„Labas rytas, pasauli. Praėjusią savaitę sužinojome, kad popiežiui Leonui XIV diagnozuotas plaučių vėžys. Šią savaitę paaiškėjo, kad po operacijos vėžys buvo visiškai pašalintas ir tolesnis gydymas nebus reikalingas.
Dar visai neseniai plaučių vėžio diagnozė būtų prilygusi mirties nuosprendžiui. Ši liga vis dar mirtina, tačiau patikra ir revoliuciniai pokyčiai vėžio gydymo srityje iš esmės sumažino mirtingumą. Tai gera žinia, turint omenyje, kad ilgėjant gyvenimo trukmei, daugelis iš mūsų tam tikru gyvenimo etapu susidursime su viena ar kita vėžio forma.
Visame pasaulyje vėžiu suserga maždaug vienas iš penkių žmonių. Kai kuriose turtingose šalyse šis rodiklis siekia net vieną iš dviejų.
Apie tai įdomiai pasikalbėjau su savo kolege Nina Agrawal – sveikatos temų žurnaliste, kuri atidžiai seka šiuos mokslo proveržius. Aptarėme daugybę dalykų, įskaitant intriguojančią galimybę sukurti vakciną nuo vėžio.
Žmonija prieš vėžį
Nina, popiežius sveiksta po plaučių vėžio operacijos. Plaučių vėžys – ypač gąsdinanti liga. Tačiau šiandien ši diagnozė skamba visai kitaip nei anksčiau.
Be abejo. Padaryta didelė pažanga. Mirtingumas nuo plaučių vėžio sumažėjo, o penkerių metų išgyvenamumo rodiklis – t. y. dalis žmonių, kurie lieka gyvi praėjus penkeriems metams po diagnozės nustatymo – Jungtinėse Valstijose padvigubėjo: nuo maždaug 15 proc. dešimtojo dešimtmečio pabaigoje iki maždaug 30 proc. šiandien. Vis dėlto, lyginant su kitomis vėžio rūšimis, šis rodiklis vis dar nėra džiuginantis; plaučių vėžys išlieka dažniausia mirties nuo vėžio priežastimi.
Įspūdinga. Tai kas gi pasikeitė vėžio gydyme?
Pažanga priklauso nuo vėžio tipo. Pavyzdžiui, kalbant apie plaučių vėžį, vienas svarbiausių pasiekimų – taikinių terapija. Daugelio pacientų organizme aptinkama specifinė mutacija (dažniausiai gene, vadinamame EGFR), o vaistai, nukreipti būtent į šią mutaciją, per pastaruosius 20 metų nuolat tobulėjo. Tai iš esmės pakeitė situaciją. Taikinių terapija, kaip rodo pats pavadinimas, veikia tik vėžines ląsteles, o sveikas ląsteles dažniausiai palieka ramybėje. Tuo tarpu tradicinė chemoterapija yra toksiška daugumai ląstelių, įskaitant ir sveikas.
Taikinių terapija taip pat taikoma gydant krūties vėžį. Tai dažniausia vėžio forma tarp moterų; maždaug viena iš aštuonių amerikiečių moterų suserga šia liga. Tačiau išgyvenamumo rodikliai dabar yra daug geresni. Taip yra todėl, kad pagerėjo patikra ir gydymo metodai: be tikslinės terapijos, atsirado ir naujų imunoterapijos būdų, kurie suaktyvina paciento imuninę sistemą kovai su vėžiu. Prieš 15 metų tokių galimybių nebuvo.
Kodėl būtent dabar matome tiek daug proveržių?
Įvyko du svarbūs dalykai. Pirmasis – genetinis sekoskaitos nustatymas (sekvenavimas). Gydytojai gali ištirti konkretaus naviko genetinę seką, nustatyti mutacijas ir parinkti gydymą, nukreiptą būtent į jas. Sergant tam tikromis vėžio formomis, pavyzdžiui, kai kurių tipų krūties vėžiu, tai taip pat leidžia nustatyti, ar pacientui bus naudinga chemoterapija; tai gali apsaugoti daugelį žmonių nuo jos sukeliamo toksinio poveikio.
Antrasis svarbus veiksnys – geresnis supratimas, kaip imuninę sistemą galima pasitelkti kovai su vėžiu. Tyrėjai išsiaiškino, kaip efektyviau panaudoti mūsų pačių imuninę sistemą vėžio ląstelėms naikinti. Jie sukūrė vaistus, kurie tarsi „atleidžia stabdžius“ tam tikroms imuninės sistemos ląstelėms. Pavyzdžiui, anksčiau išplitusi melanoma beveik visada baigdavosi mirtimi. Situacija iš esmės pasikeitė, kai 2011 m. buvo patvirtinta ši imunoterapijos vaistų grupė.
O kokio masto yra šių naujų gydymo būdų prieinamumas?
JAV, kur atliekama daugybė tokių tyrimų, patvirtintą gydymą dažniausiai iš dalies padengia draudimas. Tačiau net ir apdrausti pacientai gali gauti tokias sąskaitas, kurios juos priveda prie bankroto. Be to, egzistuoja eksperimentiniai gydymo metodai, kurie dar nėra patvirtinti, todėl juos gauti dar sunkiau.
Pavyzdžiui, naujas vaistas nuo kasos vėžio, nukreiptas į mutaciją, būdingą daugeliui vėžio formų, JAV yra kompensuojamas, nors tiekimo grandinės dar tik nusistovi. Naujausios kartos gydymo būdai prieinami tik dalyvaujant klinikiniuose tyrimuose.
O kaip kitose pasaulio šalyse?
Situacija pasauliniu mastu nevienoda. Tikslinė plaučių vėžio terapija yra lengviau prieinama turtingose Azijos šalyse, pavyzdžiui, Taivane, tačiau skurdesnėse šalyse mirtingumas nuo vėžio yra didesnis – iš dalies dėl ribotų gydymo galimybių. Farmacijos įmonės pačios sprendžia, kuriose šalyse siekti vaistų registracijos; dažnai jos neteikia paraiškų tose valstybėse, kuriose, jų manymu, nepavyks gauti didelio pelno.
Rašėte apie kai kurias netikėtas pasekmes, kylančias dėl to, kad žmonės, kuriems diagnozuotas vėžys, dabar gyvena daug ilgiau. Tai daugiausia teigiamas dalykas, tačiau kartais jis sukelia ir sudėtingų situacijų.
Visi pacientai, su kuriais kalbėjausi, yra dėkingi už šį papildomą laiką. Anksčiau 4 stadijos krūties ar plaučių vėžys dažniausiai reikšdavo, kad liko vos keleri metai. Dabar kai kurie žmonės su tokia diagnoze gyvena 10 ar 12 metų. Tačiau dėl to tampa labai sunku ką nors planuoti.
Viena moteris, su kuria kalbėjausi, prieš maždaug šešerius metus išgirdo 4 stadijos plaučių vėžio diagnozę. Pirmaisiais metais ji gyveno 12 savaičių intervalais – laukdama kito tyrimo. Labai sunku planuoti gyvenimą trimis ar net šešiais mėnesiais į priekį. Ar leisti pinigus, ar juos taupyti? Mesti darbą ir keliauti?
Nina, ar kada nors bus rasti vaistai nuo vėžio?
Iki to dar labai toli. Tačiau mokslininkai apie gydymą dabar kalba kitaip nei anksčiau – be to, kai kurios vėžio formos vis labiau primena lėtines ligas. Visgi, esant daugeliui pažengusių vėžio formų, gydymo galimybės vis dar ribotos.
Viena daug žadanti sritis, į kurią daugelis dabar atkreipia dėmesį – tai personalizuotos vėžio vakcinos, galinčios padėti išvengti ligos atsinaujinimo. Jau dabar galime skiepytis nuo infekcijų, sukeliančių vėžį, pavyzdžiui, ŽPV (žmogaus papilomos viruso). Tačiau neseniai atliktas pirmasis didelis klinikinis tyrimas, kuriame tirta vakcina, skirta užkirsti kelią vėžio atsinaujinimui pacientams, sergantiems melanoma ir kuriems navikai buvo pašalinti chirurginiu būdu. Išsamūs tyrimo rezultatai paskelbti vakar. Vakcina „išmoko“ imuninę sistemą atpažinti vėžio ląsteles ir jas pulti. Žinoma, tikimasi, kad ateityje šias vakcinas bus galima pritaikyti ir kitų rūšių vėžiui gydyti. Tačiau iki to dar toli.“ [1]
1. The World: A cancer revolution. Bennhold, Katrin. New York Times (Online) New York Times Company. Oct 23, 2026.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą