Ar vis dar galima praturtėti Lietuvoje taip, kaip praturtėjo iki šiol Sigitas Leonavičius?

Kas tas Sigitas Leonavičius? Tai Traidenio, atliekų valymo  bendrovės,  generalinis direktorius. Tas pats, kuris laiko darbuotojus smarvėje, moka stebėtinai mažus atlyginimus ir neseniai nusipirko malūnsparnį, lygiai kaip milijardierius, pasakojimo apie penkiasdešimt pilkų atspalvių herojus (nejaugi mes, lietuviai, net kvailioti originaliai nesugebame?).

Taip, kaip Sigitas Leonavičius, praturtėti neįmanoma, nes Lietuvoje jau trūksta darbo jėgos, tinkamos Lietuvos verslams (dirbančios už labai mažus atlyginimus ir dirbančios gerą, sunkų, aukštos kvalifikacijos darbą). O kadangi tokios darbo jėgos jau trūksta, tai tokie verslai negali greitai augti. Todėl taip, kaip Sigitas Leonavičius, jau Lietuvoje nepraturtėsi.

Jaunimas, kuris nori praturtėti Sigito Leonavičiaus metodu, turi dabar skristi į Afriką. Ten, vietovėse, kur žmonių išmatos teka upeliais gatvėmis, yra išsilavinusių bei darbščių žmonių, kurie neturi kur dėtis ir gali daug dirbti už grašius.

Grubus viršininkas žymiai sumažina pavaldinių sugebėjimą dirbti

Grubaus elgesio darbe sukeltos emocinės audros trukdo žmonėms tinkamai atlikti elementariausius darbus [1] . Todėl apsimoka atleisti iš darbo tokius grubius viršininkus.


1. "In one study, the experimenter belittled the peer group of the participants, who then performed 33 percent worse on anagram word puzzles and came up with 39 percent fewer creative ideas during a brainstorming task focused on how they might use a brick. In our second study, a stranger — a “busy professor” encountered en route to the experiment — was rude to participants by admonishing them for bothering her. Their performance was 61 percent worse on word puzzles, and they produced 58 percent fewer ideas in the brick task than those who had not been treated rudely. We found the same pattern for those who merely witnessed incivility: They performed 22 percent worse on word puzzles and produced 28 percent fewer ideas in the brainstorming task."

Vidutiniškai Lietuvoje nuo miokardo infarkto miršta du kartus daugiau ligonių, negu mirštama gero šios ligos gydymo atveju

"Šiuo metu intervencinės kardiologijos procedūros, t.y. kraujagyslės atvėrimas specialiais zondais, susiaurėjusios kraujagyslės išplėtimas specialiu karkasu-stentu, atliekamos Vilniaus „Santariškių klinikose", Kauno klinikose ir Klaipėdos Jūrininkų ligoninėje 24 val. 7 d. per savaitę, ištisus metus. ..  Mirštamumas nuo miokardo infarkto gydymo įstaigose, kuriose intervenciniai centrai dirba ištisą parą yra tik 5 proc. Bendras vidurkis Lietuvoje yra 12 proc."

JAV visos didesnės ligoninės, netgi neturtinguose rajonuose, gydo ligonius su infarktu, pakankamai greitai panaudodami zondus.

Ar šie skaičiai neverčia rimtai pagalvoti apie emigravimą iš Lietuvos?

Maistas brangs, emigracija iš Lietuvos augs

„Achema“ pradeda mokėti SGD mokestį. Realiai mes visi pradedam norvegams mokėti už brangias suskystintas gamtines dujas, nes brangsta „Achemos“ trašos ir mūsų visų maistas. Gėda mūsų valdžiai, aukojančiai tautos gyvastį tuščiai garbėtroškai politikoje patenkinti. Kokią teisę turi valdžia reikalauti iš mūsų, kad mes mokėtume už viską brangiau, negu realiai galima nusipirkti rinkoje?

Kalifornija pareiškė, kad Uber vairuotoja yra Uber pasamdyta dirbti

Tai reiškia, kad Uber privalo kompensuoti šiai vairuotojai už šios vairuotojos automobilio panaudojimą keleivių pervežimui. Primenu, kad Uber pritaiko išmaniuosius telefonus, kad būti tarpininku tarp vairuotojų ir keleivių, norinčių greitai surasti geros kokybės taksi. Kalifornijos sprendimas yra svarbus, nes būtent Kalifornijoje yra pagrindinės būstinės, kaip Uber, taip ir kitų tokiu principu veikiančių startuolių. Jei šių startuolių darbuotojai bus visur pripažinti samdomais darbuotojais, tai žymiai pagerins darbuotojų darbo sąlygas, bet labai sumažins šių startuolių pelnus.
Uber pamažu kuriasi ir Lietuvoje.

Neleiskime grybauskaitėms, butkevičiams ir mazuroniams paversti lietuvius liliputais

Paremkime žemaičius. Neleiskime mūsų viršūnėlėms vardan politinio cirko ir kyšių paversti mūsų tautą žemaūgiais išsigimėliais.

Ką tik Pensilvanijoje (JAV) aptikta koreliacija: kuo arčiau moterys gyvena prie skalūnininkų darbo vietos, tuo mažesni tų motinų naujagimiai. Manoma, kad skalūnininkai užteršia aplinką taip stipriai, kad besivystydami mažieji negali normaliai augti.

Gėda mūsų valdžiai, kuri prieš mūsų norą verčia teršti mūsų mažytę gimtinę.

Kiek ir kada skolintis?

Kartais sakoma, kad reikia skolintis tiek, kiek tau duoda. Tai klaidingas įspūdis. Skolintis tiek, kiek tau duoda reikia tik tokiais atvejais: tu pardavinėji pyragėlius kalėjime, esi monopolistas, pyragėliai karšti, labai skanūs, tikrai daugiau būtų išperkama, jei tu iškeptum daugiau, bet tu negali, trūksta pinigų. Tada skolinkis, kiek reikia (galimai daugiau) ir kepk galimai daugiau.

Visais kitais atvejais skolintis yra pavojinga ir vengtina. Išgirdęs apie galimybę pasiskolinti, tu turi pašokti, kaip ką tik grįžęs iš Pietų mano draugas, kuris pamatęs pagalį, pašokdavo, pagalvojęs, kad tai yra labai nuodinga šilto klimato gyvatė.