Kas yra prezidentas Nausėda?

Grybauskaitė buvo mieganti gražuolė. Tyliai vadovavo karui su Rusija, kurio, kaip ir bet kokio pasaulinio branduolinio karo, niekada nebus. Vadovauti neegzistuojančiam karui yra lengva. Todėl Grybauskaitė galėjo tiesiog gulėti stikliniame karste prezidentūros rūmuose ir nieko nedaryti.

Nausėda suprato šitą metodą. Daro tą patį. Vadovauja karui. Nuo vadovavimo Alytaus gaisro stabdymui pasislėpė dukters miegamajame Pietų Korėjoje. Ką nors naudingo daryti yra neprezidentiška.

Nausėda, kaip ir Grybauskaitė, nekenčia valstiečių. Juk valstiečiai, būdami valdžioje, daro tai, kas naudinga Lietuvos žmonėms. Kaip jie drįsta? Ką sugalvojo manipuliatorius Nausėda? Padidinti valstiečiams mokesčius už dyzeliną ir atiduoti tą nedidelę sumą pinigų balsuojantiems už valstiečius pensininkams. Landsbergiška idėja: meskime į Lietuvos šunidę mėsos gabaliuką, kad šunys susipjautų. Ar tokio prezidento mums reikia?

Kodėl nuo senovės katalikiškais esančiuose kraštuose verslas sekasi daug geriau, negu kitur?

"Neseniai atliktas Jonathano Schulzo, Josepho Henricho ir kitų dviejų mokslininkų tyrimas siūlo paaiškinimą. Jie daugiausia dėmesio skiria šeimos struktūrai. Ilgą laiką žmonijos istorijoje žmonės gyveno mažomis grupėmis ir dažnai vedė gimines. Šie įpročiai sustiprino šeimos ryšius, tačiau privertė žmones atsiriboti nuo pašalinių asmenų.

Europoje tai pradėjo keistis maždaug 500AD, kai katalikų bažnyčia pradėjo drausti poligamiją ir vedybas tarp pusbrolių ir pusseserių arba tarp našlių ir jų mirusių sutuoktinių seserų. Šie įsakymai privertė nesusituokusius vyrus rizikuoti ir susitikti su moterimis iš skirtingų socialinių grupių. Straipsnyje teigiama, kad tai sumažino krikščionių „atitikimą ir ištikimybę grupėje“ ir privertė juos labiau pasitikėti nepažįstamais žmonėmis. Plėsdamas bendruomenę už klanų ribų, tas faktas padėjo sukurti platų solidarumą, nuo kurio plėtros gali priklausyti net verslo galimybes. Pasitikėjimas yra svarbus, greitai priimant sprendimus sudėtingoje verslo aplinkoje.

 Norėdami parodyti, kad krikščioniška dogma sukėlė šį poslinkį, autoriai suderina istorinius duomenis apie religijos plitimą su šiuolaikiniais rodikliais. Vietose, kur katalikybė paprastai buvo pagrindinė religija nuo 500-1500AD, žmonės labai vertina nepriklausomybės, nešališkumo ir pasitikėjimo priemones - pavyzdžiui, sutikdami liudyti prieš draugą, kurio neapgalvotas vairavimas užmušė pėsčiąjį. Tokia pati tendencija yra šalyse, kuriose daugiausia gyvena krikščionys migrantai, tokiose kaip Amerika. Tuose regionuose, kurių gyventojai nėra kile nuo viduramžių katalikų, socialinis pasitikėjimas yra mažesnis, o pusbrolių su pusseserėmis santuoka yra gana dažna." [1]

Į Europą dabar bėga daugiausia tokie, iš kurių plataus solidarumo ir gero verslo nelauk.

"Štai arabams pusbrolių ir pusseserių vedybos yra visiškai normalus reiškinys."

1. "God and Mammon; Culture and development." The Economist, 23 Nov. 2019, p. 81(US)