„Visą elektros ūkį dabar valdanti Visagino atominė elektrinė žada iki metų pabaigos sukurti keturis įmonių blokus...“[1] Kodėl dar kartą kuriamas Leo numeris du? Atsakant išdėstomas įspūdingų projektų vėrinys: „Jungtis su Švedija, jungtis su Lenkija, kalbam apie prisijungimą prie Europos kontinentinių tinklų “[ten pat].
Pirmasis Leo buvo taip neseniai. Todėl taip lengvai atpažįstama jo kopija. Vėl politinėmis pasakomis apie jungtimis paremtą energetinę nepriklausomybę pridengiamas monopolijos, skirtos užkelti kainas mums visiems, kūrimas. Tokia monopolija neatlaikys antimonopolinių Europos Sąjungos reikalavimų, vėl sprogs, atnešdama nuostolius jau dabar nustekentai valstybėlei. Bus ir vėl nauda tik siauram savųjų ratui.
Kokia energetinė nepriklausomybė, jei Vakarų Europa energiją perka iš tos pačios Rusijos? Rastumėte, brangieji, geresnių užsiėmimų. Jungtys turi apsimokėti privačiam kapitalui. Jei jos nebeapsimoka, niekas privačiai jas nenori statyti, tai jos nepadeda mūsų ūkiui, bet kenkia, nes krizės sąlygomis dar pabranginta elektra tik pasunkins gyvenimą ir padidins emigraciją.
1. Lietuvos energetikos pertvarka įgauna pagreitį. 2010 08 13 / 20:35 / Lrt tinklalapis.
2010 m. rugpjūčio 14 d., šeštadienis
2010 m. rugpjūčio 13 d., penktadienis
Ar tikrai turime per daug studijuojančio jaunimo?
Kuo pagrįstas teiginys, kad studentų turime per daug? Be abejonės, kurdami atvirą, prekių bei paslaugų eksportu paremtą visuomenę, turime orientuotis ne į Europos Sąjungos vidurkį. Turime išsiugdyti aukštesnės kvalifikacijos darbo jėgą, negu Europos vidutiniokai.
Taip iki šiol ir darėme. Dabar įsileidome valdžion griaunančius Lietuvos verslus, verčiančius emigruoti gabiausią jaunimą. Ši Vyriausybė yra valdžioje daugiau nei metus. Iki šiol neturime vizijos, kaip sieksime Lietuvos ekonomikos konkurencingumo, susprogus statybų ir nekilnojamo turto prekybos burbului.
Arba ši Vyriausybė ir ši Prezidentė turi pradėti dirbti, arba jos abi turi atsistatydinti. Katastrofiškos ilgalaikė bedarbystė bei milžiniška emigracija naikina Tėvynę, kaip niekad iki šiol. 2010 metų liepą išvykimą deklaravo 10 898 Lietuvos gyventojų, birželį - 8782, gegužę - 10 011, balandį - 11 324. Nebeturime laiko laukti.
Taip iki šiol ir darėme. Dabar įsileidome valdžion griaunančius Lietuvos verslus, verčiančius emigruoti gabiausią jaunimą. Ši Vyriausybė yra valdžioje daugiau nei metus. Iki šiol neturime vizijos, kaip sieksime Lietuvos ekonomikos konkurencingumo, susprogus statybų ir nekilnojamo turto prekybos burbului.
Arba ši Vyriausybė ir ši Prezidentė turi pradėti dirbti, arba jos abi turi atsistatydinti. Katastrofiškos ilgalaikė bedarbystė bei milžiniška emigracija naikina Tėvynę, kaip niekad iki šiol. 2010 metų liepą išvykimą deklaravo 10 898 Lietuvos gyventojų, birželį - 8782, gegužę - 10 011, balandį - 11 324. Nebeturime laiko laukti.
2010 m. rugpjūčio 9 d., pirmadienis
Kaip mes konkuruojame su Rusija?
Rusija aplenkė JAV aukštojo išsilavinimo siekiančių studentų skaičiumi. JAV pagrįstai nerimauja ir krizės laike didina valstybės finansavimą aukštojo mokslo sistemai. Bet pagrindiniai JAV ekonominiai centrai yra toli nuo Rusijos.
Mes tuo tarpu visi gyvename Rusijos pašonėje ir darome iš universitetų primityvias kontoras, renkančias milžiniškas Skandinavijos bankų paskolas mūsų studentams. Jaunimas vengia tų didžiulių skolų tikimybės ir to primityvumo. Todėl gabiausi abiturientai išvažiuoja iš Lietuvos.
Jei aukštųjų technologijų kompanijoms reikės mūsų pasaulio kampe daug sukoncentruotos vienoje vietoje išsilavinusios bei gabios darbo jėgos, ką jos pasirinks: Lietuvą ar Rusiją? Bijau, kad Rusiją, nes ten jaunų, gabių ir išsilavinusių koncentracija yra didesnė. Tuo metu mūsų gabūs nemokamai ir aukštame lygyje studijuoja bei dirba Skandinavijos šalyse ir kitur.
Taigi, universitetų finansavimo klausimas yra svarbus konkurencijos bei ekonomikos augimo klausimas. Mes jį sprendžiame iki šiol ne tik studentų, bet ir visos Lietuvos interesų sąskaita. Spėjant iš tos padėties, kurią turime dabar, mūsų kalbos apie atsilaikymą prieš Rusijos ekonominį, politinį bei kultūrinį diktatą, apie aukštas technologijas Lietuvoje yra nevertos to popieriaus, ant kurio jos surašomos.
Kur išeitis? Esame mažas kraštas, vidutinio miesto dydžio gyventojų skaičiumi. Naudokimės tuo. Kiekvieną kartą kai D.Grybauskaitė, A.Kubilius, G.Steponavičius ar kiti, gražiai kalbantys bei už mokesčių mokėtojų pinigus gyvenantys, valstybės veikėjai pasisako apie ekonomiką arba apie Rusiją, klauskime, kaip konkrečiai jie pasieks žadamus aukso puodus, eidami tuo keliu, kuriuo jie mus dabar veda. Galvokime kartu. Kalba čia ne tik apie mūsų jaunimą. Kalba apie kiekvieno iš mūsų ir visos Lietuvos gyvenimą.
Mes tuo tarpu visi gyvename Rusijos pašonėje ir darome iš universitetų primityvias kontoras, renkančias milžiniškas Skandinavijos bankų paskolas mūsų studentams. Jaunimas vengia tų didžiulių skolų tikimybės ir to primityvumo. Todėl gabiausi abiturientai išvažiuoja iš Lietuvos.
Jei aukštųjų technologijų kompanijoms reikės mūsų pasaulio kampe daug sukoncentruotos vienoje vietoje išsilavinusios bei gabios darbo jėgos, ką jos pasirinks: Lietuvą ar Rusiją? Bijau, kad Rusiją, nes ten jaunų, gabių ir išsilavinusių koncentracija yra didesnė. Tuo metu mūsų gabūs nemokamai ir aukštame lygyje studijuoja bei dirba Skandinavijos šalyse ir kitur.
Taigi, universitetų finansavimo klausimas yra svarbus konkurencijos bei ekonomikos augimo klausimas. Mes jį sprendžiame iki šiol ne tik studentų, bet ir visos Lietuvos interesų sąskaita. Spėjant iš tos padėties, kurią turime dabar, mūsų kalbos apie atsilaikymą prieš Rusijos ekonominį, politinį bei kultūrinį diktatą, apie aukštas technologijas Lietuvoje yra nevertos to popieriaus, ant kurio jos surašomos.
Kur išeitis? Esame mažas kraštas, vidutinio miesto dydžio gyventojų skaičiumi. Naudokimės tuo. Kiekvieną kartą kai D.Grybauskaitė, A.Kubilius, G.Steponavičius ar kiti, gražiai kalbantys bei už mokesčių mokėtojų pinigus gyvenantys, valstybės veikėjai pasisako apie ekonomiką arba apie Rusiją, klauskime, kaip konkrečiai jie pasieks žadamus aukso puodus, eidami tuo keliu, kuriuo jie mus dabar veda. Galvokime kartu. Kalba čia ne tik apie mūsų jaunimą. Kalba apie kiekvieno iš mūsų ir visos Lietuvos gyvenimą.
Gera nuomonė Bernardinuose
Bernardinų elektroniniame puslapyje perskaičiau nuomonę, kuri gerai paaiškina, kam reikalingos mano žemiau aprašytos idėjos. Štai ji:
_Tikiman 2010-08-09 14:16
to Kęstas
Gražu skaityt tamsos komentarą. Džiugu, kad ant Lietuvos dar ne visi žmonės pasidavė stereotipų ir išankstinių nuostatų kvailybei. Kuo daugiau taip mąstančių, tuo greičiau tą Lietuvėlę ant kojų pastatysim._
_Tikiman 2010-08-09 14:16
to Kęstas
Gražu skaityt tamsos komentarą. Džiugu, kad ant Lietuvos dar ne visi žmonės pasidavė stereotipų ir išankstinių nuostatų kvailybei. Kuo daugiau taip mąstančių, tuo greičiau tą Lietuvėlę ant kojų pastatysim._
2010 m. rugpjūčio 7 d., šeštadienis
Pagrindinė emigracijos aptarimo klaida yra svarstymai: būti ar nebūti emigracijai.
Tokie svarstymai yra bereikalingas darbas. Klaidos esmė tame, kad kol Lietuvoje tęsis dabartinio lygio betvarkė ir korupcija, tol mūsų emigracija bus stipriausia Europos Sąjungoje.
Emigraciją galima sumažinti ar net susigrąžinti dalį emigrantų Tėvynėn, tik susitvarkius Lietuvoje. Susitvarkyti galima tik suvienijus daugumos ir gimtinėje likusių, ir iš jos išvažiavusių lietuvių jėgas.
Todėl susivienykime. Atiduokime lietuviškus pasus tiems emigrantams, iš kurių atėmėme. Leiskime paskaitas aukštosiose mokyklose skaityti anglų kalba. Nustokime pravardžiuoti mūsų seseris ir brolius užsienyje. Padarykime bent pradžios lietuviškas mokyklėles nemokamomis, kad mažieji lietuviukai turėtų didesnes galimybes bent gyvenimo pradžioje pabendrauti su jų tautybės bendraamžiais.
Siūlykime ir darykime visi tokius ar panašius paprastus darbus. O bėdavoti dėl emigracijos yra tuščias reikalas. Rusija jau negrįš. Rytietiško despotizmo Lietuvoje daugiau nebebus. Nebėra tų, kurie gali uždrausti emigravimą. Reikia išmokti gyventi su emigracija.
Vargu ar jaučia mūsų valdžios žmonės kokią nors neapykantą emigrantams. Ši istorija su pasų atiminėjimu yra tik ciniškas komunistinių metodų panaudojimas, bandant ką nors išgąsdinti. Nedirba tas gąsdinimas. Teks mokytis šiuolaikinių metodų, kaip pritraukti reikalingus specialistus.
Emigraciją galima sumažinti ar net susigrąžinti dalį emigrantų Tėvynėn, tik susitvarkius Lietuvoje. Susitvarkyti galima tik suvienijus daugumos ir gimtinėje likusių, ir iš jos išvažiavusių lietuvių jėgas.
Todėl susivienykime. Atiduokime lietuviškus pasus tiems emigrantams, iš kurių atėmėme. Leiskime paskaitas aukštosiose mokyklose skaityti anglų kalba. Nustokime pravardžiuoti mūsų seseris ir brolius užsienyje. Padarykime bent pradžios lietuviškas mokyklėles nemokamomis, kad mažieji lietuviukai turėtų didesnes galimybes bent gyvenimo pradžioje pabendrauti su jų tautybės bendraamžiais.
Siūlykime ir darykime visi tokius ar panašius paprastus darbus. O bėdavoti dėl emigracijos yra tuščias reikalas. Rusija jau negrįš. Rytietiško despotizmo Lietuvoje daugiau nebebus. Nebėra tų, kurie gali uždrausti emigravimą. Reikia išmokti gyventi su emigracija.
Vargu ar jaučia mūsų valdžios žmonės kokią nors neapykantą emigrantams. Ši istorija su pasų atiminėjimu yra tik ciniškas komunistinių metodų panaudojimas, bandant ką nors išgąsdinti. Nedirba tas gąsdinimas. Teks mokytis šiuolaikinių metodų, kaip pritraukti reikalingus specialistus.
2010 m. rugpjūčio 6 d., penktadienis
Kova su bedarbyste, tinkanti Europos Sąjungai
Pagal Berklio patentų apžvalgą [1] vienas patentas yra susietas su nuo trijų iki dešimties naujų darbo vietų sukūrimu. Kai kurie patentai duoda tūkstančius vietų, o kai kurie - nei vienos.
Patentavimui padeda mokslinių tyrimų finansavimas, leidimas dėstyti anglų kalba, bei patentavimo procedūros subsidijos, kai valstybė padeda apmokėti patentuojančiojo išlaidas.
Ką mums reikėtų padaryti, kad prasidėtų tokia kova su bedarbyste, garantuojanti Lietuvai ilgalaikę ateitį?
1. Berkeley Patent Survey
Patentavimui padeda mokslinių tyrimų finansavimas, leidimas dėstyti anglų kalba, bei patentavimo procedūros subsidijos, kai valstybė padeda apmokėti patentuojančiojo išlaidas.
Ką mums reikėtų padaryti, kad prasidėtų tokia kova su bedarbyste, garantuojanti Lietuvai ilgalaikę ateitį?
1. Berkeley Patent Survey
Gėda Lietuvos talibanui
Turime pareikalauti, kad Lietuvos valdantieji nustotų skleisti propagandą apie tariamą užsienio lietuvių išdavystę, kad nustotų komunistiniu metodu atiminėti užsienio lietuvių pasus.
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)