Ar gali ko nors pasiekti „Lietuvos sąrašas“ su pirmininku Dariumi Kuoliu?

Dauguma skursta. Todėl viliojančiai atrodo diskusijoje nuskambėjęs pasiūlymas susikaupti tik ūkinei veiklai. Bet valstybėje iki šiol neturime tam sąlygų.

Turtas ir darbas nėra gerbiami. Kaip valdžia nori, taip pasipinigauja mokesčiais ir agresyviu skolinimusi. Kūmai, vaikai ir mamos dalijasi riebius valdiškų užsakymų kasnius. Tikrai penelyg daug galių turi ir VSD, ir stambios kompanijos.

Jei susivieniję išvijome Rusiją, kodėl nepabandyti susivienyti, kad subalansuotume valdžią Lietuvoje?

Šaunuoliai estai

_Remiantis naujos apklausos rezultatais, dauguma estų ir toliau mano, kad branduolinė energetika yra labiausiai gamtai kenkiantis energijos šaltinis._

Estų elitas yra jaunesnis ir ne toks pasiduodantis politikavimui, kaip mūsų senoji gvardija. O be estų mes nestatysim. Taigi, tuščios kalbos.

Radioaktyvios atliekos ir mūsų izoliacija

K.Masiulis:_Tiesa, atominėse jėgainėse susidaro radioaktyvios atliekos, tačiau palaidojus jas patikimose betoninėse saugyklose giliai po žeme, niekam dėl to galvos neskauda._

Jei jau rusai visur vaidenasi K.Masiuliui, tai pradeda vaidentis ir saugyklos giliai po žeme. Saugoti pavojingas atliekas reikia tūkstančius metų. Niekas dar neišrado tokių saugyklų, kad jas taip ilgai nepaveiktų vanduo mūsų klimate. Todėl visi saugo laikinai branduolinių jėgainių teritorijoje. Mūsų vaikams reikia už tai mokėti, už tokios bombos išsaugojimą Lietuvoje. Kaip negėda politikams, ieškantiems didelių kyšių energetikų kišenėse.

Vargšai japonai nori parduoti jų labai brangų ir purviną objektą, todėl bando teigti, jog mes esame izoliuoti, kaip Japonijos salos. Mums gi reikia žiūrėti mūsų naudos.

Darome dujų terminalą Klaipėdoje. Ukrainiečiai pradeda gaminti pigesnes skalūnines dujas. Įsivedame elektros jungtis su Vakarais. Turime pasirinkimą, kur pirkti elektrą - iš Vakarų, ar Rusijoje. Jei rusai pasiūlys pigiau, pirksime ir iš jų.

Mes nesame salos, kaip Japonija.

Ko tyli A. Kubilius? Kodėl nesiteisina? Juk skalūnines dujas pradeda gaminti ir Lietuvos kaimynystėje, pavyzdžiui, Ukrainoje.

_„General Electric“ vadovas: „Atominės energijos kainą sunku pateisinti“ (41)

lrytas.lt 2012-07-31 12:07

Atominė energija, palyginti su kitais šaltiniais, yra tokia brangi, kad tapo „tikrai sunku“ ją pateisinti, teigia Jeffas Immeltas, vadovaujantis vienam didžiausių atominės energijos gamybos įrangos tiekėjų „General Electric“ (GE).

Atominė energija, palyginti su kitais šaltiniais, yra tokia brangi, kad tapo „tikrai sunku“ ją pateisinti, teigia J. Immeltas. AP

GE yra viena iš strateginio investuotojo į Visagino atominę elektrinę „Hitachi-GE“ savininkių. „Šiandienos pasaulis iš tiesų yra dujų ir vėjo energijos pasaulis“, - interviu „The Financial Times“ teigė J. Immeltas, kalbėdamas apie du elektros energijos šaltinius, kurių link, anot jo, suka daugelis valstybių, nes gamtinės dujos „ilgam atpigo“, rašo vz.lt.

„Kai kalbuosi su naftos kompanijoms vadovaujančiais vyrukais, jie sako, žiūrėk, nuolat randama vis daugiau dujų. Tiesiog sunku pateisinti atominę energetiką, tikrai sunku. Dujos yra tokios pigios ir nuo tam tikros ribos iš tiesų valdo ekonomiškumas, - sakė J. Immeltas. - Taigi aš manau, kad tam tikras dujų ir (arba) vėjo, arba saulės energijos derinys - štai kur matome judant daugelį valstybių.“

GE vadovas komentuoja atominės energetikos perspektyvas po JAV skalūnų dujų pasaulio energetikos sektoriuje sukelto perversmo, 2011 m. atominės nelaimės Fukušimoje bei elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių kainų kritimo.

Skalūnų dujų gamybos šuolis gamtinių dujų kainas JAV nuleido į žemiausią lygį per 10 metų ir, kai kurių analitikų manymu, ši tendencija paplis.

J. Immeltas buvo linkęs sumenkinti poveikį, kurį besikeičiančios energetikos tendencijos gali padaryti tokioms kompanijoms, kaip GE, kuri pernai skelbė 13 mlrd. Amerikos dolerių pelną ir parduoda gaminius kiekvienam didesniam energetikos sektoriui - dujų, vėjo, atominės energijos, naftos._

Kaip kursime Lietuvos verslų sistemą?

Daugelis susirūpinusių Lietuvos likimu galvoja, kaip pripratinti Lietuvos jaunimą kurti verslus gimtinėje, užuot einant į darbo biržą arba emigruojant. Gal padėtų materialinės paramos dalinimas pradedantiems verslininkams? Manau, kad ne. Neuždirbti ir nesutaupyti pinigai neatneša laimės. Seniai populiarios yra garsios stambių loterijos laimėjimų istorijos. Tokie laimėjimai nepadaro laimėtojų sėkmingais verslininkais. Jei nori konkuruoti pinigais, tai uždirbk ir sutaupyk tuos pinigus. Tik tada mokėsi juos tvarkyti ir išsaugoti. Jei kas nors atidarys seifą ir duos jums gyvenimo pradžiai po keletą milijonų dolerių, jūs netapsite sėkmingais verslininkais. Tik būsite skolingi kažkam po keletą milijonų dolerių.

Ne tik Lietuvoje būna milijonierių, kurie yra neverti tų pinigų. Vakaruose jei sakai, kad esi verslininkas, tave klausia, kaip tu apsigini nuo konkurencijos. Jei neapsigini, tai tu nesi verslininkas. Jei Tave kokie nors apgavikai vadina verslininku, ar genijum, ar dar kaip nors, norėdami Tavim pasinaudoti, tai nereiškia, kad Tu turi dirbti jiems dešimtmečius už jų malonius žodelius, nieko neturėdamas.

Sugebėjimas kurti tokius užtvarus, apsaugančius nuo konkurentų, yra svarbiausia verslo savininko savybė. Konkurentu gali tapti daug kas: esami ar buvę verslo dirbantieji, verslo partneriai, kaimynai, Kinijos ar dar kokių nors šalių verslininkai. Užtvaru, apsaugančiu nuo konkurentų, gali būti uždirbti ir sutaupyti pinigai, bei sunkiai kitiems prieinamos žinios.

Mes tik tada sukursime verslui palankią ekologinę sistemą, kada mūsų gabus jaunimas galės Lietuvoje įsigyti tokių žinių bei sukaupti tokius pinigus. Ta ekologinė sistema turi būti pakankamai didelė, kad būtų gyvybinga. Todėl būtina atsisakyti nemadingu dabar socialiniu darvinizmu paremtos universitetinės sistemos, kurią įvedė A. Kubiliaus ir G. Steponavičiaus vadovaujamos grupės. Jų įvesta tikimybė mokėti didžiulius pinigus už universitetinį išsilavinimą tik išbaido gabiausius mūsų abiturientus. Turime paruošti pakankamai gebančio Lietuvos jaunimo, jei norime Lietuvoje kurti gyvybingus verslus.

Iš daugelio egzistuojančių verslo savininko apibrėžimų man artimiausias yra tas, kurį 1975 metais paskelbė Albertas Šaperas (Abert Shapero), teigiantis, kad verslininkai imasi iniciatyvos, susitaiko su pralaimėjimo rizika ir yra kontrolės pozicijoje. Užtvarai, apsaugantys nuo konkurencijos, yra esminė tos kontrolės dalis. Padėkime mūsų verslui kurti jam reikalingus užtvarus.

Išvada yra paprasta. Turime efektyviau panaudoti mūsų mokesčių pinigus bei sukurti tokią universitetinio išsilavinimo sistemą, kuri pritrauktų kuo daugiau gabaus Lietuvos jaunimo ir suteiktų jam žinias, reikalingas konkuruoti šiuolaikiniame versle bei pakankamai greitai sukaupti startinį kapitalą. Reikalinga geležinė šluota, pašalinanti iš sistemos apgavikus, tinginius bei sustabarėjusia ideologija paremtus įstatymus.

Pamoka

_Arbitražas: Lietuva turės atlyginti nuostolius už „Snoro" nacionalizavimą_

O dabar, vaikai, padėkokime visi A. Kubiliui už gerą, visai nepolitizuotą, Tėvynės ūkio tvarkymą.

Šiukšlinės – kontrabandos veidrodis, nustatė tabako pardavėjas Mačius

Mūsų Mačius, tai malačius. Gerai pardavinėja legaliai importuotas cigaretes. Daug uždirba. Todėl rūko tik legalias. Kodėl žmogus, kuris sukelia daugiausia vėžio ir širdies ligų Lietuvoje, dar ir daug uždirba? Todėl, kad dabar tokia tvarka. Daugiausia kenki Lietuvai, tau, prašom, didžiausias uždarbis ir pagarba.