Kaip surengti puikią tinklo vakarienę: viena vertus, sako Jonas Levy, nevartokite žodžio „tinklas“

„Kai žmonės galvoja apie tinklo renginius, dažnai iškyla didelių, gausių ir nevaisingų susibūrimų vizija.

 

     Jono Levy požiūris yra kitoks.

 

     Levy, knygos „Tu esi pakviestas: ryšio, pasitikėjimo ir priklausymo menas ir mokslas“ autorius, pastaruosius 13 metų praleido, rengdamas, jo vadinamas „influencerių“ vakarienes 12 svečių. Šiais renginiais siekiama suburti žmones užmegzti profesinius ryšius, tačiau jie taip pat yra būdas susirasti naujų draugų ir jaustis mažiau vienišiems, sako jis.

 

     Jis atrenka dalyvius iš įvairių pramonės šakų ir įtraukia juos į bendrą veiklą, kuri kartais apima maisto gaminimą, ir prašo renginio metu keistis tarpusavyje, kad būtų kuo daugiau bendravimo.

 

     Elgsenos mokslininkas ragina kitus pabandyti surengti savo tinklų vakarienę. Vieno vakaro naudą šeimininkai gali pajusti daugelį metų, sako jis, padėdami jiems išlikti galvoje išplėstiniame tinkle, kai atsiranda galimybių. „Būdami centriniu bendruomenės centru, kuriame renkasi žmonės, labiau tikėtina, kad būsite vertinamas, kaip akivaizdus pasirinkimas bendradarbiauti“, – sako jis.

 

     Pokalbyje su „The Wall Street Journal“ Levy pasidalijo mintimis apie tai, kaip užmegzti ryšius organizuojant tinklo renginį. Čia pateikiamos redaguotos tos diskusijos ištraukos.

 

     WSJ: Kas yra didžiausias jūsų prieglobos metų rezultatas?

 

     LEVY: Didžiausia pamoka yra ta, kad žmonės iš tikrųjų susisiekia, vykdydami bendrą veiklą. Kai kuriuose mano renginiuose mes gaminame maistą, o dėl to bendrų pastangų jie greičiau užmezga ryšį. Vakarienė neturi būti dėmesio centre. Tai gali būti papildoma, pavyzdžiui, stalo žaidimų vakaro surengimas arba žmonėms leidimas piešti ar užsiimti kitais menais ir amatais.

 

     WSJ: Į kokius dalykus reikia atsižvelgti, planuojant susitikimą?

 

     LEVY: Neprakaituokite dėl smulkmenų, gėlių ir viso kito. Per daug dėmesio skiriame tobulam maistui ar tobulam sėdimų vietų išdėstymui. Maisto niekas neprisimena.

 

     Kuo didesnis stalas, tuo labiau skatinu žmones judėti. Daugelį mėnesių aš rengiu pietus Los Andžele, Niujorke ir San Franciske, kur žmonės atsistoja ir sukasi atsitiktinai. Vienas iš labiausiai varginančių dalykų, jei eini į vakarienę ir sėdi prie didesnio stalo, o žmogaus, su kuriuo norisi labiausiai pasikalbėti, niekur arti nėra, o tu užstringi.

 

     WSJ: Kokias detales reikia prisiminti įvykio dieną?

 

     LEVY: Nebijokite priversti žmones dirbti, jie labiau įvertins patirtį ir labiau ja rūpinsis. Jūs netgi galite paprašyti pagalbos perkelti kėdes ar gauti gėrimų arba pasveikinti žmones ir pasakyti, kur padėti jų krepšius. Kai žmonės atlieka užduotį, jie jaučiasi esą naudingi. Žmonės pradžioje dažnai patiria stresą. Kai atvyksta pirmieji svečiai, gali būti nejauku. Žmonės neprisimena jų malonumo trukmės ar malonumo nebuvimo. Jie prisimena išgyvenimų viršūnes ir jų pabaigą. Pirmąsias minutes gali jaustis didelis spaudimas juos linksminti, bet nesvarbu, kaip tai prasidės, svarbu, kad baigtųsi teigiama nata.

 

     WSJ: Vakarienės metu prašote žmonių nesidalyti pagrindine informacija apie tai, kuo užsiima arba kas jie yra, kol nesėdi. Kodėl?

 

     LEVY: Kai žmonės yra anonimiški, jie negali grįžti prie savo anksčiau šabloninio pokalbio ir tęsti. Tai išveda juos iš komforto zonos. Jie nebeturi statuso, prie kurio yra įpratę. Dabar jie bendrauja su jų artimais draugais. Jūs bendraujate su žmonėmis, o ne titulais. Kai užmezgame ryšį, žmonės atranda, su kuo jie pietavo. Kai atrandu, kad žmogus, su kuriuo susidraugavau, yra olimpietis, potencialus klientas ar dar kas nors, nekyla keblumų: „Kaip man kreiptis į šį žmogų?

 

     WSJ: Kaip atsiranda ryšys, kai žmonės dalijasi pažeidžiamumu, o kiti reaguoja?

 

     LEVY: Tai vadinama pažeidžiamumo kilpa. 1 asmuo signalizuoja apie pažeidžiamumą, pavyzdžiui, sakydamas, kad turi kūdikį ir nesupranta, ką daro. 2 asmuo gali juos ignoruoti arba šaipytis, bet tada pasitikėjimas sumažėtų. Jei 2 asmuo pripažįsta, kad irgi gali jaustis priblokštas, ir pamini, kaip jautėsi priblokštas, augindamas vaikus, ar tam tikroje situacijoje, pasitikėjimas gali padidėti iki kitokio lygio. Turite būti budrūs, kai kas nors praneša apie pažeidžiamumą ir uždaro kilpą.

 

     Jei nematau žmonių, signalizuojančių apie pažeidžiamumą, gali tekti pirmiausia pranešti. Galėčiau pasakyti: „Ar kas nors iš jūsų esate tėvai?

 

     WSJ: Jei rengiate vakarienę, turėdami omenyje tinklų kūrimą, kaip sudarytumėte svečių sąrašą?

 

     LEVY: Pradėkite nuo palaidų ryšių – žmogaus, kurį pažįstate, bet nebūtinai esate artimi. Pavyzdžiui, kažkas, kurį sutikote konferencijoje, gyvena tame pačiame mieste, kaip ir jūs. Pradėčiau nuo mažo. Kai ištiesi ranką, gali pasakyti: „Suburiu šešis įspūdingus verslininkus ir čia yra žmonių, kuriuos linkiu priimti, pavyzdys." Jei patvirtinote aštuonis ar dešimt žmonių, o du atšaukė, esate gana geros formos. Viskas, kas viršija 12, logistiškai tampa sudėtingiau.

 

     WSJ: Ar turėtumėte vengti naudoti žodį tinklas savo kvietime?

 

     LEVY: Žmonės nemėgsta vartoti termino „tinklo kūrimas“. Žmonės į tinklų kūrimą žiūri taip, lyg aš bendrauju su jais, kad jais naudočiausi, tačiau vartojant terminą draugystė jaučiasi abipusiai naudingi. Galite pasakyti: „Aš rengiu vakarienę, kad susidraugaučiau su pramone arba susidraugaučiau su žmonėmis įvairiose pramonės šakose“.

 

     WSJ: Kaip užtikrinti, kad viskas baigtųsi teigiamai?

 

     LEVY: nustatykite pabaigos laiką. Tai gali padėti žmonėms vertinti kartu praleistą laiką ir neleisti jiems jaustis įpareigotais likti vėlai. Taip pat galite baigti kalba apie tai, kokia buvo garbė juos čia turėti, arba paklausti kitų, ar jie turi paskutinius žodžius." [1]

 

1. C-Suite Strategies (A Special Report) --- How to Host a Great Networking Dinner: For one thing, says Jon Levy, don't use the word 'networking'. Dizik, Alina. 

How to Host a Great Networking Dinner: For one thing, says Jon Levy, don't use the word 'networking'.

"When people think about networking events, a vision of large, crowded and unfruitful gatherings often comes to mind.

Jon Levy's take is different.

Levy, the author of "You're Invited: The Art and Science of Connection, Trust, and Belonging," has spent the past 13 years hosting what he calls "influencers" dinners for 12 guests. These events are aimed at bringing people together to forge professional ties, but they're also a way for people to make new friends and feel less lonely, he says.

He chooses attendees from a range of industries and gets them involved in joint activities that sometimes include cooking, and he asks them to rotate among each other during the event to maximize interaction.

The behavioral scientist encourages others to try hosting their own networking dinners. The benefits of one evening can be felt by hosts for years to come, he says, helping them stay top of mind within an extended network when opportunities arise. "By being a central community hub where people gather, you are more likely to be seen as an obvious choice to partner with," he says.

In a conversation with The Wall Street Journal, Levy shared his thoughts about how to build connections by hosting a networking event. Here are edited excerpts of that discussion.

WSJ: What's the biggest takeaway from your years of hosting?

LEVY: The biggest lesson is that people actually connect over a shared activity. During some of my events, we cook, and that shared effort causes them to bond faster. The dinner doesn't have to be the focus. It could be in addition to it -- for example, hosting a board-game night or having people paint or do arts and crafts.

WSJ: What are some things to consider when planning a get-together?

LEVY: Don't sweat the small stuff, flowers and all that. We focus too much on the perfect food or perfect seating arrangement. Nobody remembers the food.

The larger the table, the more I encourage people to move around. Most months, I host a lunch in L.A., New York and San Francisco where people stand up and rotate randomly. One of the most frustrating things is if you go to a dinner party and are at a larger table, and the person you want to talk to most is nowhere near you, and you are stuck.

WSJ: What are some of the details to remember the day of the event?

LEVY: Don't be afraid to put people to work, they'll appreciate the experience more and care more about it. You can even ask for help moving chairs or getting drinks or to welcome people and tell them where to put their bags. When people are on task, they feel like they are being useful. People often stress at the beginning. When the first guests arrive, it can be awkward. People don't remember the length of their enjoyment or lack of enjoyment. They remember the peaks of experiences and how they end. For the first few minutes, it may feel like a lot of pressure to entertain them, but it doesn't matter how it starts, it matters that it ends on a positive note.

WSJ: At your dinners, you ask people to stay away from sharing basic information about what they do for a living or who they are until they're seated. Why?

LEVY: When people are anonymous, they can't fall back on their previously templated conversation and resume. It takes them out of their comfort zone. They no longer have the status they are used to. Now they are having the conversations they have with their close friends. You are connecting with people, not titles. After we have bonded, people discover who they have been dining with. When I discover the person I have become friends with is an Olympian, a potential client or anything else, there isn't the awkwardness of, 'How do I approach this person?"

WSJ: How does connection occur when people share a vulnerability and others respond?

LEVY: It's called a vulnerability loop. Person 1 signals a vulnerability, for instance saying they have an infant and they don't have a clue as to what they are doing. Person 2 can either ignore or make fun of them, but then trust would be reduced. If Person 2 acknowledges how they can feel overwhelmed and mentions how they have felt overwhelmed raising kids or in some situation, trust can increase to that higher level. You have to be on the lookout when somebody signals vulnerability and close the loop.

If I don't see people signaling vulnerability, I might have to signal first. I might say, "Are any of you parents?" and I'll talk about kids..

WSJ: If you're hosting a dinner party with networking in mind, how would you compile the guest list?

LEVY: Start with loose ties -- somebody that you kind of know but are not necessarily close with. For example, someone you met at a conference who lives in the same city as you. I would start small. When you reach out you can say, "I'm bringing together six impressive entrepreneurs and here is an example of the people I tend to host." If you have eight to 10 people confirmed and two people cancel, you are in pretty good shape. Anything above 12 gets logistically more complex.

WSJ: Should you avoid using the word networking in your invite?

LEVY: People don't like to use the term networking. People view networking like I'm connecting with them to use them, but using the term friendship feels mutually beneficial. You can say, "I'm hosting a dinner to make friends in the industry or make friends with people across industries."

WSJ: How do you ensure things end on a positive note?

LEVY: Set an end time. It can make it easier for people to value the time they have together and prevent them from feeling obligated to be up late. You can also end with a speech about what an honor it was to have them here, or ask others if they have final words." [1]

1. C-Suite Strategies (A Special Report) --- How to Host a Great Networking Dinner: For one thing, says Jon Levy, don't use the word 'networking'. Dizik, Alina. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 18 Sep 2023: R.2.

Išjungiama šviesa tunelyje žmonėms, kurie kuria sankcijas Rusijai

„Panašu, kad Kinijos ekonomika išgyveno beveik atsitikusią nelaimę dėl žalingos vartotojų kainų defliacijos.

 

     Po niūraus birželio ir liepos mėnesio pagrindiniai Kinijos rugpjūčio ekonomikos duomenys, paskelbti penktadienį, turėjo aiškių pagerėjimo užuominų. Naujienos iš kritinio būsto sektoriaus, įklimpusio į užsitęsusį nuosmukį, buvo ne tokios džiuginančios: žemesnės pakopos miestuose kainų kritimas paspartėjo.

 

     Tačiau mažmeninės prekybos augimas paspartėjo iki 4,6 %, palyginti su praėjusiais metais, nuo tik 2,5 % liepos mėn. Nedarbas nežymiai sumažėjo. Ir pastarąsias kelias savaites buvo imtasi daugybės priemonių skolinimui remti: supaprastintos sąlygos antrą kartą besiskolinantiems būsto paskoloms, o ketvirtadienį smarkiai sumažintas bankų privalomųjų atsargų koeficientas.

 

     Dėl viso to mažiau tikėtinas užsitęsęs vartotojų kainų kritimas, dėl kurio Kinija galėjo patekti į 1990-ųjų Japoniją primenantį kainų kritimo ir itin taupių vartotojų ciklą.

 

     Kinijos vartotojai išlieka labai atsargūs ir, atrodo, vis dar taupo daug daugiau, nei prieš pandemiją. Tačiau pastarosiomis savaitėmis viskas akivaizdžiai šiek tiek pagerėjo.

 

     Visų pirma, atrodo, kad darbo ieškantiems paslaugų sektoriuje – didžiausiame ekonomikos sektoriuje – sekasi geriau. Paslaugų sektoriaus pirkimų vadybininkų užimtumo subindeksas, kuris šį pavasarį smuko kartu su užimtumu statybose, dabar vėl pradėjo kilti, nors ir toliau nesiekia 50 balų ribos, skiriančios plėtrą nuo mažėjimo. Pasak Goldman Sachs, kai kurios aukšto dažnio vartotojų aktyvumo priemonės, įskaitant eismo spūstis didžiuosiuose miestuose, taip pat pradėjo atsigauti vasaros pabaigoje.

 

     Be to, net kai Kinijos bendroji vartotojų infliacija liepos mėnesį trumpam nukrito žemiau nulio, vadinamoji pagrindinė infliacija, neįskaitant nepastovių maisto ir energijos kainų, iš tikrųjų pakilo iki aukščiausio taško nuo sausio mėnesio. Didelis kiaulienos ir degalų kainų kritimas per pastaruosius metus, padidinęs pagrindinio indekso kritimą, tikriausiai, taip pat atlaisvino daugiau pinigų, kuriuos vartotojai galėjo išleisti kitiems dalykams. O rugpjūtį paslaugų vartotojų kainų infliacija pasiekė aukščiausią lygį per 18 mėnesių – tuo pat metu bent jau paslaugų darbo rinka ėmė rodyti aiškius dugno ženklus.

 

     Taigi geros naujienos yra tai, kad reikalai pamažu auga geryn. Bloga žinia ta, kad visa tai prasideda nuo labai žemos bazės – ir vis dar yra nedaug priežasčių tikėtis stipraus augimo atsigavimo, o ne silpnos sumaišties.

 

     Pekinas turi padaryti daugiau, kad padėtų būsto rinkai. Jei to nepadarys, mažėjančios kainos ir toliau lems mažą namų ūkių polinkį išleisti. Silpnumas nekilnojamojo turto sektoriuje, kuris sudaro maždaug ketvirtadalį ekonomikos, gali vėl pakenkti visai darbo rinkai vėliau šiais metais, kaip ir šį pavasarį ir vasarą.

 

     Net darant prielaidą, kad 2023 m. pabaigoje nekilnojamojo turto sektorius pagaliau pasieks dugną, aktyvumas tebėra daug mažesnis, nei 2019 m. Remiantis duomenų teikėjo CEIC duomenimis, plėtotojai šį rugpjūtį pradėjo statyti vos 51 milijoną kvadratinių metrų naujo būsto. 2019 metų rugpjūtį jie pradėjo statyti 142 mln.

 

     Kol tokia svarbi ekonomikos dalis – ir pagrindinė namų ūkio turto saugykla – gulės ant nugaros, sunku įsivaizduoti stiprų vartotojų atsigavimą, o darbo rinkai išliks pavojus. Suprantama, kad politikos formuotojai nori perorientuoti ekonomiką nuo sektoriaus, kuris sunaudojo tiek daug išteklių ir pagamino tiek daug atliekų.

 

     Bet bent jau kol kas nieko kito, kas galėtų jį pakeisti, tiesiog nėra.“ [1]

 

Atsigaunanti Kinija sunaudoja daugiau energijos. Sankcijos Rusijai riboja energijos tiekimą. Energijos kainos auga. Vakaruose rinkėjai nušalina nuo pareigų žmones, kurie kuria sankcijas Rusijai. Būkite pasiruošę pasveikinti grįžtantį Trumpą.

 
1. China May Dodge Deflation After All --- Economic data still hints at a bottom rather than a strong rebound, however, so it will probably be a near miss. Taplin, Nathaniel. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. 18 Sep 2023: B.10.

The End of the Light in the Tunnel for People Creating Sanctions on Russia

"China's economy appears to have survived its near miss with a damaging bout of consumer-price deflation -- for now.

After a grim June and July, China's main August economic data, released Friday, contained clear hints of improvement. The news from the critical housing sector, which is mired in a protracted slump, was less encouraging: Price falls accelerated in lower-tier cities. 

But growth in retail sales accelerated to 4.6% from a year earlier, from just 2.5% in July. Unemployment ticked down marginally. And the past few weeks have witnessed a flurry of measures to support lending: Easier terms for second-time mortgage borrowers, and a big cut to banks' reserve-requirement ratios on Thursday.

All of this makes a protracted fall in consumer prices -- which could trap China in a 1990s Japan-like cycle of falling prices and ultra-thrifty consumers -- less likely.

Chinese consumers remain very cautious and still appear to be saving at much higher levels than before the pandemic. But things have clearly improved somewhat in recent weeks.

Most notably, job seekers in services -- the economy's biggest sector -- seem to be having better luck. The services-sector purchasing-managers employment subindex, which plummeted in line with construction employment this spring, has now begun rising again -- although it remains below the 50-point mark separating expansion from contraction. Some high-frequency measures of consumer activity, including traffic congestion in major cities, also started to rebound in the late summer, according to Goldman Sachs.

Moreover, even as China's headline consumer inflation dipped briefly below zero in July, so-called core inflation -- excluding volatile food and energy prices -- had actually risen to its highest point since January. The large decline in pork and fuel prices over the past year, which magnified the drop in the headline index, probably also freed up more cash for consumers to spend on other things. And in August, consumer price inflation for services hit an 18-month high -- at the same time the job market in services, at least, was beginning to show clear signs of bottoming out.

So the good news is that things are looking up, on the margins. The bad news is that this is all starting from a very low base -- and there are still few reasons to expect a strong growth rebound, rather than a weak muddling through.

Beijing needs to do more to put a floor under the housing market. If it doesn't, falling prices will keep weighing on households' inclination to spend. And weakness in the property sector -- which accounts for about one-quarter of the economy -- could undermine the entire job market again later in the year, as it did this spring and summer.

Even assuming the property sector finally begins to bottom out in late 2023, activity remains way below 2019 levels. Developers started building just 51 million square meters of new housing this August, according to figures from data provider CEIC. In August 2019, they started building 142 million square meters.

As long as such an important chunk of the economy -- and the key store of household wealth -- remains flat on its back, it is hard to envision a strong consumer rebound, and the job market will remain at risk. Policy makers are understandably eager to reorient the economy away from a sector that has consumed so many resources and produced so much waste.

But for now, at least, there simply isn't anything else that can replace it." [1]

Recovering China uses more energy. Sanctions on Russia are limiting energy supply. Prices of energy  grow. Voters in the West are removing from office the people, who are creating sanctions on Russia. Be ready to welcome Trump coming back.

1. China May Dodge Deflation After All --- Economic data still hints at a bottom rather than a strong rebound, however, so it will probably be a near miss. Taplin, Nathaniel. 
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. 18 Sep 2023: B.10.