Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. spalio 19 d., pirmadienis

Putinas siekia susitikti su Trumpu ir Xi, kad susitartų dėl Ukrainos – Rusijos lyderis tikisi palankių karo užbaigimo sąlygų, paliekant nuošalyje Zelenskį

 

„Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti susitikimą su prezidentu Trumpu ir Kinijos lyderiu Xi Jinpingu. Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, šio susitikimo, kuris galėtų įvykti kitą mėnesį, tikslas – aptarti Ukrainos klausimą ir susitarti dėl ketverius metus trunkančio konflikto užbaigimo Maskvai palankiomis sąlygomis.

 

Šiuo planu Putinas siekia pasinaudoti šiltėjančiais santykiais tarp Trumpo ir Rusijos lyderio – tendencija, kuri kelia nerimą Ukrainai bei jos sąjungininkams Vašingtone ir Europoje.

 

Toks viršūnių susitikimas, kuriame nedalyvautų Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, būtų precedento neturintis įvykis ir sukeltų didelį susirūpinimą Europos sostinėse bei už jų ribų. Be to, ši iniciatyva pasirodo tuo metu, kai Trumpo partijos kolegos respublikonai sulaukia klausimų, kodėl būtent dabar – likus vos daugiau nei dviem savaitėms iki kadencijos vidurio rinkimų – reikėtų silpninti spaudimą Putinui.

 

Apie šią idėją Putinas užsiminė spalio 9 d. vykusiame pokalbyje telefonu su Trumpu, teigia buvęs Rusijos žvalgybos pareigūnas, informuotas apie šį reikalą. Pokalbio metu taip pat buvo sutarta, kad JAV pirks rusišką dyzelinį kurą ir padės jam patekti į pasaulinę rinką.

 

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas patvirtino, kad vyksta diskusijos dėl galimo susitikimo.

 

„Kol kas nėra aiškaus sutarimo nei dėl paties susitikimo, nei dėl galimos jo darbotvarkės, nors visos trys šalys pripažįsta, kad toks susitikimas teoriškai yra įmanomas“, – sakė jis leidiniui „The Wall Street Journal“.

 

Aukšto rango JAV pareigūnas teigė, kad Trumpas dar nėra sutikęs dalyvauti tokiame viršūnių susitikime. Visgi pareigūnas pridūrė, kad prezidentas gali būti linkęs svarstyti šią idėją, atsižvelgiant į jo norą įgyvendinti 2024 m. rinkimų kampanijos pažadą užbaigti karą. Trumpas buvo sakęs, kad karas baigsis „pirmąją“ jo naujos kadencijos dieną, tačiau dabar jis jau eina pareigas beveik dvejus metus.

 

Pasak su derybomis susipažinusių asmenų, Kremlius pasiūlė surengti šį trišalį dialogą artėjančio Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių ekonominio bendradarbiavimo (APEC) viršūnių susitikimo kuluaruose. Šis renginys vyks lapkričio 18–19 d. Šendžene – technologijų centre pietų Kinijoje.

 

Galimas trišalis dialogas Kinijos teritorijoje taptų svarbiu žingsniu Xi Jinpingui, siekiančiam sustiprinti Kinijos vaidmenį,kaip diplomatinės tarpininkės ir įtakos darytojos, teigia Kiniją tyrinėjantys analitikai. Pasak kitų asmenų, susipažinusių su pastarojo meto Maskvos ir Pekino derybomis, Rusijos pareigūnai šią idėją Pekinui perdavė diplomatiniais kanalais, o Kinijos pusė leido suprasti, kad neprieštarautų, jei tam pritartų ir D. Trumpas.

 

„Kinija nori būti matoma kaip didžiųjų galių ašis ir, galbūt, kaip tarpininkė tarp JAV bei Rusijos“, – teigia Yun Sun, Vašingtono analitinio centro „Stimson Center“ Kinijos programos direktorė.

 

Baltieji rūmai atsisakė komentuoti. Kinijos ambasada Vašingtone į prašymą pateikti komentarą neatsakė.

 

Pasak buvusio Rusijos žvalgybos pareigūno, V. Putinas ir anksčiau yra siūlęs D. Trumpui bei Xi Jinpingui surengti trišalį viršūnių susitikimą. Tačiau šį kartą toks pasiūlymas teikiamas tuo metu, kai Maskvos santykiai su Vašingtonu iš esmės keičiasi.

 

D. Trumpas ką tik susitarė su V. Putinu dėl rusiško dyzelino importo, siekdamas sumažinti degalų kainas, kurios stabdo JAV ekonomiką ir kenkia Respublikonų partijos perspektyvoms artėjančiuose kadencijos vidurio rinkimuose. Penktadienį D. Trumpas sustabdė sankcijų, numatytų praėjusį mėnesį jo pasirašytame abiejų partijų remiamame įstatyme, įgyvendinimą. Tai sulaukė įstatymų leidėjų, įskaitant kai kuriuos jo sąjungininkus, kritikos.

 

Aukšto rango Baltųjų rūmų pareigūnas teigė, kad D. Trumpas priėmė šiuos sprendimus nematydamas kitų tinkamų būdų kainoms sumažinti; jis taip pat sakė savo padėjėjams suprantąs, kad už tai sulauks kritikos.

 

Energetikos ekspertų nuomone, pagrindinė dyzelino kainų kilimo priežastis yra D. Trumpo pradėtas „karas“ prieš Iraną, o Rusijos pažadėtas parduoti degalų kiekis rinkai didelės įtakos neturės.

 

Tuo pat metu D. Trumpas vėl išreiškė nepasitenkinimą V. Zelenskiu – pareiškė, kad Ukrainos lyderis privalo nutraukti smūgius į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, ir užsiminė, kad Ukrainai reikia naujo prezidento. Tuo tarpu JAV vadovaujamos pastangos tarpininkauti siekiant užbaigti karą iš esmės yra įstrigusios.

 

Sekmadienį socialiniuose tinkluose D. Trumpas aštriai kritikavo V. Zelenskį po to, kai Ukraina anksčiau tą dieną surengė ataką prieš naftos terminalą Sankt Peterburge – mieste, kuriame gimė V. Putinas. Jis apkaltino Ukrainos lyderį taikantis į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas ir pareiškė, kad V. Zelenskis „nenori užbaigti šio karo, o galbūt niekada ir nenorėjo“.

 

D. Trumpas teigė, kad susilaiko dėl sankcijų įvedimo, nes nenorėjo atbaidyti Rusijos nuo derybų stalo. „NORIU, KAD ŠIS KARAS BAIGTŲSI!“ – rašė jis.

 

Maskva galimą trišalį dialogą vertina kaip būdą įtvirtinti Rusijos narystę didžiųjų pasaulio galių klube – statusą, kurio Putinas siekė nuo pat atėjimo į Kremlių 2000-aisiais. Be to, šiame formate nelieka vietos Europai.

 

Buvęs Rusijos žvalgybos pareigininkas teigė, kad Putinas puoselėja plačius užmojus šio trišalio formato atžvilgiu – jis norėtų, kad tai taptų antruoju Jaltos susitikimu, kurio metu pasaulis būtų padalytas į įtakos sferas.

 

Net jei mažai tikėtina, kad Xi ir Trumpas tam pritars, susitikimas, kuriame JAV, Rusijos ir Kinijos lyderiai derasi dėl vienos valstybės likimo, būtų galingas signalas.

 

Taipėjuje tai galėtų sustiprinti nuogąstavimus, kad vieną dieną panašiame formate gali būti deramasi ir dėl paties Taivano ateities – ypač turint omenyje, kad Pekinas niekada nėra atsisakęs galimybės panaudoti jėgą, siekdamas perimti savivaldžią demokratinę salą savo kontrolėn.

 

Šis viršūnių susitikimas Xi Jinpingui kelia tam tikrą riziką. Pasak su derybomis susijusių šaltinių, Kinijos pareigūnai baiminasi, kad toks geopolitinis šalutinis įvykis gali užgožti jų tikslą – pasinaudoti susitikimu ir pademonstruoti Kinijos vaidmenį regione.

 

Šaltinių teigimu, Xi Jinpingas bando laviruoti: jis nori ir toliau remti Vladimirą Putiną, ir išsaugoti Kinijos ekonominius ryšius su Europa. Toks trišalis susitikimas gali padidinti riziką, kad Kinija bus tiesiogiau įtraukta į konfliktą Ukrainoje, ir išprovokuoti neigiamą reakciją iš Europos sostinių, kurios ir taip nerimauja dėl Pekino polinkio artintis prie Maskvos.“ [1]

 

1. Putin Bids To Meet Trump, Xi For Deal On Ukraine --- Russian leader eyes favorable terms for settling war, with Zelensky frozen out. Wei, Lingling; Leary, Alex; Grove, Thomas; Dawsey, Josh.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 19 Oct 2026: A1. 

Komentarų nėra: