Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2015 m. gruodžio 28 d., pirmadienis

Kalbant su darbdaviu, daugiau šansų, negu jam rašant

W150918_SCHROEDER_TALKTOME

Kalbėdami net sudarome įspūdį, jog esame protingesni, negu rašydami.

Nuo 2000-tųjų metų JAV darbo produktyvumas auga be algų kėlimo ir papildomo skaičiaus darbo vietų organizavimo

R1506D_MCAFEE_WHENWORKERSFALLBEHIND

1 pav. Pokyčiai metų bėgyje. Vertikali ašis - viršutinė kreivė yra darbo produktyvumas, apatinė yra šeimos pajamų mediana (skaičius atlyginimų sąrašo viduryje), virš jos - užimtumas privačiame versle.

Paryžiaus susitarimas dėl pasaulio klimato kaitos mums davė pažadus

Svarbiausias pažadas - valstybių delegacijoms susitikti kas penkis metus, įvertinti pasiekimus ir pažadėti daugiau. Tikimasi, kad, atsinaujinančių šaltinių energijai pingant, vis lengviau bus daryti naujus, žymiai geresnius, pažadus. Konkrečiai prisiimtų dabar įsipareigojimų neužtenka, kad išsaugoti elementarią tvarką Žemėje (žiūrėk čia).

Todėl turime domėtis ir nebalsuoti už tuos, kurie įperša mums dujas iš terminalo ar kitus didelius bereikalingus iškastinio kuro projektus.

Ar gali Izraelis mus apsaugoti nuo Rusijos?

Kai kurie izraeliečiai aptaria tokius klausimus mūsų spaudoje. Atsakymas yra aiškus: negali Izraelis mus apginti nuo Rusijos.

Sirijos kare Rusija pademonstravo, kad net ir nedideli jos laivai – tiek fregatos bei korvetės, tiek nedideli dyzeliniai „Kilo“ klasės povandeniniai laivai – gali iš didelio nuotolio leisti sparnuotąsias raketas. Būtent tokios priemonės, kuriomis Rusija gali neprileisti NATO pajėgų neramina JAV generolus. Problemą gilina įvairios raketinės pajėgos – mažojo nuotolio balistinių raketų kompleksai „Točka – U”, „Iskander-M”  ir  „Iskander’-K”, karo laivuose esančios priešlaivinės bei sparnuotosios raketos bei mobilūs priešlėktuviniai kompleksai S-300 ir S-400. Tai yra prieigą ribojantys pajėgumai, keliantys didžiausią nerimą NATO. S-400 dengia visą Lietuvos teritoriją ir gali numušti bet kurį NATO aljanso orlaivį.

Izraelio priešraketinė gynyba gali numušti primityvias, nevaldomas, palestiniečių raketas. Prieš prie pat žemės dideliu greičiu skrendančias Rusijos sparnuotasias raketas Izraelio priešraketinė gynyba yra bejėgė.

Susitvarkykime Lietuvos ūkį. Tai yra Lietuvos gyvybingumo pagrindas. Primityvus mojavimas karo kirviais yra juokingai naivus, brangiai kainuojantis ir nepridedantis mums saugumo[1].


1. Lietuvos kariuomenės vadas J.V.Žukas teigia: "Kad savarankiškai laimėtume karą, tikėtis būtų naivu, todėl mums svarbiausia laimėti laiko. Kiek? Tiek, kiek prireiktų sulaukti sąjungininkų paramos." J.V.Žukas puikiai žino, kad ta parama ateiti karo atveju negali. Kodėl meluoja? Nes siekia didesnės kariuomenės, o tuo pačiu daugiau pinigų, bei valdžios ir pataikauja karo kurstytojams šalies vadovybėje.

2015 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

Visas, kurios važinėjo į Kijevą kurstyti karo ugnį, sveikiname

Kijevas tapo vienu iš blogiausių gyventi miestų. Tiek pat nusirito žemyn gyvenimo kokybė tik Sirijoje ir Libijoje, kur irgi vyksta pilietiniai karai. Kad tokia kvailystė sukelta mūsų kaimynystėje yra didžiulis grybauskaičių, graužinienių ir kitų karo kurstytojų pasiekimas. Sako, geras paukštis savo lizdo neteršia. Deja, šių dienų tos mūsų moterys, kurios yra išrinktos turėti reikalų su karo menu, persistengia, įrodinėdamos, kad jos irgi yra tikri vanagai. Todėl laikinai tokių moterų tokiems darbams nerinkime.








Kokiems tikslams kiekviena didesnė tauta išleidžia savo pinigus?



Rusai daug daugiau, negu kiti, išleidžia maistui, amerikiečiai - gydymui. Europiečiai ir japonai, daugiau negu kiti, išleidžia būstui ir šildymui (visas tas aplinkos saugojimas brangiai kainuoja). Pietų Korėjoje brangiau, negu kitur, kainuoja repetitoriai (taip konkuruoti už darbo vietas daug atsieina). Australai daugiau, negu kiti, išleidžia poilsiui. Indija beveik viską pravalgo. O jūs? Rašykit komentarų skyriuje, kur nueina jūsų pinigėliai .

Iš visų Baltijos šalių Lietuva mažiausiai traukia mūsų išradėjus

Mes, lietuviai, net trečdalį išradimų padarome emigracijoje (estai - perpus mažiau, o latviai - tik dešimtadalį). Gal mums vertėtų pasimokyti iš kaimynų kaip išsaugoti talentus namie? Ką apie tai galvoja valdžia? Ar ir vėl daro avarijas išgėrę ir vagia vaikų lopšelių pinigus? Kaip čia susilaikyti neemigravus?