Dar apie žemės pardavimą stambiam užsienio verslui

Pardavę žemę tokiu būdu, turėsime daug pigaus nesveiko maisto, kuris bus labai populiarus tarp nuskurdintų lietuvių. Toks maistas bus pigus tik pirkimo metu, bet nuostoliai dėl kenkimo sveikatai, gamtai ir visuomenei bus didžiuliai. Blogai nubalsavome referendume, tikrai blogai.

Lakštingala negali nečiulbėti

Paukštė negali patylėti. Ir ką pasiūlo Paukštė? Surinkti emigrantų vaikus iš visos Lietuvos į dideles koncentracijos stovyklas. Mokyti ten juos lietuvių kalbos ir istorijos. Tik kad tie vaikai neišvažiuotų su tėvais ir neišmoktų užsienio kalbos. Kokia čia logika? Jauniems emigrantams trūksta pinigų, todėl galima suvilioti nemokamu vaikų išlaikymu.

Ar tai nauja? Ne. Nuvarėme žmones į skurdą. Padarėme kiniškų prekių pardavėjais už minimumus. Padarėme aukštąjį mokslą brangiausiu Europoje, lyginat pagal kokybę ir su atlyginimais. Dabar išsirikiavo minios norinčių pasinaudoti žmonių skurdu. Štai Andriukaitis svajoja gydytojus priversti atidirbti už išsilavinimą Lietuvos provincijoje, kur tas išsilavinimas nepritaikytinas, nes nėra su kuo dirbti. Andriukaitis yra ne lakštingala, net ne stačiokiškas Paukštė. Andriukaitis apdairiai vadina jo planą reforma. O štai ir  įmonės „Starnita“ direktorius Mindaugas Milinavičius siūlosi vargšams apmokėti studijas, tik kad jie pasirašytų sutartį, jog iškart atiduos tas didžiules sumas, jei nenorės vergauti už grašius.

Šaunuoliai. Dantingi grobuonys, nors vadinasi lakštingalomis ir kitokiomis Paukštėmis. Ir momentą pasirenka gerą. Kol mes visi susikaupę žiūrim, kas darosi Ukrainoje, čia pas mus įvedama vergovės gadynė. Puiku. Turime inovatorių galų gale.

Kiek mes prarasime talentų (šimtukininkų) šiais metais?

_ Maždaug trečdalis abiturientų pakėlė rankas po klausimo, ar ruošiasi studijuoti užsienyje._

Lietuvai reikia tikro verslo, už kurio atlyginimus galima normaliai gyventi. Lietuvai reikia nustoti atidavinėti valstybės pinigus universitetams - bedarbių kalvėms. Valstybė gali daryti su valstybės pinigais, ką nori. Jei nustotume finansuoti bedarbių kalvėmis pavirtusius universitetus, tai gal vienas ar kitas lietuviškas universitetas persitvarkytų ir taptų normaliu. 

O realiai kas? Biotechnologijos Lietuvoje duoda vieną nacionalinio produkto procentą, o kai bankrutuos Mažeikių nafta, tas biotechnologijos indėlis pasidarys du procentai. Tai progresas lietuviškai. Greitai tampame debilų tauta, jei kasmet trečdalis gabiausių išvažiuoja. 

Yra ir gerų naujienų: 

Sostinėje – dramatiška katino gelbėjimo operacija.

Kam gerai sostinėje? Katinui.

Aklieji ir pasaulio maistas

Nežinau, ar matėte Pieterio Bruegelio paveikslą apie aklą elgetą, vedantį kitus aklus elgetas. Galite pasižiūrėti čia. Lietuvėlė dabar yra paskutinė akla elgeta. Priekinis elgeta jau puola, o mes prisijungėme gale, nežinodami koks likimas mūsų laukia už poros žingsnių.

Nutarėme skubiai modernizuoti Lietuvos kaimą, parduodami jį užsieniečiams. Kas toliau?

Kasmet trečdalis bičių pasauly išmiršta. Nei vienas iš užsieniečių taikomų pesticidų bites atskirai neužmuštų. Bet pesticidų suma yra galingesnė, negu kiekvienas pesticidas atskirai paėmus.

Išnaikinam ne tik namines bites, bet ir laukines. Jei fermeriai bandymuose palieka trečdalį fermos laukiniams augalams, kurie gerai maitina laukines bites, tai vidutiniškai gauna 65 tūkstančius dolerių pelno per metus. Jei nepalieka, išdirba visą žemę, tai gauna tik  27 tūkstančius dolerių pelno per metus. Atspėkite, ką daro stambus užsienio agroverslas? Teisingai, atspėjote. Jis išdirba visą žemę, nes tikisi laimėti kaimynų sąskaita.

Bitės apdulkina beveik visas daržoves ir vaisius, kuriuos sveika valgyti.

 Kam mes tai padarėm? Kam atidavėm žemę akliesiems? Ar dar galim ištaisyti klaidą? Nežinau. Aš įkalbinau visus, kas mane klausė, balsuoti referendume prieš žemės pardavimą. Aš negaliu daugiau jums padėti. Dabar jūsų metas. Įsiklausykite, kas darosi su tais, kurie yra jūsų priešaky aklųjų eilėje...

Kaip vystyti karjerą, keičiant darbą?

Reikia turėti omeny, kad mes vystomės darbe trimis kryptimis.

Pirma kryptis: mes išmokstame vis geriau daryti tai, ką mes darbe darome, pavyzdžiui pardavimus.

Antra kryptis: mes vis geriau susipažįstame su mūsų veiklos sritimi, pavyzdžiui, bankininkyste.

Trečia kryptis yra kultūrinė. Mes vis geriau suvokiame, kaip žmonės elgiasi, kaip valdomos bendrovės, kaip priimami sprendimai.

Negalima keisti vienu metu visų trijų krypčių. Patartina vieno darbo vietos keitimo metu pakeisti tik vieną kryptį. Kitaip jūs pernelyg mažai žinote, yra didelė rizika, kad neišlaikysite. Neseniai turėjau tokį atvejį mano darbovietėje. Žmogui neišėjo įsitvirtinti. Vaizdas buvo sukrečiantis dramatiškumu.

Kodėl Lietuvoje klesti totalitarizmas?

Totalitarizmas yra totali, arba visuotinė žmonių gyvenimo kontrolė, paremta ideologija,  visuotiniu sekimu ir skundikų skatinimu. Tai visuotiniai draudimai, policininkai ir teismai, žiauriai baudžiantys net senukus, parduodančius saujelę savo užaugintų serbentų. Tai žinojimas, kas dedasi kiekvieno gyventojo (!) banko sąskaitoje, masiškas žurnalistų sekimas ir daugybė kitų pavyzdžių.

Totalitarizmui reikia daug tarnautojų. Verslo tikro dar neturime, todėl dauguma norime būti tarnautojais. Lietuva yra kūmų kraštas, kas ko nori, tas tą dažnai gauna, tai tarnautojų turime daug, išradinėjame jiems darbus, visokius draudimus ir reguliavimus.

Padeda totalitarizmui gimtinėje ir fašistuojanti ideologija (aplinkui mus dauguma yra priešai, už kuriuos mes esame genetiškai geresni (lenkai, rusai ir t.t.) reikia kovoti, kova reikalauja aukų, todėl tam aukojame privatumą, saugumą, vaikų ateitį, tvarką valstybėje. Viešai džiūgaujame, kai Ukrainos valdžia subombarduoja ruses senutes rajono centre Slovjanske. Galų gale, išmoko Lvovo berniukai kariauti. Labai mėgstame filmuotis ir fotografuotis ant tankų, švaistyti pinigus šoviniams ir gaudyti priešus tarp viceministrų (prisimenate, kaip Stalinas pagavo Jagodą?).

Na ir be abejo, šiandieniniam totalitarizmo klestėjimui Lietuvoje svarbu tai, kad kas netiki propaganda, galvoja savo galva, tie neapsikenčia ir dažniausiai išvažiuoja. Pasiliekame dažniausiai tie, kurie pasiduodame indoktrinacijai. Todėl marazmas viršūnėlėse tik kietėja, nes paklausa marazmui auga.

Bet mūsų atsilaikymas kovoje prieš skalūnų dujų teršalus ir naują atominę elektrinę parodo, kad dar ne visų smegenys išplautos, kad sugebame apsiginti, kai prispaudžia. Čia mūsų vienintėlė viltis išsaugoti sveiką tautą.

Tai, kas surašyta knygutėse plonais viršeliais, pagal kurias daugelis jaunesnių bandote dirbti, yra pasakos

Darbas negali būti gražiai atrodantis, lengvas, geras sveikatai, gerai apmokamas, darbas sau, be viršininkų ir pirkėjų, darbas, kai dirba tik tavo pinigai, o tu nieko nedirbi. Visa tai yra pasakos, rašomos tam, kad geriau parduoti tas knugutes su plonais viršeliais. Jei rasite hobį, už kurį gerai apmoka, greitai darykite video. Tai stebuklas. Ir praneškite mums. Kuo senesni, tuo daugiau mums reikia stebuklų.

Dabar mėgsta apkrauti žmones titulais, kad mažiau mokėti, o priversti sunkiau dirbti.Jei tu vadiniesi daržovių skyriaus vadybininkas, bet gauni minimumą ir dėstai dėžes su daržovėmis lentynose, tai tu esi krovikas, o ne vadybininkas. Jei tu parduodi telefonu svetimas prekes, nieko savo neinvestuodamas, tai tu esi paprastas pardavėjas, ne įmonės direktorius, ne verslininkas, net ne būsimas verslininkas, kaip tu beatrodytum, kokios putos beeitų nuo tavo pienuotų lūpų.. Nėra verslininkų be kapitalo, nėra vadybininkų be tų, kuriems jie vadovauja.

 Dirbame tam, kad pasidžiaugtume darbo rezultatu ir/arba pagerintume mūsų šeimos gyvenimą. Viskas. Visa kita yra arba apgavystė, arba hobis, už kurį padoriai niekas nemoka.