Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2010 m. rugsėjo 19 d., sekmadienis

Rusija – į NATO? Su kuo tuomet kariausime?

Vieni lietuviai kariaus su kitais lietuviais. Tie kurie labiau nekenčia Stalino, kariaus su tais, kurie labiau nekenčia Hitlerio. Mes vis dar valdome Lietuvą, žiūrėdami tik į veidrodėlį atgal, nors Lietuva dabar sparčiai lekia bedugnės link. Tokie tariami proto bokštai, kaip Kubilius, Degutienė ir Landsbergis maitina mus pasakėlėmis apie senus blogus laikus, o patys krauna į savo kišenes viską, kas papuola.

Kodėl Rytų Europoje daugumai taip sunku išmokti sistemingai dirbti

Kokios nuostabiai žemos butų nuomos kainos Rytų Europoje [1]! Su tokiomis kainomis neįmanoma remontuoti butą po eksploatacijos. Tokia nuoma nėra verslas. Kas tai yra? Kodėl tai vyksta? Tie, kurie gavo tuos butus nemokamai, juos privatizavo, neturi pinigų dėl krizės. Parduoti bijo, nes infliacija gali suėsti pinigus. Todėl bando išsaugoti nuomodami. Tuo naudojasi jaunimėlis. Jie susikrausto į tuos butus spiečiais ir gyvena beveik nemokamai. Kai gauni ką nors neuždirbtą nemokamai, tai Rytų Europoje vadinama prichvatizacija. Gaudami ką nors svarbaus nemokamai, žmonės negali rimtai pradėti dirbti, o laksto ir ieško daugiau ko nors, tinkamo prichvatizavimui. Cirkas tęsiasi.



1. _Būsto nuomos kainos nekyla dėl pasiūlos
www.DELFI.lt

© "Panevėžio balsas"

Lietuviai keičia požiūrį į būtinybę turėti nuosavą būstą - šiuo metu vėl linkstama skaičiuoti, kad nuoma atsieina pigiau, nei įsigyti nuosavą būstą už kreditą ir jį išlaikyti. Rugpjūčio pradžioje prasidėjęs sujudimas būsto nuomos rinkoje toks pat išlieka ir šį mėnesį. Kasmet vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje didžiųjų miestų nuomos rinkoje kyla pikas. Į miestus suplūdę studentai paprastai išjudina ir tuos gyventojus, kurie laukia tinkamos progos pasikeisti būstą, nes yra perėję į naują darbą, arba tiesiog ieško patogesnės gyvenamosios vietos. Paprastai tokiu metu nuomos kainos pakyla. Tačiau šiemet, kaip tvirtina specialistai, dėl didelės pasiūlos jos mažai keitėsi, rašo „Lietuvos žinios“.

UAB "Diginet LT" direktoriaus pavaduotoja Viktorija Steponavičiūtė LŽ sakė esanti įsitikinusi, kad nuomos kainos šią vasarą nekito - neužfiksuota nei didėjimo, nei mažėjimo. Jos laikėsi tokios pat dydžio kaip ir anksčiau, t. y. buvo stabilios. "Pastebime, kad savininkai, kuriems per mėnesį nepavyksta išnuomoti objekto, yra linkę nuleisti nuomos kainą. Apie 10 proc. pastarąjį mėnesį įdėtų naujų skelbimų kaina jau buvo mažinama", - kalbėjo ji.

Bendrovės "Ober Haus" Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada LŽ teigė, jog nukritusios nuomos kainos negali kilti dėl didelės pasiūlos. "Nuomos kainos negali pakilti dėl didelės nuomojamų būstų pasiūlos. Kai kurie žmonės nori parduoti butus, tačiau neranda pirkėjų, todėl juos nuomoja. Būsto ieškantis asmuo gali jų apžiūrėti 3-5 ir derėtis su savininkais", - pasakojo M.Čiulada.

Žmonės, norintys išsinuomoti butą, baiminasi centrinio šildymo sistemos, todėl pirmiausia savininkų klausia apie komunalinius mokesčius. Populiariausi yra tie būstai, kuriuose galima patiems reguliuoti šildymą. "Dažnėja tokia praktika, kad šildymo sezono laikotarpiu nuomotojas ir nuomininkas šiek tiek dalijasi šildymo naštą. Buto šeimininkas žiemą linkęs sumažinti nuomos kainą keliais šimtais litų. Tada žmogus lieka ramus, kad šaltuoju sezonu tikrai neliks be nuomininko, nes pakeisti jį žiemą labai sunku", - aiškino M.Čiulada.

Aruodas.lt duomenimis, Vilniaus centre 1 kambario butą dabar galima išsinuomoti vidutiniškai už 700 litų per mėnesį, 2 kambarių - už 1100 litų, o 3 kambarių - už 1300 litų. Toliau nuo sostinės centro esančiuose mikrorajonuose 1 kambario buto nuomos kaina siekia vidutiniškai apie 450 litų, 2 kambarių - 500-600 litų, o 3 kambarių - 700-900 litų per mėnesį.

Kauno centre 1 kambario butas nuomojamas už vidutiniškai 600 litų, 2 kambarių - už 700 litų, 3 kambarių - už 900 litų per mėnesį. Toliau nuo miesto centro nuoma yra pigesnė. Kambario buto nuomos kaina Kauno miegamajame rajone siekia apie 350 litų, 2 kambarių - 500 litų, o 3 kambarių - apie 550 litų.

Klaipėdoje 1 kambario buto vidutinė nuomos kaina - 400-500 litų, 2 kambarių - apie 600 litų, 3 kambarių - 700-800 litų per mėnesį.
_

2010 m. rugsėjo 18 d., šeštadienis

Lietuvoje siaučia skurdas [1].


Kur A.Kubiliaus pasekėjai? Ko tylite? Juk skurdas ir to skurdo aptarimas geriau negu bet kas agituoja už emigraciją. Būtinai reikalaukite nuteisti Caritas ir kitus aktyvistus pagal jūsų fašistinius įstatymus. Heil Kubilius!

1. _Bandė atkreipti dėmesį į augantį skurdą

2010 09 18 / 16:00 /

Virginija Motiejūnienė
LTV naujienų tarnyba


Akcijomis sostinėje Skurdo mažinimo organizacijų tinklas atkreipia visuomenės ir valdžios dėmesį į vis didėjančią socialinę atskirtį Lietuvoje. Vilniaus Katedros aikštėje šeštadienį šurmuliavo Gedimino šventei skirta verslininkų mugė. Žmonės būriavosi ir prie Arkikatedros pašonėje įsikūrusio „Carito“ miestelio, kur savo veiklą visuomenei pristato skurdo mažinimo organizacijos. Anot jų, vis didėjanti visuomenės socialinė atskirtis slegia ne vieną tautietį.

Savo veiksmų planą kaip kovoti su skurdu 10 metų yra priėmusi Europos Komisija. Skaičiuojama, kad žemiau skurdo ribos gyvena maždaug 80 milijonų europiečių, tačiau per dešimtmetį skurstančiųjų Europoje ketinama sumažinti iki 20 milijonų.




Lietuvos tikslas – kad per dešimtmetį iš skurdo išbristų 170 tūkst. žmonių, tačiau kol kas skurstančiųjų mūsų šalyje tik daugėja – kas septintas darbingo amžiaus asmuo neturi darbo, 8 proc. dirbančiųjų gauna minimalų atlyginimą, penktadalis milijono gyvena iš socialinių pašalpų. Lietuvoje apie 600 tūkst. gyventojų gauna maisto paketus.

„Iš tiesų daugėja skurdo, jaučiam, kad daugėja apatijos, daugėja depresijos, kančios, nusivylimo ir tai, kad žmonės negali įsidarbint. Anksčiau mes dar padėdavom žmonėms įsidarbint, todėl tas aktyvumas būdavo stipresnis, tada matydavom daugiau vilties žmonėse. Dabar yra tikrai daug nevilties, depresijos, bet mes į tai vis tiek žiūrime su vilties žvilgsniu, kad tai galimybė mums, Lietuvai, kiekvienam žmogui būti solidariam“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ direktorius Linas Kukuraitis.

„Mūsų akcijos tikslas ir yra atkreipti valdžios dėmesį, kad ta problema yra ir kad mes negyvenam tokioj rožinėj visuomenėje, kuri yra deklaruojama“, – sakė akcijos dalyvis.

Visuomenės ir valdžios dėmesį į skurdą šalyje atkreipė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Baltai apsirengę žmonės šeštadienį vidurdienį suėjo draugėn pareikšti, kad skurdą nugalėti mes galime tik kartu, padėdami vieni kitiems.

2010-tieji Europoje paskelbti kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais._

2010 m. rugsėjo 15 d., trečiadienis

_Sistemingas raginimas arba kurstymas emigruoti.207 straipsnis.

Sistemingas raginimas arba kurstymas žodžiu, raštu arba kitokiu būdu Lietuvos Respublikos piliečius emigruoti į užsienį –
užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.
Nes bijoma, kad nebeliks iš ko melžti mokesčių ar kyšių [1]._

207 straipsnis yra mažiausiai naudojamas iš visų. Kiekvienas šokoladukas iš užsienio, kiekviena muilo opera televizoriuje ragina emigruoti, pagyventi tarp tų žmonių, kurie sugeba padaryti tokius mažus stebuklus jų gyvenime, kai korupcija jų nebespaudžia. Kiek tūkstančių mes gautume, jei prokurorai apkaltintų visus, kurie vilioja mus išvažiuoti... 207 straipsnis yra toks genialus, ar toks kvailas, kad mums netektų visai dirbti, jei prokurorai atliktų tai, ką reikalauja daryti šiame straipsnyje Seimas, pasityčiodamas iš Konstitucijos reikalavimo užtikrinti žodžio laisvę šalyje.

1.Informacija apmąstymui 2010.09.15 20:10 Komentaras iš: Pernai netekome 11 proc. dirbančiųjų Lietuvos radijas ir televizija

2010 m. rugsėjo 14 d., antradienis

Optimistinis požiūris į Tėvynės ateitį

Korupcija, apipynusi visus, valdžiusius nepriklausomą Lietuvą jau tiek metų, deja, įtikino mus, kad tokia mūsų valstybė neturi ateities.

Emigracija yra vienintelis patikimas kelias net turintiems įtakingų ryšių Lietuvoje. Kas iš tų ryšių, jei visa šalis lėtai smunka į korupcijos pelkę, paralizuojančią visų mūsų gyvenimą [1]?

Kuo giliau smuksime į krizę, tuo greičiau šis korupcijos vėžys žus. Todėl tik į dykynę tapusią Lietuvą galės sugrįžti mūsų emigrantai. Turėsime kurti tikrąją Lietuvos valstybę iš naujo ir nuo nulio. Ruoškimės tam.

Daug kas galvoja, kad lietuviai negrįš, o Lietuvą užplūs svetimšaliai. Netikiu. Mes, lietuviai, mėgstame miškus, kuriais greitai pavirsta bet kokia dykynė Lietuvoje. Tėvynės miškai mus visada trauks. Kitos tautos nesupranta tokių emocijų. Tvarkantis taip blogai, kaip tvarkosi mūsų valdantieji, net svetimų šalių žmonės pas mus nenoriai važiuoja. Lietuvoje imigrantų gyventojų skaičiui yra mažiau, negu bet kur kitur Europoje.

Ot sulaukėm. Lietuvoje lieka tik vagys ir kalbininkai. Vagys vagia, o kalbininkai išranda gražius lietuviškus pavadinimus, kad tos vagystės nelabai bjauriai atrodytų.




1. _„Visuomį“ skandina saviškiai
Indrė Makaraitytė

Kol kas valdiško turto valdymo reforma yra surašyta tik popieriuje. Ją grasina sužlugdyti patys konservatoriai.
Viešasis sektorius, kurį reikia reformuoti, tuoj švęs pergalę prieš reformas, nes artėjantys rinkimai tuoj atims paskutines politikų jėgas dėl jų apsispręsti. Kitaip tariant, atrodo, šiai Vyriausybei laikas, skirtas reformoms, baigėsi.

Su tokia ambicinga – permainų – programa prie valdžios stojusi valdančioji koalicija skaičiuoja niekuo neypatingą derlių. O dar šią savaitę Prezidentė bakstelėjo pirštu, kad valinskininkų valdomoje Aplinkos ministerijoje kvepia ne reformomis, o stagnacija ir netgi atsilikimu nuo įsipareigojimų Europos Sąjungai.

Bet ne tik šoumenų partija atrodo graudokai. Konservatorių kraitelėje artėjant rinkimams – taip pat nedaug nuopelnų, už kuriuos šiai partijai reikėtų skirti balsą. Tiksliau, nuopelnas kol kas išvis tik vienas – pradėtos pertvarkos energetikos sistemoje – išardytas „Leo LT“, imtasi kurti elektros rinką ir, atrodo, ministras Arvydas Sekmokas visai nebijo „Gazpromo“.

Reformos juda liberalų ministerijose, o vos tik paminėjus konservatorių valdomos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavadinimą apima nenoras nieko apie ją girdėti.

Dabar ta pati, konservatorių, partija laidoja dar vieną reformą – valstybinio turto valdymo, nors jos iniciatorius yra saviškis, konservatorius, ūkio ministras Dainius Kreivys.

Tiesa, kol kas kalbama, kad „Visuomis“ nepraėjo per valdančiosios koalicijos filtrą – per tradicinius trečiadienio koalicijos pusryčius entuziazmu niekas netryško. Seimo Tėvynės sąjungos frakcijos seniūnas Jurgis Razma teigė negalįs slėpti, kad Ūkio ministerijos siūloma reforma buvo sutikta be ypatingo entuziazmo ir kad ministrui reikės gerokai padirbėti, „kad atskleistų tuos svarbius motyvus, kodėl toks sprendimas būtų prasmingas”.

Ir opozicija šiam projektui nepritaria, nors, tiesą pasakius, niekas viešai normaliai nepaaiškino, kodėl politikų atskyrimas nuo melžiamų karvių – t.y. valdiškų įmonių, yra blogai.

Tačiau iš tikrųjų jei koalicijoje ši reforma nepraeis, tai bus pasistengę patys konservatoriai. Vienas iš jų, Jonas Šimėnas, šiuo Ūkio ministerijos projektu suabejojo ne tik frakcijoje, bet ir viešai, per nacionalinį transliuotoją, laidoje, kuri kaip tik ir buvo skirta šiam projektui.

Visą valstybės turtą, taip pat ir itin emociškai jautrų sektorių – miškus, apimanti reforma iš savo šiltų vietų išvijo urėdus ir šie jau pradėjo dirbti nemokamą lobistinį darbą, kad tik Vyriausybei nepavyktų atskirti komercinės ir miško tvarkymo funkcijos. Kaip manote, kieno slenksčius mina generalinis miškų urėdas Benjaminas Sakalauskas, kuris rinkimuose yra dalyvavęs Tėvynės sąjungos sąrašuose?

Miškininkai, kalbama, netgi pasirengę sumokėti Finansų ministerijai, tiksliau, biudžetui, kad tik šią, komercinę, funkciją paliktų.

Visuomenei paaiškinti, kodėl valstybės turto valdymo racionalizacija ir jo atskyrimas nuo politinės įtakos yra blogai, gali būti sudėtinga.

Ši reforma pirmiausiai blogai yra politikams, jų partijoms, kurioms prieš rinkimus reikia pinigų. Niekam ne paslaptis, kad politikų rankos – plačiose valdiškų įmonių kišenėse, o ypač regionuose. Ir, kai valstybėje sunkmetis, geriau jau nurėžti nuo žmonių – pensijų, bedarbių pašalpų, invalidumo išmokų, bet, šiukštu, ne nuo aukso puodo.

Tiesą pasakius, galima būtų kritikuoti ir patį „Visuomį“, bet neįgalių politikų šalyje pačiu banaliausiu būdu nusirašyta praktika nuo tokią pat reformą įvykdžiusių Skandinavijos šalių yra bent šiokia tokia viltis, kad juodoji skylė bus bent šiek tiek sumažinta._

2010 m. rugsėjo 11 d., šeštadienis

_ B. Obama: JAV ekonomikos atsigavimas – „skausmingai lėtas“ _

A.Kubilius tikėjosi, kad pasaulio ekonomikos atsigavimas bus greitas, kad eksporto dėka krizė Lietuvoje greitai baigsis, todėl mokesčiais neproporcingai stipriai užspaudė vidaus rinką. Eksportas stringa, nes krizė pasauly nesibaigia. Vidaus rinka buvo menka, o pasidarė katastrofiškai silpna. Todėl A.Kubiliaus koalicija pasmerkta.

Prievarta išsilaikyti ji irgi neturi šansų. A.Kubilius nėra A.Smetona. Apie diktatoriaus galias nėra jokios kalbos.

2010 m. rugsėjo 7 d., antradienis

A.Kubilius apie emigracijos tariamus privalumus

Svarstant emigracijos lygį, A.Kubiliaus lengvabūdiškumas yra stulbinantis. Nepakanka anekdoto apie kelis „Barclay`s“ banke dirbančius Londono lietuvius. Kur reali statistika, kiek išvažiuoja, ir kiek grįžta? Jei dauguma gabių negrįžta, kas sukurs tą fantastinę modernią, dinamišką, konkurencingą ekonomiką, paremtą žiniomis? Kur mokestinės lengvatos, paremiančios tokios ekonomikos vystymąsi?