Ir kas čia dar šiame paveikslėlyje? Paryžiaus madų demonstravimas?
2014 m. birželio 27 d., penktadienis
Lietuva priešlėktuvinės gynybos sistemai GROM iš Lenkijos pirkti skirs daugiau kaip 30 mln. litų
O mažos pensijos eurais? O gimtoji žemė, pusvelčiui atiduodama užsieniečiams?
Ir kas čia dar šiame paveikslėlyje? Paryžiaus madų demonstravimas?
Ir kas čia dar šiame paveikslėlyje? Paryžiaus madų demonstravimas?
2014 m. birželio 26 d., ketvirtadienis
Kaip mes galime sukurti geresnes darbo vietas Lietuvoje? Ar gali valstybė pakeisti universitetų gyvenimą?
Gali. Užtenka tik neduoti valstybės pinigų universitetams, kurie neatitinka valstybės reikalavimams. Juk valstybė gali tvarkyti valstybės pinigus, kaip valstybei patinka, ar ne?
Kokie reikalavimai tiktų? Galima pasimokyti iš to, kas siūloma kapitalizmo tvirtovėje JAV. Universitetai turi priimti ne mažiau, kaip17 procentų abiturientų iš vargingų ir vidutiniokų šeimų. Po šešerių metų studijų bakalauro laipsnį turi gauti ne mažiau, negu 15 procentų studentų. Trejų metų po baigimo bėgyje turi nesugebėti atiduoti skolas už studijas ne daugiau, negu 28 procentai baigusiųjų. Šie reikalavimai yra pastoviai didinami, kad blogiausi universitetai pasitemptų, taptų dar geresniais [1].
Kas bus, jei mes jokių reikalavimų nekelsime ir toliau degraduosime? Mus patvarkys internetinė universiteto studijų revoliucija. Kuo tas baigsis? Jei spėlioti iš to, kas atsitiko su spauda per paskutinius dešimt-dvidešimt metų, tai bus liūdna. Universitetų pajamos sumažės daugiau, negu iki pusės, darbo jėga universitetuose sumažės 30-čia procentų ir daugiau. Net 700 universitetų užsidarys. Turint omeny, kad mūsiškiai universitetai pagal kokybę yra kažkur blogesnių, negu tūkstantis pasaulio universitetų zonoje, naujienos skamba grėsmingai.
Juk aukštasis išsilavinimas tampa pasauline rinka. Massachusettso technologijos universitetas atrado reto talento Mongolijos jaunuolį Battushigą Myanganbayarą (ar dar nenusilaužėte liežuvį?) internetinių kursų metu. Jei mūsų valstybė nori išsaugoti Lietuvoje lietuvišką Battushigą Myanganbayarą (atleiskite, negaliu susilaikyti nepaminėjęs), reikia pradėti veržti varžtus kiek galimai anksčiau [2].
1,College ratings
2. Creative destruction
Kokie reikalavimai tiktų? Galima pasimokyti iš to, kas siūloma kapitalizmo tvirtovėje JAV. Universitetai turi priimti ne mažiau, kaip17 procentų abiturientų iš vargingų ir vidutiniokų šeimų. Po šešerių metų studijų bakalauro laipsnį turi gauti ne mažiau, negu 15 procentų studentų. Trejų metų po baigimo bėgyje turi nesugebėti atiduoti skolas už studijas ne daugiau, negu 28 procentai baigusiųjų. Šie reikalavimai yra pastoviai didinami, kad blogiausi universitetai pasitemptų, taptų dar geresniais [1].
Kas bus, jei mes jokių reikalavimų nekelsime ir toliau degraduosime? Mus patvarkys internetinė universiteto studijų revoliucija. Kuo tas baigsis? Jei spėlioti iš to, kas atsitiko su spauda per paskutinius dešimt-dvidešimt metų, tai bus liūdna. Universitetų pajamos sumažės daugiau, negu iki pusės, darbo jėga universitetuose sumažės 30-čia procentų ir daugiau. Net 700 universitetų užsidarys. Turint omeny, kad mūsiškiai universitetai pagal kokybę yra kažkur blogesnių, negu tūkstantis pasaulio universitetų zonoje, naujienos skamba grėsmingai.
Juk aukštasis išsilavinimas tampa pasauline rinka. Massachusettso technologijos universitetas atrado reto talento Mongolijos jaunuolį Battushigą Myanganbayarą (ar dar nenusilaužėte liežuvį?) internetinių kursų metu. Jei mūsų valstybė nori išsaugoti Lietuvoje lietuvišką Battushigą Myanganbayarą (atleiskite, negaliu susilaikyti nepaminėjęs), reikia pradėti veržti varžtus kiek galimai anksčiau [2].
1,College ratings
2. Creative destruction
Referendumu mes pasisakome prieš monopolijų vykdomą Žemės resursų naikinimą
_Tautos balsavimas įmeta Lietuvą į patį globalios politinės diskusijos sūkurį ir taip... artina mūsų šalį prie Vakarų ir tolina nuo eurazinio mąstymo „aš – viršininkas, tu – kvailys“ [1]._
Gražiai išsireikšta. Neklystantys viršininkai jau garsiausiai pamokslauja prieš referendumą (pavyzdžiui, Landsbergis, Butkevičius).
1. Referendumas
Gražiai išsireikšta. Neklystantys viršininkai jau garsiausiai pamokslauja prieš referendumą (pavyzdžiui, Landsbergis, Butkevičius).
1. Referendumas
O gal mes jau dabar turime išvystytą agroverslą?
Daugiausia kritikos sulaukiu iš žmonių, įsitikinusių, kad mes jau dabar turime Lietuvoje šiuolaikinį agroverslą su visomis jo problemomis, apie kurias jau rašiau. Brangieji, jūs esate neteisūs. Nėra Lietuvoje kaime to, ką turime visame Vakarų pasaulyje. Štai faktai:
Žemės ūkio informacijos ir verslo centro duomenimis, šiais metais yra pateiktos 101 tūkst. 49 paraiškos, deklaruotas 1 mln. 483 tūkst. 935 hektarų plotas [1]. Taigi, vidutinis ūkio plotas dabar Lietuvoje yra 14,7 hektaro. Vidutinis JAV ūkis turi 181,7 hektaro [2], todėl JAV vidutinio ūkio plotas yra 12 kartų didesnis, negu vidutinio Lietuvos ūkio plotas. Tai yra kokybinis, ne kiekybinis skirtumas. Jų dauguma užstato tas žemes bankams, gauna valstybės paramą proporcionaliai ūkio plotui ir nusiperka tai, ko mes Lietuvoje dar nematome.
Geriausiai žemės išsaugojimo Lietuvai referendumo klausimai aprašyti Bernardinuose [3].
Žemės ūkio informacijos ir verslo centro duomenimis, šiais metais yra pateiktos 101 tūkst. 49 paraiškos, deklaruotas 1 mln. 483 tūkst. 935 hektarų plotas [1]. Taigi, vidutinis ūkio plotas dabar Lietuvoje yra 14,7 hektaro. Vidutinis JAV ūkis turi 181,7 hektaro [2], todėl JAV vidutinio ūkio plotas yra 12 kartų didesnis, negu vidutinio Lietuvos ūkio plotas. Tai yra kokybinis, ne kiekybinis skirtumas. Jų dauguma užstato tas žemes bankams, gauna valstybės paramą proporcionaliai ūkio plotui ir nusiperka tai, ko mes Lietuvoje dar nematome.
Geriausiai žemės išsaugojimo Lietuvai referendumo klausimai aprašyti Bernardinuose [3].
2014-06-05 16:30
1. Lietuvos ūkiai stambėja
2014 m. birželio 25 d., trečiadienis
Tai uždrausti parduoti Lietuvos žemę užsieniečiams ar neuždrausti?
Paprastas atsakymas: taip, uždrausti, nes užsieniečiai žemdirbiai ateis daugiausia žymiai turtingesni už mus, supirks ne tik žemę, bet ir mūsų silpną valdžią, todėl bus bėda.
Sudėtingesnis paaiškinimas yra toks. Užsieniečiai, prisipirkę pigios ir geros mūsų žemės, ūkininkaus, kaip jie dabar moka. Pasirodys didžiuliai, Lietuvai nebūdingi, plotai, sunki technika, daug pesticidų ir trąšų. Kaimiečiai sirgs, kaip dabar serga samdiniai Vakaruose. Lietuvių ūkiai retai išlaikys konkurencinę kovą su šiuolaikiniu agroverslu. Kaime liks tik procentai Lietuvos gyventojų. Lietuvos stuburo, kaimo, nebeliks. Emigracija žymiai išaugs.
Gyvenantys miestuose, mes valgysime agroverslo sukurtus pigius sintetinius produktus. Jei maisto produkto nebuvo prieš šimtą metų, reiškia jis nėra geras sveikatai, nes nėra natūralus. Pasidarysime storulių tauta, kaip dauguma vakariečių. Dar mažiau emigrantų mus aplankys, nes normalaus maisto nebebus, kaip jo trūksta Vakaruose. Nukentės žmonės, gyvuliai ir aplinka [1].
Blogiausia, kad JAV jau pradėjo reguliuoti stambiuosius oro teršėjus ekonomikoje [2]. Mūsų valdančios papūgos darys atsilikdami tą patį. O stambus agroverslas priklauso nuo nemokamo oro teršimo (ne tik didžiuliai traktoriai ir kombainai, bet ir trąšų bei pesticidų gamyba, gyvulių išskiriamas metanas). Todėl didysis agroverslas greitai žlugs naujose sąlygose. Lietuvos kaimas liks dykvietė, maistas bus iš Lenkijos ir brangus.
Ar tokios Lietuvos mes siekiame? Klausimas yra tik vienas: kas valdo Lietuvą - Lietuvos žmonės, ar užsienio monopolijų statytiniai?
Štai gera ir trumpa svarbiausių referendumo klausimų formuluotė:
_Referendume gyventojai turėtų pasakyti, ar sutinka, kad dirbamą žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Taip pat siūloma numatyti, kad referendumams Lietuvoje surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. piliečių parašų [3]._
Atsakykime taip. Gausiai dalyvaukime referendume. Nuo mūsų pasipriešinimo jėgos priklauso, ar padarysime atsargesniais tuos, kurie mus valdo. Kadangi Seimas toks korumpuotas, tai saugiklius žemės pardavimui taip pat lengva pašalinti, kaip jie buvo lengvai sukurti, kad mus apgauti. Valdžia bijo tik mūsų balso.
Ką daryti su Landsbergiu? Juk jis rėkia, kad mūsų balsas išardys Europos Sąjungą, kad negausim paramos. Neklausykim. Nežino jis tos Europos Sąjungos, nors prasėdėjo senatvę Briuselyje. Žino tik Sovietų Sąjungą, kurią galėjo suardyti bet koks rimtesnis daugumos piliečių pasipriešinimas. Gi Europos Sąjunga, kai susiduria su nepalankiu referendumo rezultatu, ieško kompromiso. Turėsim mes sočiai tos Europos Sąjungos ir jos paramos, nepergyvenkim.
1. Foodie
Sudėtingesnis paaiškinimas yra toks. Užsieniečiai, prisipirkę pigios ir geros mūsų žemės, ūkininkaus, kaip jie dabar moka. Pasirodys didžiuliai, Lietuvai nebūdingi, plotai, sunki technika, daug pesticidų ir trąšų. Kaimiečiai sirgs, kaip dabar serga samdiniai Vakaruose. Lietuvių ūkiai retai išlaikys konkurencinę kovą su šiuolaikiniu agroverslu. Kaime liks tik procentai Lietuvos gyventojų. Lietuvos stuburo, kaimo, nebeliks. Emigracija žymiai išaugs.
Gyvenantys miestuose, mes valgysime agroverslo sukurtus pigius sintetinius produktus. Jei maisto produkto nebuvo prieš šimtą metų, reiškia jis nėra geras sveikatai, nes nėra natūralus. Pasidarysime storulių tauta, kaip dauguma vakariečių. Dar mažiau emigrantų mus aplankys, nes normalaus maisto nebebus, kaip jo trūksta Vakaruose. Nukentės žmonės, gyvuliai ir aplinka [1].
Blogiausia, kad JAV jau pradėjo reguliuoti stambiuosius oro teršėjus ekonomikoje [2]. Mūsų valdančios papūgos darys atsilikdami tą patį. O stambus agroverslas priklauso nuo nemokamo oro teršimo (ne tik didžiuliai traktoriai ir kombainai, bet ir trąšų bei pesticidų gamyba, gyvulių išskiriamas metanas). Todėl didysis agroverslas greitai žlugs naujose sąlygose. Lietuvos kaimas liks dykvietė, maistas bus iš Lenkijos ir brangus.
Ar tokios Lietuvos mes siekiame? Klausimas yra tik vienas: kas valdo Lietuvą - Lietuvos žmonės, ar užsienio monopolijų statytiniai?
Štai gera ir trumpa svarbiausių referendumo klausimų formuluotė:
_Referendume gyventojai turėtų pasakyti, ar sutinka, kad dirbamą žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims. Taip pat siūloma numatyti, kad referendumams Lietuvoje surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. piliečių parašų [3]._
Atsakykime taip. Gausiai dalyvaukime referendume. Nuo mūsų pasipriešinimo jėgos priklauso, ar padarysime atsargesniais tuos, kurie mus valdo. Kadangi Seimas toks korumpuotas, tai saugiklius žemės pardavimui taip pat lengva pašalinti, kaip jie buvo lengvai sukurti, kad mus apgauti. Valdžia bijo tik mūsų balso.
Ką daryti su Landsbergiu? Juk jis rėkia, kad mūsų balsas išardys Europos Sąjungą, kad negausim paramos. Neklausykim. Nežino jis tos Europos Sąjungos, nors prasėdėjo senatvę Briuselyje. Žino tik Sovietų Sąjungą, kurią galėjo suardyti bet koks rimtesnis daugumos piliečių pasipriešinimas. Gi Europos Sąjunga, kai susiduria su nepalankiu referendumo rezultatu, ieško kompromiso. Turėsim mes sočiai tos Europos Sąjungos ir jos paramos, nepergyvenkim.
1. Foodie
Vokietijoje moteris metus išgyveno visiškai be pinigų [1]
Sako, kad gautų daug pinigų už knygą apie tokią patirtį. Aišku, lengviausia ją apkaltinti visokiomis nuodėmėmis, nusisukti ir, čiupus kvapnaus šampūno butelį, nerti į karštą dušą su gyvenimo drauge... Gyvenimas mažytis, nėra kada kasytis.
O jei pagalvoti apie save pirmiausia? Medicininis faktas, kad labiausiai industrializuotoje visuomenėje, Vokietijoje, moteris išgyveno ištisus metus be pinigų, kokie bebūtų jos motyvai.
Kaip atrodo tokiame fone jūsų kasdieniai verkavimai, kad jums trūksta pinigų, kad alga yra pernelyg maža? Kokia ji bebūtų maža, ši alga yra tikrai didesnė už nulį.
Kaip atrodo didžiulių sumų pinigų skolinimasis tuščiam pasirodymo teatrui, kenkiančiam mūsų sveikatai ir mūsų visų aplinkai? Kai greitu laiku reikės balsuoti už mokesčius oro taršai, aš balsuosiu už, kad jūs susimokėtumėte už tuos didelius automobilius, kurie jums yra reikalingi tik pasirodymui, bet dėl didesnės inercijos kelia didesnį pavojų nulėkti nuo slidaus tilto žiemą per visas užtvaras.
Tuštybės vardan naikinate gamtą ir visuomenę. Pirkdami pigius maisto pramonės kūrinius, naikinate jūsų sveikatą. O gal verta išleisti truputį oro iš jūsų tuštumon lekiančio balionėlio?
2014 m. birželio 22 d., sekmadienis
Didžioji dalis Lietuvos verslininkų yra ne chamai [1], o paprasčiausi vagys
Vietoje žiūrėjimo, kaip turtingi vagys poilsiauja Nidoje, mėgstu pailsėti kur nors prie ežero ir miške. Tie, kurie nevagia, neišlaiko konkurencijos dėl turtų sumautų lietuviškų įstatymų fone. Nemokėti mokesčius ir normalias algas yra tas pats, kaip vogti iš valstybės, kurią mes patys sukūrėme ir vienintelę turime. Taigi, nemokėti mokesčius ir normalias algas yra tas pats, kaip vogti iš mūsų visų. O chamas yra tik labai grubaus elgesio žmogus. Ne kiekvienas vagis yra chamas. Ne kiekvienas chamas yra vagis.
1. R. Žemaitaitis: sąžiningas verslininkas šiandien nebegali egzistuoti
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)