"Mano kolegos kongreso žurnalistai ir aš taip pat girdime apie „Otter“, kuri techniškai yra balso įrašymo programa. Tai realiu laiku transkribuoja, kas yra įrašoma, ir siunčia tiek garsą, tiek transkriptą į debesį. Tada galiu prisijungti prie savo kompiuterio, lengvai surasti citatą iš transkripto ir patraukti tiesiai į istoriją."Studentai ir mokiniai galėtų irgi žymiai pagerinti paskaitų, seminarų ir pamokų informacijos apdorojimą šiuo būdu.
2019 m. liepos 7 d., sekmadienis
Audio užrašas, kurį lengva analizuoti
Efektyviausia mokytis tada, kai informaciją perdirbame, padarome ją sava, pritaikome bendro vaizdo kūrimui ar problemų sprendimui. Audio užrašų informacijos perdirbimas užimdavo daug laiko, tačiau dabar atsiranda žymus pagerinimas. Pirmieji juo pasinaudoja žurnalistai:
2019 m. liepos 6 d., šeštadienis
Migracijos pavojus interneto laikais
"Dabar jau turime keletą Europos ir Amerikos atvejų tyrimų, kaip globalizuotoje ir internetu susietoje pasaulio migracijoje gali staiga atsirasti lavinos, kaip lengvai suvokiamos atviros migrantams durys gali sukelti dramatišką skubėjimą įvažiuoti - ir tada, kaip greitai turtingiausios ir dosniausios visuomenės gali atsitraukti nuo atvirų durų politikos vykdymo ir peršokti į populizmą."Taip bus ir su ukrainiečiais Lietuvoje. Skubėkite džiaugtis, tie, kurie šia situacija sugebate džiaugtis.
Trečdalis vyrų ir dešimtadalis moterų Lietuvoje nesulaukia pensijos
"Iš visų mirusiųjų 2018 m. 22,3 proc. sudarė 16–64 m. amžiaus asmenys (33,1 proc. vyrų ir 12,2 proc. moterų)." Aišku, kad šiems žmonėms raginimai taupyti pensijai yra pasityčiojimas. Pensijinio amžiaus didinimas Lietuvoje irgi yra pasityčiojimas iš tokių žmonių. Neveltui Lenkija sumažino pensijinį amžių.
Ateis iš miško Greta...
Tai, aišku, paauglė Greta, kuri pirmoji iš jaunimo pradėjo penktadieniais protestuoti prie parlamento dėl to, jog pernelyg daug teršiame gamtą ir nieko rimto nedarome, kad tą teršimą sumažinti. Lietuvoje irgi aktyvesnis jaunimas šaunisi imasi tokių protestų.
" Opiausia oro kokybės problema Lietuvos miestuose yra kietosios dalelės KD10 ir KD2,5. Kaip aiškina Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vyriausiosioji specialistė V. Bimbaitė, šių teršalų, kurie galima sakyti, yra ir pavojingiausi žmonių sveikatai, koncentracijos kai kuriuose miestuose, pvz. Klaipėdoje ir Vilniuje, didėja. „Taip pat didelės yra vėžį sukeliančio policiklinio aromatinio angliavandenilio (benzo(a)pireno) koncentracijos didžiuosiuose miestuose, ypač Kaune, Šiauliuose“, – pabrėžia specialistė. V. Bimbaitė sako, kad šių teršalų pagrindiniai šaltiniai yra transporto ir energetikos sektoriai: „Transportas oro kokybei turi įtakos ištisus metus ir laikomas didžiausiu teršėju. Tačiau kuro deginimas gaminant šilumos energiją katilinėse, namų ūkių šildymui šaltuoju metų laiku, taip pat yra labai svarbus šaltinis, ypač tokių, labai sveikatai pavojingų teršalų kaip smulkiosios kietosios dalelės KD2,5 ir benzo(a)pirenas.“
Prasčiausia oro kokybe pasižymi didieji miestai. Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2018 metais, vertinant pagal kietųjų dalelių KD10 ir KD2,5 koncentracijas, prasčiausia situacija buvo Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune. „2018 m. daugiausia kietųjų dalelių KD10 paros ribinės vertės viršijimo atvejų fiksuota Klaipėdos Šilutės pl. stotyje (atspindi transporto įtaką) - 61 atvejis, kai per metus leidžiama 35. Vilnius buvo antroje vietoje pagal šį rodiklį ( 37 dienas viršyta taip pat transporto įtaką atspindinčioje stotyje Žirmūnuose, kai per metus leidžiama 35). Tuo tarpu Kauno Petrašiūnų stotyje, įsikūrusioje prie intensyvaus eismo gatvės pramoniniame rajone, nustatyti 32 KD10 paros normos viršijimo atvejai, t. y. neperžengta 35 d. per metus riba“, – informuoja V. Bimbaitė."V. Bimbaitė žino. Dar gali būti didelės Europos Sąjungos baudos už normatyvų viršijimą Klaipėdoje ir Vilniuje. Bet greičiausiai masinės informacijos laikais tokio jaunimo, kaip Greta, protestai gali pasiekti politinių permainų. Tada jūsų dyzeliukai tikrai nukentės.
2019 m. liepos 5 d., penktadienis
Ar reikia smirdančių Grybauskaitės dujų laivą nurašyti į metalo laužą?
Reikia. Tas laivas atsirado antirusiškos propagandos dėka. Ekonominės prasmės šioje avantiūroje nėra:
"Daugelio investicijų į to laivo dujas ekonominis gyvybingumas yra rizikingas dėl dviejų priežasčių: pirma, atsinaujinančios energijos gamyba, kuri daugiausia valdoma be CO2 išmetimo, tampa vis palankesnė. Numatyta, kad dujomis kūrenamos elektrinės atsiliks šiame konkurse. Kuo didesnė rizika, tuo greičiau investicijos į naują uosto infrastruktūrą turėtų būti nurašytos. Papildomos išlaidos, pvz., anglies, naftos ir dujų CO2 mokesčiai, svarstomi pasauly, galėtų dar labiau sumažinti investicijų į dujas pelningumą.
Pavojus gresia ir iš kitos perspektyvos. Remiantis Vokietijos vyriausybės mokslinio patariamojo organo IPCC skaičiavimais, iki 2030 m. dujų suvartojimas turėtų sumažėti 15 proc., O iki 2050 m. - 43 proc., jei bus pasiekti Paryžiaus klimato tikslai. Daugiau SGD terminalų ir didesnis suvartojimas netinka - reguliavimo grėsmės gali kelti piniginę grėsmę.
Dėl didelio klimato dujų metano kiekio, kuris būtų išleidžiamas transportuojant, transportuojant ir deginant dujas, jo klimato balansas yra abejotinas. „Per 20 metų paskelbti nauji SGD terminalai viršytų naujų akmens anglimi kūrenamų elektrinių, kurių šiandien planuojama 25 proc., poveikį klimatui“, - rašo autoriai.
Tačiau viena viltis yra tokia: kadangi tik 8 proc. planuojamų plėtinių Europoje yra kuriami, vis dar yra daug galimybių išvengti perteklinių pajėgumų padidėjimo.
Europoje taip pat pastebimas reiškinys: čia nenaudojami trys ketvirtadaliai SGD terminalų pajėgumų. Prekiautojams gali būti ekonomiškai grėsmė naudoti iš anksto rezervuotą SGD pajėgumą, ka iš dujotiekio dujų pardavėjų gautų nuolaidas."
2019 m. liepos 4 d., ketvirtadienis
Skirtumas tarp Vakarų Europos ir Amerikos
"Amerikiečiai stipriai tiki tuo, ką psichologai vadina „teisingu pasauliu“, kuriame žmonės gauna tai, ką jie nusipelno, ir nusipelno to, ką jie gauna. „Amerikiečiai mano, kad jei esate neturtingas, jūs neturėjote sunkiai dirbti ar buvote tingus, o jei esate turtingas, tai turi būti dėl jūsų nuopelnų, pastangų ir talentų“, - sakė Princentono universiteto ekonomikos ir viešųjų reikalų profesorius Roland Bénabou. „Europiečiai mano, kad daug daugiau priklauso nuo atsitiktinumo ir sėkmės“
.Šiuos suvokimus patvirtino Harvardo universiteto mokslininkai, praėjusiais metais paskelbę plačius tyrimus Vakarų Europoje ir Jungtinėse Valstijose. Penkių šalių žmonės paprašė įvertinti vaiko galimybes pereiti nuo apatinės pajamų pasiskirstymo penktosios dalies (skurdžiausių) į patį viršutinį turtingiausių penktadalį."
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)