Pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos taisykles, tam reikia, kad darbuotojo namai būtų nuolat pasiekiami įmonei ir juose būtų vykdoma esminė komercinė veikla, o ne tik pagalbinės ar parengtinės užduotys.
Kada gali atsirasti nuolatinė buveinė?
• Vietos išskirtinumas: Jei užsienio įmonė reikalauja, kad darbuotojas nuolat naudotų savo namus kaip oficialią verslo ar klientų aptarnavimo vietą.
• Veiklos pobūdis: Jei darbuotojas iš namų reguliariai sudaro sandorius, pasirašo sutartis ar priima pagrindinius sprendimus įmonės vardu.
• Laiko ir tęstinumo kriterijus: Veikla negali būti trumpalaikė (paprastai vertinama, jei ji trunka ilgiau nei 6 mėnesius).
Kada nuolatinė buveinė neatsiranda?
• Pagalbinės funkcijos: Jei darbuotojas atlieka tik techninį, programuojamą, administracinį ar analitinį darbą, kuris yra tik paramos grandis pagrindiniam verslui.
• Nėra įgaliojimų: Jei darbuotojas negali savarankiškai derėtis ir pasirašyti sutarčių užsienio įmonės vardu.
• Darbdavio kontrolės trūkumas: Jei darbas iš namų pasirinktas tik dėl darbuotojo asmeninio patogumo, o pati įmonė neturi fizinės kontrolės ar nuosavybės teisės į tą darbo vietą.
Svarbūs mokesčių niuansai
• GPM ir Sodra: Net jei užsienio įmonė Lietuvoje neturi nuolatinės buveinės pelno mokesčio prasme, ji vis tiek privalo užtikrinti mokesčių (GPM ir socialinio draudimo) mokėjimą pagal Lietuvos teisės aktus, dažnai tam pasitelkdama vietinį atstovą arba registruodamasi Sodroje, kaip draudėja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą