Užsakomojo turinio pranešimas – Finbee reklama
“Lietuvoje 2025 m. pasiektas naujas verslumo rekordas –
įregistruota beveik 17 tūkst. naujų įmonių (4 % daugiau nei ankstesniais
metais). Kasmet steigiamiems tūkstančiams naujų verslų reikalingas
finansavimas, tačiau ne visi verslo kūrėjai sėkmingai jį gauna.
Europos Komisijos (EK) paskelbtas įmonių finansavimo Europos
Sąjungoje tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje atmetama daugiausia smulkaus ir
vidutinio verslo finansavimo prašymų. Lietuva ir Estija – vienintelės ES šalys,
kuriose viso prašomo bankų finansavimo negauna net 1/3 bendrovių.
EK ir Europos centrinio banko (ECB) užsakymu atlikto tyrimo
dėl įmonių galimybių gauti finansavimą duomenimis, Lietuvoje atmetami net 36 %
smulkaus ir vidutinio verslo pateiktų finansavimo prašymų.
Nors daugelis mano, kad pagrindinė problema, užkertanti
kelią gauti gyvybiškai svarbių lėšų – veiklos istorijos trūkumas, praktika
rodo, kad paskolų paraiškos atmetamos dėl kitų priežasčių – nepakankamo
pasirengimo, klaidų dokumentuose ar neįtikinamo verslo modelio.
Paanalizuokime dažniausiai pasitaikančias klaidas ir kaip jų
išvengti.
1. Neparengtas arba per silpnas verslo planas
Viename naujausių mokslinių tyrimų, kuriame nagrinėjamos
verslo plano kūrimo praktinės įžvalgos, teigiama, kad verslo planas yra
strateginio planavimo įrankis, pagrindinė priemonė, padedanti gauti
finansavimą, komunikacijos su investuotojais instrumentas.
O viena dažniausių priežasčių, kodėl Lietuvoje atmetamos
paskolų paraiškos, yra nepakankamai pagrįstas verslo planas. Daugelis
pradedančiųjų verslininkų pernelyg daug dėmesio skiria idėjai, tačiau
finansuotojai nori matyti daugiau duomenų:
rinkos analizę,
konkurentų
vertinimą,
klientų
pritraukimo planą,
finansines
prognozes,
galimų rizikų
vertinimą,
daugelis – ir bent
pirmųjų 3–6 mėnesių verslo veiklos istoriją. Ji dažniausiai tampa lemtingu
veiksniu, padedančiu gauti paskolą.
Praktikoje dažnai pasitaiko situacijų, kai verslo planas ir
pirmosios investicijos paremtos optimistinėmis prielaidomis, tačiau
nepateikiama argumentų, kodėl ir kaip ketinama pasiekti prognozuojamus
pardavimus. Finansuotojams svarbu ne pati idėja, o gebėjimas ją paversti
pelningu verslu.
2. Nuo realybės nutolusios pajamų prognozės
Pradedantieji verslininkai neretai pervertina būsimas
pajamas ir nuvertina išlaidas. Pavyzdžiui, planuojama, kad verslas taps
pelningas jau po kelių mėnesių, nors rinkoje panašūs projektai „įsivažiuoja“
per metus ar ilgesnį laikotarpį.
2025 m. tyrime atskleidžiama, kad dėl pernelyg optimistinių
lūkesčių gali būti prasčiau paskirstomas kapitalas, o klaidingi lūkesčiai
mažina efektyvumą.
Vertintojai greitai pastebi pernelyg optimistines prognozes.
Jei skaičiai atrodo neįtikinami arba nėra pagrįsti rinkos duomenimis, paraiška
gali būti atmesta bei paskola verslui nesuteikta net ir tuo atveju, jei pati
verslo idėja įvertinta teigiamai.
3. Kreipiamasi tik į bankus, neįvertinami alternatyvūs
finansuotojai
Didelė dalis verslininkų daro klaidą finansavimo ieškodami
vien bankuose. Nors bankai dažnai siūlo konkurencingas sąlygas, jie taip pat
taiko griežtus reikalavimus verslo istorijai, pajamoms ir kreditingumui. Dėl to
jauni verslai, sulaukę neigiamo atsakymo, klaidingai mano, kad finansavimo
galimybių nebeliko.
Visgi prieš teikiant paraišką verta išanalizuoti ne tik
bankų, bet ir kitų rinkos dalyvių pasiūlymus. Šiandien veikia įvairios finansų
bendrovės, tarpusavio skolinimo platformos ir specializuoti verslo
finansuotojai, kurie dažnai lanksčiau vertina neseniai įsteigtas įmones.
Lyginant geriausius verslo paskolų pasiūlymus 2026 metais,
svarbu atkreipti dėmesį ne tik į palūkanų normą, bet ir į tai, kiek
finansavimas prieinamas jaunam verslui.
Taip pat rekomenduojama rinktis tik patikimus verslo paskolų
teikėjus, kaip, pavyzdžiui, „Finbee“, kurie aiškiai pateikia visas finansavimo
sąlygas ir turi gerą reputaciją rinkoje.
„Per daugiau nei 10 veiklos metų įsitikinome, kad verslui
svarbiausia – aiškumas. Todėl visas finansavimo sąlygas, įmokų grafiką ir
bendrą paskolos kainą klientai mato dar prieš priimdami sprendimą“, – sako
„Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.
4. Nepakankamas nuosavas indėlis ar finansinės garantijos
Nors jaunam verslui prieinama įvairių finansavimo priemonių,
daugeliu atvejų finansuotojai tikisi, kad verslo steigėjas prie projekto
prisidės nuosavomis lėšomis.
Dažnai reikalaujama, kad apie 10–30 % investicinio projekto
vertės sudarytų nuosavas indėlis, nes tai parodo verslininko įsipareigojimą ir
sumažina finansuotojo prisiimamą riziką.
Papildomai gali būti vertinamas užstatas, laidavimas ar
kitos finansinės garantijos, nors ne visi finansuotojai jų reikalauja. Net ir
tais atvejais, kai paskolos suteikiamos be užstato arba naudojamos valstybės
garantijų programos, finansuotojai atsižvelgia į bendrą projekto riziką, verslo
perspektyvas bei steigėjų pasirengimą sėkmingai vykdyti veiklą.
Dėl šios priežasties nepakankamas nuosavas indėlis ar
finansinių garantijų stoka gali trukdyti gauti finansavimą.
„Finbee“ paskolos verslui teikiamos be jokio užstato, dažnu
atveju tik su daliniu laidavimu. Tai vienas didžiausių privalumų Lietuvos
paskolų rinkoje.
„Praktika rodo, kad užstato reikalavimas vis dar yra viena
pagrindinių kliūčių verslui gauti finansavimą. Todėl lankstesni, bet, žinoma,
atsakingi sprendimai, kuriuos neretai galime pasiūlyti bendradarbiaudami su
ILTE ar ES fondais, leidžia daugiau dėmesio skirti verslo augimui, o ne
papildomų garantijų paieškai“, – įsitikinęs „Finbee Verslui“ vadovas Tomas
Mačiulaitis.
5. Netikslūs arba neišsamūs dokumentai
Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti smulkmena, tačiau dėl
netikslių ar neišsamių dokumentų paraiškos vertinimas užvilkinamas, o kartais
tampa ir atmetimo priežastimi.
Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, vienas iš
veiksnių, lėmusių smulkaus ir vidutinio verslo neigiamus pokyčius – finansinio
raštingumo trūkumas: dalis įmonių, siekiančių finansavimo, su sunkumais
susiduria negebėdamos tinkamai užpildyti ir pateikti reikiamų dokumentų finansų
įstaigoms, netinkamai pasirenka finansavimo šaltinį ar valstybės pagalbos
priemones, aplaidžiai rengia finansines ataskaitas.
Dažniausiai pasitaikančios klaidos:
nepateiktos
finansinės prognozės,
trūksta įmonės
steigimo dokumentų,
netiksliai
užpildyta paraiška,
nepakankamai
pagrįstos investicijų išlaidos.
Kuo daugiau neaiškumų paraiškoje, tuo daugiau papildomų
klausimų kyla vertintojams, todėl svarbu visą informaciją pateikti aiškiai ir
nuosekliai.
6. Neįvertinama, kokios sumos iš tiesų reikia
Finansuotojai vertina, ar prašoma suma yra pagrįsta verslo
planu, veiklos mastu ir prognozuojamomis pajamomis.
Kartais dar nepatyrę verslininkai gali netiksliai įvertinti
finansavimo poreikį, todėl prašoma suma viršija realius verslo poreikius.
„Jei įmonė prašo didelės sumos, tačiau nepateikia aiškių
skaičiavimų, kaip tiksliai planuoja paskirstyti išlaidas, paraiška gali būti
laikoma rizikinga. Didesnę tikimybę gauti finansavimą turi tie verslai, kurie
aiškiai pagrindžia, kaip bus naudojamos investuojamos lėšos. Taip pat vienas
svarbiausių vertinimo kriterijų yra įmonės gebėjimas vykdyti prisiimtus
finansinius įsipareigojimus ir laiku grąžinti paskolą“, – mintimis dalijasi
„Finbee Verslui“ vadovas Tomas Mačiulaitis.
7. Menka verslo kūrėjų patirtis ar kompetencijos
Vertindami paraišką, finansuotojai analizuoja ne tik verslo
idėją, bet ir žmones, kurie ją įgyvendins.
Jeigu verslininkai neturi konkrečios srities patirties, nėra
subūrę komandos ar negali pagrįsti savo kompetencijų, paraiškos vertinimas gali
užtrukti.
Tai nereiškia, kad verslo paskolos negaus žmogus, pirmą
kartą kuriantis verslą. Tačiau daugiau pasitikėjimo kelia projektai, kurių
steigėjai:
turi profesinės
patirties,
turi reikiamą
išsilavinimą ar kvalifikaciją,
sulaukia partnerių
ar mentorių pagalbos,
jau yra atlikę
parengiamuosius darbus.
8. Neįvertintos galimos rizikos
Patyrę vertintojai atsargiai traktuoja verslo planus,
kuriuose iš esmės nenumatytos rizikos.
Kiekvienas verslas susiduria su įvairiais iššūkiais –
konkurencija, tiekimo grandinės sutrikimais, ekonominiais pokyčiais ar klientų
poreikių kaita. Todėl svarbu ne ignoruoti ar slėpti galimas grėsmes, o
parodyti, kaip planuojama jas valdyti.
Aiškus rizikų valdymo planas dažnai tampa vienu svarbiausių
argumentų priimant sprendimą dėl finansavimo.
Kaip gauti verslo paskolą Lietuvoje?
Taigi, prieš teikdami paraišką verslo paskolai turėtumėte:
parengti aiškų ir
išsamų verslo planą,
finansines
prognozes pagrįsti realiais duomenimis,
numatyti nuosavą
indėlį,
pasirūpinti visais
reikiamais dokumentais verslo paraiškai gauti,
pasidomėti
valstybės garantijomis ir specialiomis finansavimo programomis pradedančiajam
verslui.
Jei paskolos paraiška buvo atmesta, tai nebūtinai reiškia,
kad verslo idėja yra prasta. Dažnai tai tik ženklas, kad reikia patobulinti
verslo planą, pakoreguoti finansinius skaičiavimus ar geriau pasirengti
pokalbiui su finansuotoju.
Kuo daugiau dėmesio skiriama pasiruošimui dar prieš
pateikiant paraišką, tuo didesnė tikimybė sulaukti teigiamo sprendimo ir gauti
reikalingą finansavimą verslo pradžiai.
Pranešimą parengė Finbee. Už pateiktos informacijos
atitikimą tikrovei ir teisėtumą atsako pranešimo rengėjas.”
Jei viską
padarėte pagal šią reklamą, bet pinigų vistiek negavote, nenusiminkite – jūsų laukia
nukainuota kiaulės mentė Maximoje.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą