Pasidalino esminiais patarimais norintiems vešlaus kiemo ir sodo: ką, kur bei kada sodinti

“Kodėl kaimyno sodas žydi ir žaliuoja, vaismedžių šakas sveria derlius, o jūsų kieme vienas augalas neprigijo, ant vaiskrūmio – vos viena kita uogelė, o medžiai žadėtų vaisių taip ir neatvedė? Labai gali būti, kad augalą pasirinkote tinkamą, bet vietą jam sodinti – ne. Pačiais įvairiausiais augalais metai iš metų besidomintis ir besiverčiantis specialistas pasakoja tai, ką būtina įsiminti kiekvienam, norinčiam, kad kiemo grožybės klestėtų.

 

Skirtingoje to paties kiemo vietoje – skirtingas rezultatas

 

Mūsų planetoje net tose pačiose klimato zonose yra skirtingas saulės aktyvumas ir mikroklimatas. Todėl norint gražaus kiemo Lietuvoje, pasak elektroninės augalų parduotuvės vitaflora.lt vadovo Eugenijaus Popovo, būtina šį tą suprasti – svarbu žinoti ne tik, ką ir kada sodinti, bet net kurioje kiemo dalyje tai daryti:

 

„Pasaulyje ir Lietuvoje plačiausiai naudojama augalų šalčio ištvermės sistema USDA (United States Department of Agriculture) hardiness zone ir Lietuva patenka į 5A-6B šios teritojos ribas. Tačiau jei augalas kilęs iš pvz. Japonijos – jis bijos staigių temperatūros svyravimų, lydimų rytinės ir pietryčių saulės spindulių, todėl turi būti sodinamas ten, kur bent iki metro aukščio nuo žemės jo nepasieks šių krypčių saulės spinduliai vasario gale ar kovą. Pasodinus netinkamoje vietoje kokią trešnę, jos kamienas vieną gražų pavasarį sprogs pusmetrio aukštyje nuo žemės iš pietryčių pusės. Susitiks šaltis iš žemės ir šiluma nuo saulėkaitos ir toje vietoje bus įtrūkimas.

 

Kitas pavyzdys – ankstyva vegetacija. Lietuvoje rytinėje namo pusėje sniegas nutirpsta anksti, o vakarinėje vėliau, todėl augalai iš Rytų pabunda pernelyg anksti. Taip anksti pabudusios aktinidijos žūsta nuo gegužės šalnų, o ne nuo žiemos šalčio. Ir abrikosai žūsta dėl to paties“, - niuansus, apie kuriuos dažnas nė nesusimąstytume, vardija E. Popovas.

Kas tinka Vilniui – nebūtinai tiks Klaipėdai

 

Anot pašnekovo, ne mažiau svarbu, ar augalas kilęs iš kontinentinio klimato, ar iš jūrinio. Tarkime, šaltalankių giminaitis žilakrūmis pastaruoju metu tapo populiariu uogakrūmiu Lietuvoje, tačiau jis mėgsta kontinentinį klimatą. Pasodintas pajūryje, žilakrūmis gali netinkamai pasiruošti žiemai ir smarkiau apšalti, o Rytų Lietuvoje peržiemos sėkmingai.

 

„Kanadinė eglė, botanikų vadinama baltąja, – atspari net iki 50 laipsnių šalčio, bet nuo mūsų ankstaus pavasario saulėkaitos dažnai smarkiai apdega iš pietryčių pusės. Apdega ir kiti spygliuočiai, pvz. skėtkėniai iš Japonijos arba netgi tie patys rododendrai. Vietos parinkimas kiekvienam augalui labai svarbus“, - tikina pačiais įvairiausiais augalais daugybę metų prekiaujantis specialistas.

 

Kai kuriems nereikliems augalams sodinimo vieta gali būti mažiau svarbu, bet daugumai įdomesnių augalų arba jei siekiate maksimalių rezultatų - derliaus ar dekoratyvumo – sodinimo lokacija gali sužaisti lemiamą vaidmenį.

 

„Tarkim, pūkeniai puikiai prisitaiko prie nederlingų smėlio dirvų, sausrų, bet sunkiai prisitaiko prie šaltų sausų žiemos vėjų, pučiančių iš šiaurės ar rytų ir pasodinti vėjuotoje vietoje kartais smarkiai apšąla ir atsprogsta tik virš sniego dangos. Tas pats aktualu plaštakiniams klevams, kilusiems iš Japonijos. Selekcijos procese kuriama daug naujų augalų veislių, siekiant pagerinti ir atsparumą šalčiui. Kai tai yra tarprūšiniai hibridai tarp giminingų augalų – tai pavyksta, bet jei selekcija vykdoma tarp tos pačios rūšies augalų – šalčio atsparumo skirtumai yra labai maži, siekia vos 1ar 2 laipsnius. Pvz., abrikosai tokiais skambiais pavadinimais kaip „Šaurės triumfas“ nebus kažin kiek atsparesni šalčiui už kitas abrikosų veisles. Ir čia tikrai tinkamai parinkta sodinimo vieta daugiau nulems nei veislė“, - aiškina šiemet „Mylimiausia e. parduotuvė“ rinkimuose nominuotos vitaflora.lt vadovas.

Ką daryti, kad augalai peržiemotų sėkmingai

 

Tiesa, jei parenkamos vėliau vegetaciją pradedančios ar vėliau žydinčios veislės – tokios Lietuvos klimate pasiteisina labiau nei anksti bundančios ar anksti žydinčios. Čia jau veislė turi didesnę įtaką sėkmingam augimui ir derėjimui. Verta panagrinėti riešutmedžių ar kaulavaisių veisles ir rasti būtent tokias, kurios po žiemos budinasi vėliau.

 

Kaip reikėtų paruošti augalus rudeniui, kad jie kuo geriau pasiruoštų žiemai? Kokios priežiūros klaidos rudenį gali labiausiai sumažinti augalų atsparumą šalčiui ir šalnoms?

 

Pasak E. Popovo, pagrindinė taisyklė – pernelyg kruopštus paruošimas dažniau atneš daugiau nuostolio nei nepakankamas.

 

„Statistiškai vidutinis augalas dažniau iššunta nei iššąla. Pirmiausia pasidomėkite, kokia to augalo USDA zona, taip pat, kiek vėjuotos ar besniegės vietos jam tinka. Atsižvelkite, ar auginate tokiame dirvožemyje, kokiame jam patinka. Vieniems augalams patinka smėlis, kitiems – molis ir nuo to taip pat priklausys peržiemojimas. Tarkime, sausoje žemėje juka ar koks egzotiškas varpinis augalas peržiemos daug sėkmingiau nei šlapioje. Rudens pradžioje praverčia rudeninės trąšos, jos stiprina augalus ir padeda pagrindą kitų metų augimui bei derėjimui. Klaida būtų tręšti rudenį pavasarinėmis, azoto turinčiomis trąšomis“, - pagrindines taisykles vardija ekspertas.

 

Be to, jei pridengėte kruopščiai, tarkime, arbatinių hibridinių rožių krūmus, tuomet reikia vos prasidėjus atlydžiui tuos uždengimus pakelti nuo žemės, įleisti oro, kad neperkaistų ir pernelyg anksti nepabustų po žiemos. Grįžus šalčiams dangas reikia vėl nuleisti.

Sodinimas pavasarį ar rudenį?

 

Kada augalus geriau sodinti – rudenį ar pavasarį? E. Popovo teigimu, tose šalyse, kur žiemą nesusidaro pašalas, kad ir Jungtinėje Karalystėje, nėra rudeninio ar pavasarinio sodinimo ir egzistuoja tik žieminis. Jis kai kada pasiteisina ir Lietuvoje, tačiau yra tam tikrų išlygų:

 

„Teko matyti sėkmingų apželdinimo pavyzdžių tarkime Vilniaus mieste, kai gruodį nuvalius sniegą buvo masinis sodinimas. Teko girdėti, kad Kauno botanikos sode sausį buvo lauke sodinamos rožės, nes tais metais nesusidarė pašalas. Kartais juokauju, kad augalus geriausia sodinti visiškos ramybės metu: kaip chirurgas daro operacijas su anestezija, visiškai „išjungia“ pacientą, taip ir sodininkas taiko tą patį metodą – sodina miegantį augalą į miegančią žemę. Nereikia nė laistyti, nei puoselėti – gamta pati padeda augalui.

 

Labai ankstyvos vegetacijos augalus, pvz. serbentus ar sausmedžius, verta sodinti iš rudens, tuomet jie daug greičiau paaugs naujais metais. Bet daugumai augalų nesvarbu, ar lapkritį, ar kovą sodinsite – tai idealūs mėnesiai daugumai augalų. Jei esate egzotikos fanas ir renkatės augalus, kurie sunkiau žiemoja Lietuvoje – aišku tuomet geriau sodinti pavasarį, galbūt netgi iki gegužės vidurio paauginti vazone šiltnamyje ir tik tada sodinti į nuolatinę vietą. Klimatas išties krečia išdaigas ir kasmet problema vis kita – tai sausra, tai gegužės viduryje smarki šalna, tai besniegė žiema. Kas keliolika metų vis tiek pasitaiko ekstremali žiema ir lieka tie augalai, kuriuos sodininkai pasodino atsižvelgdami į augalo poreikius.”