Gėda mums

Jei kas balsavote už D.Grybauskaitę, ar ruošiatės už ją balsuoti, patartina paskaityti straipsnį, aprašantį jos kolaboravimą su okupantais po nepriklausomos Lietuvos atkūrimo [1]. Ta pati D.Grybauskaitė noriai paskelbė tautiečius, emigravusius po to džiaugsmingo momento Tėvynės išdavikais, nevertais Lietuvos pilietybės. Mes tokiems žmonėms, kaip D.Grybauskaitė, leidžiame toliau naikinti lietuvius, mūsų tautos vienintelį tikrą turtą... Gėda mums.

Ne, pilietybę neatima. Jokiu būdu. Tik šnipinėja užsienio lietuvių bendruomenėse, išsiaiškindami, kas gavo kitos valstybės pasą. Toliau atima tik lietuvišką pasą ir užrakina spintoje. O toms pačioms lietuvių bendruomenėms kitu mūsų mokytojų rusų komunistų metodu paskelbia, kad atsirado dar viena išdavikė, kuri atsisakė lietuviško paso. Kad rusų komunistai daug metų taip šnipinėjo ir niekino mūsų žmones, tai čia visai ne prie ko. Juk mes kas antrame sakinyje kalbame apie demokratiją. (Oi, bet rusų komunistai irgi kas antrame sakinyje minėjo socialistinę demokratiją...) Tada demokratija čia irgi visai ne prie ko.

Kodėl svarbus D.Grybauskaitės ištikimo tarnavimo okupantams net po Lietuvos atsiskyrimo nuo Rusijos momento pavyzdys? Nes jis parodo esmę to, ką D.Grybauskaitė daro dabar. Ji ir vėl laiko mūsų nuomonę niekine. Tauta referendume pareiškia, kad nereikalingas mums didžiulis branduolinis katilas. D.Grybauskaitė vadina mus apgautais ir kiša mums tai, kas naudinga tik japonams. Didelė tautos dalis pasirinko sunkmetį išgyventi užsieny. D.Grybauskaitė asmeniškai vetuoja įstatymą, kuris leistų mūsų teisėsaugai nustoti iš tos didelės tautos dalies atiminėti pilietybę. Tauta išrinko į valdžią konservatorių priešininkus. D.Grybauskaitė šaiposi iš naujai išrinktos valdžios, kelia jai didesnius reikalavimus, negu tiems patiems konservatoriams ir gana ilgai (kol gali) trukdo naujos Vyriausybės susidarymui.

Turime saujelę parsidavusių pareigūnų valdžioje. Jie mus baido Rytais, o patys parsiduoda tiems, kurie daugiau sumoka Rytuose, Vakaruose, Šiaurėje ar Pietuose. Privalome žinoti, kokie yra mus valdantys, žiūrėti tiesai į akis. Tai vienintelis būdas padidinti tų parsidavimų kainą, padaryti juos retesniais. Kuo mažiau parsidavimo atvejų,tuo daugiau tvarkos gimtinėje.

1.Dalius Stancikas. Kuo Z.Vaišvila išgąsdino konservatorius 

Kas blogai su Sodra?

Keista skaityti R.Valatkos paklykavimus, kad dabar, krizės metu, Sodra turi įsiskolinimų valstybei[1]. Dangus griūva,Sodros piramidė grius taip pat...

Nejaugi toks patyręs žurnalistas pamiršo, kad mūsų mokesčių dalis tame, ką mes sukuriam, yra mažiausia Europos Sąjungoje? Sutvarkysime mokesčius, daugiau paskirsime Sodrai ir to dešimt procentų metinio deficito nebebus.

O gal skandalingai pateiktą informaciją lengviau parduoti? Ar tikrai mes visi esame tokie žiopli?

1. Rimvydas Valatka. Kai „daugiau“ reiškia 1,9 mlrd. per mažai

Kaip lengvai atrinkti tai, kas yra svarbiausia darbe

2500 metų senumo išmintis, priskiriama Lao Tzu iš Kinijos:

_Jeigu nori žinių, tai kasdien pridėk ką nors prie to, ką dabar turi. Jei nori išminties, tai kasdien atimk ką nors iš to, ką dabar turi. Pelnas atsiranda iš dalykų, kurie egzistuoja, nauda atsiranda iš to, ko nėra._ 

Geras praktiškas patarimas [1]:

Kasdien blogiausią penktadalį iš punktų tavo sąraše, ką reikia daryti, vertėtų perkelti į sąrašą, kuriame sudėta tai, ko niekada nereikia daryti.


1. Preoccupations: The Art of Adding by Taking Away

Ne viskas auksas, kas auksu blizga...

Paul Krugman [1] pastebėjo vieną iš didžiausių paradoksų šių dienų politikų elgesy: politikai mažina šiandienines pensijų išmokas (Lietuvoje daugiausia didindami išėjimo į pensiją amžių), kad išvengti pensijų išmokų mažinimo už kelių dešimtmečių. Mažina, kad išvengtų mažinimo? Na ir proto bokštai.

Blogiausia, kad niekas nežino, kokia ekonomika bus po tiek laiko. Gal visai to mažinimo nereikės.

Reali problema Lietuvoje dabar: vis dar prismaugtas vidaus vartojimas [2], didžiulė bedarbystė (ypač tarp jaunimo) ir su tuo susieti žemas gimstamumas ir per aukštas  emigracijos lygis.

Žiūrėkime, ką renkame. Protingai skambančių kvailių yra daug.

1.Krugman: The Dwindling Deficit
2. Ekonomikos atsigavimo gyventojai nepajuto

Kur mūsų priešiškumo lenkams šaknys?

Prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija Smetoniene (pagal mergautinę pavardę Chodakauskaite), kilusia iš lenkų bajorų šeimos. Panelė Chodakauskaitė anksti suprato, kad nei turtais, nei išsilavinimu jai nedaug pasiekti Lenkijoje, todėl ištekėjo už neturtingo, išsilavinusio, jauno lietuvių tautos išsivadavimo veikėjo Antano Smetonos ir parėmė jo politinę veiklą, išlaikydama šeimą iš jos dvaro pajamų [1]. Jos, jos vyro ir saujelės kitų garbės siekiančių jėgomis Lietuva atsispyrė nuo bendros valstybės su Lenkija sudarymo. Sofija pasiekė, ko norėjo: tapo Prezidento žmona.

Bet, kur lietuviai su lenkais pešasi, rusai laimi. Sofija numirė emigracijoje.

1. S.Smetonienė: neįmintos pirmosios ponios mįslės (91)

Didžiausias pavojus lietuvių tautai

B. Gruževskis nurodo, kad krizės metu nedarbas Lietuvoje per metus išaugo du kartus [1]. Todėl visas taupymas ir mokesčių didinimas nuėjo veltui, nes reikėjo daugiau mokėti pašalpų išaugusiai varguolių armijai. Svarbiau, prarandame išsilavinusius, jauniausius, energingiausius, patyrusius, darbščiausius kadrus. Krizei pasibaigus, jie į tas pačiais darbo vietas nebegrįžta, daugiausia emigruoja.

Vokietija bei Austrija supranta tokio mūsų svarbiausio turto švaistymo žalą. Jie turi visą eilę gerai dirbančių priemonių apsaugoti darbo jėgą nuo krizės pasekmių, kartu išlaikydami potencialą darbo kokybe konkuruoti su Kinija ir kitais šiandieninės ekonomikos monstrais. Jei mes skubiai nesukursime panašias galimybes Lietuvoje, ne tik mūsų galimybės konkuruoti katastrofiškai trauksis, bet kiekvienos eilinės krizės metu tauta vis mažės, ko galų gale visai ištirps.

Susikaupkime. Nebeliko daugiau laiko žaisti valstybę.



1. B.Gruževskis: Lietuvoje net alaus už pusę europinės kainos neišgersi ^{Estijoje ir Latvijoje atlyginimai auga greičiau}  (268)

Nepatikima ministrė?

Naujai mūsų išrinkta į valdžią ministrė A.Pabedinkienė sako [1], kad žmonės išgyvena iš minimumo, nes gauna nelegalias pajamas. Skurdžių Lietuvoje yra dauguma [2]. Ir visi tie skurdžiai yra vagys ponios ministrės nuomone. Lyg tai nepasiturintys negalėtų gyventi tik iš daržo ar maitintis vienomis bulvėmis..

Jei ministrė sako, kad dauguma lietuvių yra vagys, tai ir pati ji yra bent jau linkusi vagiliauti. Tokią išvadą padaryti verčia gyvenimo patyrimas.

Reikia tvarkos. Jei kas žinote ką nors apie šios ministrės praeitį, galite palikti žinutę komentarų skyriuje, surinkę Google žodžius: mokslas-studijos-ekonomika


1. A.Pabedinskienė: žmonės gauna pašalpas, o važinėja džipais ^{ragina žmones netylėti dėl „vokelių“ ir šešėlio}  (929) 
2. Lietuvos vidutinis atlyginimas keturis kartus mažesnis už Europos Sąjungos vidurkį, tuo tarpu  BVP vienam gyventojui yra mažesnis tik dvigubai. Kainos Lietuvoje ir turtingiausioje ES dalyje sutampa, tik maistas trečdaliu pigesnis.