gauti paskolą.

 

Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai verslo planas ir pirmosios investicijos paremtos optimistinėmis prielaidomis, tačiau nepateikiama argumentų, kodėl ir kaip ketinama pasiekti prognozuojamus pardavimus. Finansuotojams svarbu ne pati idėja, o gebėjimas ją paversti pelningu verslu.

2. Nuo realybės nutolusios pajamų prognozės

 

Pradedantieji verslininkai neretai pervertina būsimas pajamas ir nuvertina išlaidas. Pavyzdžiui, planuojama, kad verslas taps pelningas jau po kelių mėnesių, nors rinkoje panašūs projektai „įsivažiuoja“ per metus ar ilgesnį laikotarpį.

 

2025 m. tyrime atskleidžiama, kad dėl pernelyg optimistinių lūkesčių gali būti prasčiau paskirstomas kapitalas, o klaidingi lūkesčiai mažina efektyvumą.

 

Vertintojai greitai pastebi pernelyg optimistines prognozes. Jei skaičiai atrodo neįtikinami arba nėra pagrįsti rinkos duomenimis, paraiška gali būti atmesta bei paskola verslui nesuteikta net ir tuo atveju, jei pati verslo idėja įvertinta teigiamai.

3. Kreipiamasi tik į bankus, neįvertinami alternatyvūs finansuotojai

 

Didelė dalis verslininkų daro klaidą finansavimo ieškodami vien bankuose. Nors bankai dažnai siūlo konkurencingas sąlygas, jie taip pat taiko griežtus reikalavimus verslo istorijai, pajamoms ir kreditingumui. Dėl to jauni verslai, sulaukę neigiamo atsakymo, klaidingai mano, kad finansavimo galimybių nebeliko.

 

Visgi prieš teikiant paraišką verta išanalizuoti ne tik bankų, bet ir kitų rinkos dalyvių pasiūlymus. Šiandien veikia įvairios finansų bendrovės, tarpusavio skolinimo platformos ir specializuoti verslo finansuotojai, kurie dažnai lanksčiau vertina neseniai įsteigtas įmones.

 

Lyginant geriausius verslo paskolų pasiūlymus 2026 metais, svarbu atkreipti dėmesį ne tik į palūkanų normą, bet ir į tai, kiek finansavimas prieinamas jaunam verslui.

 

Taip pat rekomenduojama rinktis tik patikimus verslo paskolų teikėjus, kaip, pavyzdžiui, „Finbee“, kurie aiškiai pateikia visas finansavimo sąlygas ir turi gerą reputaciją rinkoje.

 

„Per daugiau nei 10 veiklos metų įsitikinome, kad verslui svarbiausia – aiškumas. Todėl visas finansavimo sąlygas, įmokų grafiką ir bendrą paskolos kainą klientai mato dar prieš priimdami sprendimą“, – sako „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.

 

4. Nepakankamas nuosavas indėlis ar finansinės garantijos

 

Nors jaunam verslui prieinama įvairių finansavimo priemonių, daugeliu atvejų finansuotojai tikisi, kad verslo steigėjas prie projekto prisidės nuosavomis lėšomis.

 

Dažnai reikalaujama, kad apie 10–30 % investicinio projekto vertės sudarytų nuosavas indėlis, nes tai parodo verslininko įsipareigojimą ir sumažina finansuotojo prisiimamą riziką.

 

Papildomai gali būti vertinamas užstatas, laidavimas ar kitos finansinės garantijos, nors ne visi finansuotojai jų reikalauja. Net ir tais atvejais, kai paskolos suteikiamos be užstato arba naudojamos valstybės garantijų programos, finansuotojai atsižvelgia į bendrą projekto riziką, verslo perspektyvas bei steigėjų pasirengimą sėkmingai vykdyti veiklą.

 

Dėl šios priežasties nepakankamas nuosavas indėlis ar finansinių garantijų stoka gali trukdyti gauti finansavimą.

 

„Finbee“ paskolos verslui teikiamos be jokio užstato, dažnu atveju tik su daliniu laidavimu. Tai vienas didžiausių privalumų Lietuvos paskolų rinkoje.

 

„Praktika rodo, kad užstato reikalavimas vis dar yra viena pagrindinių kliūčių verslui gauti finansavimą. Todėl lankstesni, bet, žinoma, atsakingi sprendimai, kuriuos neretai galime pasiūlyti bendradarbiaudami su ILTE ar ES fondais, leidžia daugiau dėmesio skirti verslo augimui, o ne papildomų garantijų paieškai“, – įsitikinęs „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.

5. Netikslūs arba neišsamūs dokumentai

 

Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti smulkmena, tačiau dėl netikslių ar neišsamių dokumentų paraiškos vertinimas užvilkinamas, o kartais tampa ir atmetimo priežastimi.

 

Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, vienas iš veiksnių, lėmusių smulkaus ir vidutinio verslo neigiamus pokyčius – finansinio raštingumo trūkumas: dalis įmonių, siekiančių finansavimo, su sunkumais susiduria negebėdamos tinkamai užpildyti ir pateikti reikiamų dokumentų finansų įstaigoms, netinkamai pasirenka finansavimo šaltinį ar valstybės pagalbos priemones, aplaidžiai rengia finansines ataskaitas.

Dažniausiai pasitaikančios klaidos:

 

    nepateiktos finansinės prognozės,

 

    trūksta įmonės steigimo dokumentų,

 

    netiksliai užpildyta paraiška,

 

    nepakankamai pagrįstos investicijų išlaidos.

 

Kuo daugiau neaiškumų paraiškoje, tuo daugiau papildomų klausimų kyla vertintojams, todėl svarbu visą informaciją pateikti aiškiai ir nuosekliai.

 

6. Neįvertinama, kokios sumos iš tiesų reikia

 

Finansuotojai vertina, ar prašoma suma yra pagrįsta verslo planu, veiklos mastu ir prognozuojamomis pajamomis.

 

Kartais dar nepatyrę verslininkai gali netiksliai įvertinti finansavimo poreikį, todėl prašoma suma viršija realius verslo poreikius.

 

„Jei įmonė prašo didelės sumos, tačiau nepateikia aiškių skaičiavimų, kaip tiksliai planuoja paskirstyti išlaidas, paraiška gali būti laikoma rizikinga. Didesnę tikimybę gauti finansavimą turi tie verslai, kurie aiškiai pagrindžia, kaip bus naudojamos investuojamos lėšos. Taip pat vienas svarbiausių vertinimo kriterijų yra įmonės gebėjimas vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus ir laiku grąžinti paskolą“, – mintimis dalijasi „Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.

7. Menka verslo kūrėjų patirtis ar kompetencijos

 

Vertindami paraišką, finansuotojai analizuoja ne tik verslo idėją, bet ir žmones, kurie ją įgyvendins.

 

Jeigu verslininkai neturi konkrečios srities patirties, nėra subūrę komandos ar negali pagrįsti savo kompetencijų, paraiškos vertinimas gali užtrukti.

 

Tai nereiškia, kad verslo paskolos negaus žmogus, pirmą kartą kuriantis verslą. Tačiau daugiau pasitikėjimo kelia projektai, kurių steigėjai:

 

    turi profesinės patirties,

 

    turi reikiamą išsilavinimą ar kvalifikaciją,

 

    sulaukia partnerių ar mentorių pagalbos,

 

    jau yra atlikę parengiamuosius darbus.

 

8. Neįvertintos galimos rizikos

 

Patyrę vertintojai atsargiai traktuoja verslo planus, kuriuose iš esmės nenumatytos rizikos.

 

Kiekvienas verslas susiduria su įvairiais iššūkiais – konkurencija, tiekimo grandinės sutrikimais, ekonominiais pokyčiais ar klientų poreikių kaita. Todėl svarbu ne ignoruoti ar slėpti galimas grėsmes, o parodyti, kaip planuojama jas valdyti.

 

Aiškus rizikų valdymo planas dažnai tampa vienu svarbiausių argumentų priimant sprendimą dėl finansavimo.

Kaip gauti verslo paskolą Lietuvoje?

 

Taigi, prieš teikdami paraišką verslo paskolai turėtumėte:

 

    parengti aiškų ir išsamų verslo planą,

 

    finansines prognozes pagrįsti realiais duomenimis,

 

    numatyti nuosavą indėlį,

 

    pasirūpinti visais reikiamais dokumentais verslo paraiškai gauti,

 

    pasidomėti valstybės garantijomis ir specialiomis finansavimo programomis pradedančiajam verslui.

 

Jei paskolos paraiška buvo atmesta, tai nebūtinai reiškia, kad verslo idėja yra prasta. Dažnai tai tik ženklas, kad reikia patobulinti verslo planą, pakoreguoti finansinius skaičiavimus ar geriau pasirengti pokalbiui su finansuotoju.

 

Kuo daugiau dėmesio skiriama pasiruošimui dar prieš pateikiant paraišką, tuo didesnė tikimybė sulaukti teigiamo sprendimo ir gauti reikalingą finansavimą verslo pradžiai.

 

Pranešimą parengė Finbee. Už pateiktos informacijos atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.”

 

Jei viską padarėte pagal šią reklamą, bet pinigų vistiek negavote, nenusiminkite – jūsų laukia nukainuota kiaulės mentė Maximoje.


Komentarų nėra: