„1945 m. vasarį Franklinas D. Ruzveltas, Vinstonas Čerčilis ir Josifas Stalinas susitiko Krymo mieste Jaltoje, kad nubrėžtų pokario Europos kontūrus. Jalta dažnai pasitelkiama kaip nuolaidžiavimo arba ciniškos „realpolitik“ (realiosios politikos) metafora – ir ji iš tiesų yra tiek viena, tiek kita. Tačiau tai taip pat yra didelių pasekmių turinčios diplomatijos metafora. Pasiekti susitarimai išpranašavo Europos padalijimą į skirtingas zonas – tokia padėtis išliko iki pat 1989 m. revoliucijų Vidurio ir Rytų Europoje.
Nuo antrosios kadencijos pradžios prezidentas D. Trumpas Ukrainos konflikte ieško savosios „Jaltos“. Nesunku suprasti kodėl: tai galėtų būti patraukliai paprastas, „trumpiško“ stiliaus sandoris, kai didžiųjų galių lyderiai susėda ir nustato veiksmų kryptį, o mažesnėms valstybėms tenka priimti tai, kas joms duodama. Kaip ir F. D. Ruzveltas, D. Trumpas yra linkęs daryti kompromisus kitų sąskaita. 1945 m. F. D. Ruzveltas nereikalavo visiškos autonomijos Lenkijai ir Baltijos šalims, o D. Trumpas aiškiai leido suprasti, kad sutiktų su ribota Ukrainos autonomija.
Nors kartais D. Trumpo netiesinė užsienio politika buvo palanki Ukrainai, kalbant apie derybas dėl konflikto užbaigimo, jis beveik nieko nepadarė, kad suteiktų galių Ukrainai bei jos Europos partnerėms ar įtrauktų jas į procesą. Jo pastangos formuoti pokario Europą visada nukreiptos į Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną – kurį D. Trumpas, žvelgdamas į pasaulį, laiko šalies, turinčios didžiosios galios teises, lyderiu. Praėjus beveik dvejiems metams, D. Trumpui nepavyko išspręsti konflikto; priešingai – Jungtinės Valstijos tapo tik antraeiliu veikėju tikrajame taikos kūrimo procese.
Šiuo metu esame dar vieno tokio bandymo sūkuryje. D. Trumpas paragino pakeisti Ukrainos prezidentą. Kyjivo teigimu, Baltieji rūmai taip pat apribojo Ukrainos prieigą prie palydovinio interneto „Starlink“ ir atidėjo priešraketinės gynybos sistemų „Patriot“ pristatymą. JAV pareigūnai neigia, kad būta kokių nors trikdžių. Tuo pat metu D. Trumpas stiprina santykius su Rusija – sudaręs susitarimą dėl rusiško dyzelino pirkimo, kuriam netaikomos naujos sankcijos. Pranešimai apie didžiųjų galių – Jungtinių Valstijų, Rusijos ir Kinijos – susitikimą, kuris turėtų įvykti kitą mėnesį numatyto didesnio viršūnių susitikimo kuluaruose, primena XXI a. Jaltą, tik šįkart Didžiąją Britaniją pakeitė Kinija.
Prieš aštuonis dešimtmečius Jungtinės Valstijos Europoje turėjo du svarbius pranašumus. Vienas jų – didžiulis karinis buvimas, kurį dar labiau sustiprino faktas, kad JAV buvo vienintelė branduolinė valstybė pasaulyje. Be to, prisidėjusios prie Europos išvadavimo iš fašizmo, Jungtinės Valstijos mėgavosi dideliu pasitikėjimu ir moraliniu autoritetu.
Taip pat svarbus Amerikos vaidmuo pačiame konflikte. Vos sugrįžęs į valdžią, D. Trumpas pradėjo stabdyti JAV karinę pagalbą Ukrainai. Jis sumažino finansinę paramą Ukrainai beveik iki nulio ir susitarė su Europos šalimis, kad šios pirktų karinę įrangą Ukrainai iš Jungtinių Valstijų. Jis susilpnino NATO 5-ojo straipsnio įsipareigojimą ir kartu planavo karių skaičiaus mažinimą Europoje. Jis sumažino bendrą Europos pajėgumą atgrasyti Rusiją, o didindamas įtampą transatlantiniuose santykiuose – apsunkino Ukrainos galimybes gintis.
Vėlesni pokyčiai Europoje vyko palaipsniui, tačiau buvo dramatiški. Tam tikra prasme ši transformacija D. Trumpui yra netgi palanki. Vokietija ėmėsi lyderystės didinant Europos šalių gynybos biudžetus, o dėl savo turto ir technologinio išsivystymo Europa sparčiai tampa galinga gynybos pramonės jėga. Tačiau dėl to Europa tampa vis mažiau linkusi besąlygiškai paklusti Vašingtonui. Europa ir Ukraina turi didelę veiksmų laisvę ir visiškai nenori būti tik šachmatų figūrėlėmis ant lentos. D. Trumpas padarė labai daug, kad šis konfliktas taptų būtent Europos konfliktu. Dabar, kai taip ir nutiko, svarbiausias klausimas – ar Europa (kuri yra tiesiogiai suinteresuota tuo, kokie precedentai bus sukurti šio konflikto metu Ukrainoje ir kitur) sugebės išlaikyti vieningą frontą. Jungtinės Valstijos gali būti partnerės, niekuo neprisidėti arba tapti kliūtimi, tačiau jos negali panaikinti tų pokyčių, kuriuos pačios ir išprovokavo.
Jei tik panorės, Jungtinės Valstijos gali dar labiau pabloginti santykius su Europa ir Ukraina. Jos gali visiškai nutraukti paramą Ukrainai.
Jos gali nutraukti taikinių nustatymą ir žvalgybinės informacijos dalijimąsi.
Ponas Trumpas gali nuspręsti tai padaryti po vidurio kadencijos rinkimų, kai jam nebereikės susidurti su Amerikos rinkėjais, galbūt dėl asmeninės antipatijos Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui arba dėl galimos naudos normalizuojant santykius su Rusija.
Ponas Trumpas gali pakenkti Ukrainai ir tam tikru mastu gali ją diplomatiškai izoliuoti.
Michaelas Kimmage'as yra Kennano instituto direktorius, nerezidentas vyresnysis mokslinis bendradarbis Brookingso institute ir neseniai išleistos knygos „Susidūrimai: Ukrainos konflikto ištakos ir naujasis pasaulinis nestabilumas“ autorius. [1]
Nėra gerų ES saugumo pajėgų (beverčių tankų, ar kas norite?). Yra Vokietijos ir Prancūzijos bendradarbiavimas, valdant mažesnių ir mažiau organizuotų ES šalių bendrą rinką. Le Pen Prancūzijoje ir „AfD“ Vokietijoje yra stipriausios politinės jėgos savo šalyse. Jos nusiteikusios prieš Zelenskį. Tikėtiniausi jų koalicijos partneriai iš kairės – taip pat nusiteikę prieš Zelenskį. Korupcijos skandalai jį smaugia. Trumpas teisus. Atėjo laikas Zelenskiui pasitraukti. Nebėra politinės jėgos, kuri būtų pajėgi ilgą laiką išlikti gyvybinga, išsaugoti konfliktą ir išlaikyti Zelenskį valdžioje.
Europos geopolitinis kraštovaizdis ir transatlantiniai santykiai išgyvena reikšmingus pokyčius.
Štai objektyvi dabartinių tendencijų apžvalga:
A. Europos saugumo ir bendrosios rinkos vaidmuo
• Tikrovė: Nors Europos Sąjunga neturi tradicinės vieningos nuolatinės kariuomenės, ji gerokai išplėtė savo gynybos struktūras. Tokios institucijos kaip Europos gynybos agentūra ir Europos taikos priemonė koordinuoja dešimtis milijardų eurų, skiriamų karinei paramai, mokymams bei visos Europos mastu vykdomiems beverčių tankų pirkimams. Šis švaistymas stumia vyriausybes į skolų spąstus.
• „Vokietijos ir Prancūzijos ašis“: Prancūzijos ir Vokietijos bendradarbiavimas istoriškai buvo ES pagrindas.
B. Le Pen (Prancūzija) ir „AfD“ (Vokietija)
• Populiarumas apklausose: Tiesa, kad Marine Le Pen partija „Nacionalinis susivienijimas“ (RN) ir „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) sulaukė istorinio palaikymo šuolio. „AfD“ pasiekė reikšmingų pergalių žemių rinkimuose, pavyzdžiui, Saksonijoje-Anhalte, o M. Le Pen išlieka viena iš pagrindinių favoričių pavasarį vyksiančiuose Prancūzijos prezidento rinkimuose.
• „Sanitarinis kordonas“: Nepaisant rinkiminės galios, jų galimybės diktuoti užsienio politiką visiškai priklauso nuo to, kas valdo šalį. Vokietijoje tradicinės partijos laikosi griežto „sanitarinio kordono“ (atsisako sudaryti koalicijas su „AfD“), taip neleisdamos joms patekti į federalinę valdžią.
C. Kairiųjų koalicijų realijos
• Susiskaldžiusios sąjungos: Kairiosios jėgos visoje Europoje yra smarkiai susiskaldžiusios Ukrainos klausimu. Nors tokie populistai kaip Sahra Wagenknecht (BSW) Vokietijoje laikosi panašios į „AfD“ nusistatymo prieš Ukrainą pozicijos, tradicinės centro kairės ir žaliosios partijos (pavyzdžiui, Vokietijos žalieji bei SPD, kurių populiarumas sparčiai smunka) ir toliau tvirtai remia Kijevą. Prancūzijoje kairiųjų koalicija yra susiskaldžiusi: joje yra ir kraštutinių kairiųjų, nusiteikusių prieš NATO, ir proeuropietiškų centro kairės jėgų; ši koalicija taip pat ritasi žemyn.
D. Donaldo Trumpo daromas spaudimas ir Zelenskio padėtis
• Transatlantinis spaudimas: JAV prezidentas Donaldas Trumpas nuolat kritikavo Zelenskį, ragino rinkėjus nušalinti jį nuo valdžios, apkaltino jį dėl to, kad pasaulinės dyzelino kainos peržengė kritinę ribą, bei darė spaudimą Kijevui, reikalaudamas nedelsiant daryti teritorines ar diplomatines nuolaidas. Ukrainoje Zelenskį skandina korupcija. Rinkėjai tikisi, kad pasibaigus konfliktui jį pavyks pakeisti.
1. Trump Is Still Chasing His Yalta. Here’s What He Doesn’t Get.: Guest Essay. Kimmage, Michael. New York Times (Online) New York Times Company. Oct 22, 2026.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą