Naujasis ES gynybos vadas Kubilius turi būti magas

 Visi žino – Vakarų europiečiai turi gerą gyvenimą. Pavydi visas pasaulis, įskaitant amerikiečius iš JAV. Nedidelė ES lyderių grupė nusprendė suvaidinti imperatorių Napoleoną I: pirkime karines raketas, pirkime tankus, pirkime dronus, pirkime nežinau ką – viską, kas kruta. Vakarų europiečiai gėrė savo gerą kavą ir klausėsi. Gerai, padarykime tai. Vėliau jie suprato kainą. O, tu atimi mano gerą gyvenimą... Rezultatas mūsų mažiesiems napoleonams katastrofiškas. Rinkėjai tiesiogine prasme kastravo Prancūzijos prezidentą Macroną. Macrono nebėra. Jei tiesa, kad jo pagyvenusi žmona yra vyras, tai gali šiek tiek kompensuoti problemas.

 

Vokietijos kanclerio Scholzo greitai nebebus. Rinkėjams nepatinka jo „Zeitenwende“ (daugiau ginklų, mažiau sviesto). Per brangu.

 

Kubilius, būdamas Lietuvos premjeru praėjusios finansų krizės metu, įvedė didesnius mokesčius, kai visi kiti mažino mokesčius, kad paskatintų jų krizinę ekonomiką. Kubilius – magas, reikalingas mūsų ginklų gamintojams. Kur ta magija? Mes, lietuviai, esame avys. Su mumis galite padaryti bet ką, mes jus perrinksime. Vakarų europiečiai – laisvi, išdidūs žmonės. Kubilius yra pasmerktas:

 

 „Europos Sąjunga pažadėjo stiprinti savo karinius pajėgumus. Tačiau pinigų trūksta, pareigos persidengia ir naujas darbas susijęs ne su kariais, o su ginklų gamintojais.

 

 Susidūrusi su agresyvia Rusija, užsitęsusiu konfliktu Ukrainoje ir neaiškiu Amerikos įsipareigojimu Europai, Ursula von der Leyen, eidama Europos Komisijos prezidentę, įsteigė naują gynybos komisaro postą.

 

 Užduotis prieš bet kurį tokį naują Komisijos narį yra didžiulė. Konfliktas Ukrainoje parodė didžiulius Europos gebėjimo apsiginti trūkumus. Jos kariuomenės nedidelės ir kartais prastai aprūpintos. Lėtai didėjo karinės išlaidos ir pirmenybė teikiama artilerijos sviedinių, amunicijos ir oro gynybos gamybai. Dėl pagrindinės karinės įrangos ir lėšų ji tebėra labai priklausoma nuo Jungtinių Valstijų.

 

 Tačiau, dar prieš pradedant pareigas eiti komisarui, buvusiam Lietuvos premjerui Kubiliui, analitikai ir kiti kėlė nerimą, kad portfelis yra blogai apibrėžtas ir labai nepakankamai finansuojamas. Jų teigimu, paskyrimas atrodo labiau semaforas, o ne esminė pozicija, verčianti suabejoti, ar Europos Sąjunga iš esmės rimtai žiūri į atsakomybę už jos gynybą.

 

 Europos Sąjunga neturi jos kariuomenės. Gynyba teisiškai priklauso 27 valstybių narių kompetencijai, iš kurių 23 taip pat yra NATO aljanso narės. Realiai ponas Kubilius bus Europos Sąjungos ginklų pramonės, o ne pačios gynybos komisaras.

 

 Sunkus jo darbas bus pastūmėti įvairių Europos šalių ginklų pramonę link labiau standartizuotos gamybos ir kooperacinės perkamosios galios bei koordinavimo.

 

 Prieš netikėtai atsistatydindamas pirmadienį, Thierry Bretonas, atsakingas už pramonę, kaip vidaus rinkų ir saugumo komisaras, apskaičiavo, kad Europos gynybai reikės 100 milijardų eurų per metus – tai yra apie 111 milijardų dolerių.

 

 Tačiau net 20 milijardų ar 30 milijardų eurų, kurių dydis prilygsta didesnių Europos šalių kariniams biudžetams, „gali padaryti Europos Sąjungą nemaža investuotoja žemyne ​​ir pradėti formuoti verslo sprendimus“, – sakė buvęs NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas Camille’as Grandas.

 

 Kol kas Europos Sąjunga nė iš tolo neprilygsta. Pagal savo biudžeto strategiją 2025–2027 m. ji gali išleisti tik 1,5 milijardo eurų, ty daug mažiau, nei reikalaujama, sakė Christianas Möllingas, gynybos ekspertas ir Bertelsmanno fondo direktorius Europai.

 

 „Taigi norint pakeisti E.S. struktūra, jūs tikrai labiau ieškote burtininko, o ne komisaro“, – sakė J. Möllingas.

 

 „Tai karalius be karalystės“.

 

 Skeptiškai nusiteikęs ir aukšto rango Europos diplomatas teigė, kad komisija šiam darbui papildomų pinigų neturi, todėl ponas Kubilius nelabai ką nors galės nuveikti. Bet kuriuo atveju, pasak diplomato, atskiroms šalims pasiseks geriau koordinuoti karinius pajėgumus, nei galėtų Briuselis.

 

 Gynybos komisaras „galėtų parodyti tolimesnių reformų ir geresnio koordinavimo katalizatoriaus sugebėjimus, tačiau geri ketinimai šioje srityje pernelyg dažnai nepasiekdavo norimų rezultatų“, – teigė Ester Sabatino iš Tarptautinio strateginių studijų instituto, centrinio tyrimų instituto, kurio pagrindinis dėmesys skiriamas gynybai ir saugumui.

 

 Dar kyla klausimas dėl sutampančių pareigų komisijoje, Europos Sąjungos 27 narių vykdomojoje institucijoje. Ponia von der Leyen turės „kažką išskirti iš jau esamų portfelių, tad kaip tai veiks? – paklausė ponas Grandas.

 

 Europos Sąjunga jau turi viceprezidentę, atsakingą už Europos užsienio reikalus ir saugumo politiką, netrukus ja bus Estijos atstovė Kaja Kallas.

 

 Antrą kadenciją pradedanti ponia von der Leyen įvardijo buvusį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stéphane'as Séjourné, kuris pakeis poną Bretoną, ir toliau eis tokias pat pačias pareigas, atsakingo už pramonės strategiją, tačiau turės aukštesnį viceprezidento rangą. Taip pat yra kita viceprezidentė Henna Virkkunen iš Suomijos, atsakinga už technologijų suverenumą, saugumą ir demokratiją.

 

 Taigi, kas yra gynybos komisaro darbas ir ar jis tikrai reikalingas? – paklausė ponas Möllingas.

 

 Neseniai paskelbtoje išsamioje ataskaitoje apie tai, kaip atgaivinti Europos augimą ir konkurencingumą, buvęs Italijos ministras pirmininkas ir Europos centrinio banko valdytojas Mario Draghi palaikė naujojo Komisijos nario darbą.

 

 Europa daugiau, nei 60, procentų savo įrangos perka iš JAV ir dar 15 procentų iš kitų ne ES šalyse. Taigi Europos ginklų konkurencingumo didinimas būtų naudingas Europos įmonėms ir mokesčių mokėtojams, – tvirtino M. Draghi, pakartodamas daugelį kitų.

 

 „Europa eikvoja savo bendrus išteklius“, – rašė jis. „Turime didelę kolektyvinę perkamąją galią, bet ją atskiedžiame įvairiuose nacionaliniuose ir ES instrumentuose“. Jis pridūrė: „Mes vis dar nejungiame jėgų gynybos pramonėje, kad padėtume mūsų šalims integruotis ir pasiekti masto“.

 

 Jis pasiūlė sukurti E.S obligacijų kariniams projektams ir kitoms pagrindinėms investicijoms. Tačiau šią idėją greitai atmetė pagrindinės valstybės narės, tokios, kaip Vokietija ir Nyderlandai, kurios atmetė kolektyvinę Europos skolą, išskyrus „vienkartinės“ koronaviruso krizės įveikimą.

 

 Tačiau be papildomų pinigų už E.S. ambicijų, naujasis Komisijos narys vargu ar sugebės pasiekti tai, ko reikia. Tai apima pagalbą blokui, kad parama Ukrainai būtų teikiama savalaikiau, veiksmingiau ir labiau koordinuotai, taip pat papildyti karinės įrangos ir amunicijos atsargas, išeikvotas Europos šalyse, kurios jas siuntė į Ukrainą.

 

 Europai taip pat reikia skirti pinigų startuoliams, pabrėžė G. Grandas. Tai vienintelis būdas paspartinti naujos kartos ginklų ir vadinamųjų strateginių priemonių, tokių, kaip integruota oro ir priešraketinė gynyba, sudėtingi bepiločiai orlaiviai ir žvalgybos palydovai, kuriuos dabar beveik išimtinai teikia ir parduoda Jungtinės Valstijos, mokslinius tyrimus ir plėtrą.

 

 Jei pati Europos Sąjunga taptų viešųjų pirkimų dalyve, gali sumažėti didelis nesutapimas. Siekdama patenkinti konkuruojančias šalies pramonės šakas, Europa gamina 12 skirtingų rūšių kovinių tankų ir 17 pėstininkų kovos mašinų, o Ukrainai suteikė 10 rūšių haubicų, iš kurių ne visos naudoja tuos pačius sviedinius.

 

 Siekiant pagerinti konsolidaciją ir efektyvinti išlaidas, Europos konkurencijos taisyklės gynybai turėtų būti sušvelnintos, sakė G. Grandas.

 

 Vis dėlto jis sakė: „Nesu tikras, kad turėti vieną produktų liniją yra gera idėja“, ir Briuselis neturėtų kištis į verslą, bandydamas apibrėžti karinius reikalavimus kiekvienai šaliai. „NATO žino daug geriau, ir komisija neturėtų bandyti to daryti“.

 

 Tačiau atsižvelgiant į konfliktą Ukrainoje ir JAV susitelkimą į kylančios Kinijos grėsmę, Europos karinės priklausomybės nuo Vašingtono klausimas nebėra tik teorinis klausimas, sakė Vokietijos Maršalo fondo Briuselio biuro direktorius Ianas Lesseris.

 

 Jis taip pat pabrėžė pinigų klausimą, o didžiosios Europos ekonomikos, tokios kaip Vokietija, Prancūzija ir Italija, jau ieško jų biudžetų mažinimo galimybių.

 

 Kaip kai kurios E.S. šalys skeptiškai žiūri į tolesnę didelę paramą Ukrainai, motyvacija sugalvoti pinigų šaltinius gali tik išblėsti, sakė Edas Arnoldas, Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto, britų saugumo tyrimų centro, vyresnysis mokslinis bendradarbis.

 

 Jis teigė skeptiškai vertinantis, kad gynybos komisaras turės galimybių daryti įtaką Europos karinei strategijai. Kaip visada, anot jo, daug kas priklausys nuo politinės valios, o ne tik nuo finansavimo.

 

 „Yra atotrūkis tarp užsibrėžtų ambicijų, kurių iš pradžių siekiate, ir sunkios realybės, kai iš tikrųjų turite gauti valstybių narių pritarimą“, – sakė jis." [1]

 

1. Europe’s New Defense Chief: ‘A King Without a Kingdom’?: news analysis. Erlanger, Steven; Gross, Jenny.  New York Times (Online) New York Times Company. Sep 20, 2024.

EU's New Defense Chief Kubilius Has To Be A Magician

Everybody knows - Western Europeans have a good life. Envy of the world, including Americans from the USA. A small group of EU leaders decided to play Emperor Napoleon I though: Let's buy military rockets, let's buy tanks, let's buy drones, let's buy I don't know what - everything that goes. Western Europeans were drinking their good coffee and listening. OK, let's do that. Then they figured out the price. Oh, you are taking my good life away... The result is catastrophic for our little napoleons. Voters literally castrated president of France Macron. Macron is gone. If it is true that his elderly wife is a man, that might slightly compensate for things.

The Chancellor of Germany Scholz will be gone soon. Voters don't like his "Zeitenwende" (more guns, less butter). Too expensive.

Kubilius, being Lithuanian prime minister during the last financial crisis, introduced higher taxes when everybody else was lowering taxes to stimulate their crisis economy. Kubilius is a magician that is needed for our  arms manufacturers. Where is the magic? We, Lithuanians, are sheep. You can do anything to us, we will reelect you. Western Europeans are free, proud people. Kubilius is doomed:

 

"The European Union has vowed to enhance its military capability. But money is scarce, responsibilities overlap and the new job is less about soldiers than arms manufacturers.

Facing an aggressive Russia, a long conflict in Ukraine and an uncertain American commitment to Europe, Ursula von der Leyen, as president of the European Commission, has created a new post of defense commissioner.

The task before any new commissioner is formidable. The conflict in Ukraine has pointed up huge shortcomings in Europe’s capacity to defend itself. Its armies are small and sometimes poorly equipped. It has been slow to increase military spending and prioritize the production of artillery shells, ammunition and air defense. It remains deeply dependent on the United States for key military equipment and funds.

But even before the commissioner, a former prime minister of Lithuania, Andrius Kubilius, can begin, analysts and others have raised alarms that the portfolio is ill-defined and vastly underfunded. The appointment, they say, appears more of a semaphore than a substantive position, calling into question whether Europe is fundamentally serious about taking responsibility for its own defense.

Europe has no army. Defense is legally in the competence of the 27 member states, 23 of which are also members of the NATO alliance. In reality, Mr. Kubilius will be a commissioner for the European arms industry, not defense itself.

His difficult job will be trying to push the arms industries of various European nations toward more standardized production and cooperative purchasing power and coordination.

Before he resigned suddenly on Monday, Thierry Breton, who was responsible for industry as commissioner for internal markets and security, estimated that 100 billion euros a year — about $111 billion — would be needed for European defense.

But even €20 billion or €30 billion, the size of the military budgets of larger European countries, “could make the European Union a sizable investor on the continent and start shaping business decisions,” said Camille Grand, a former NATO assistant secretary general for defense investment now at the European Council on Foreign Relations.

For now, the Europe Union is not even close. It can spend just €1.5 billion for 2025 to 2027 under its budgeted strategy, far less than required, said Christian Mölling, a defense expert and director for Europe for the Bertelsmann Foundation.

“So to change the E.U. structure you’re really looking more for a wizard than a commissioner,” Mr. Mölling said.

“It’s a king without a kingdom.”

A senior European diplomat also expressed skepticism, saying that the commission had no extra money for the job, so Mr. Kubilius wouldn’t be able to get much done. In any case, the diplomat said, individual countries would do better at coordinating military capabilities than Brussels could.

A defense commissioner “could prove the catalyst for further reform and better coordination, but good intentions in this area have all too often failed to deliver the desired outcomes,” argued Ester Sabatino of the International Institute for Strategic Studies, a centrist research institute that focuses on defense and security.

Then there is the question of overlapping responsibilities within the commission, the European Union’s 27-member executive arm. Ms. von der Leyen will have to “carve out something from already existing portfolios, so how is that going to work?” asked Mr. Grand.

The European Union already has a vice president in charge of European foreign affairs and security policy, soon to be Kaja Kallas of Estonia.

Ms. von der Leyen, who is starting her second term, has named a former French foreign minister, Stéphane Séjourné, to succeed Mr. Breton and he will keep the much the same responsibilities for industrial strategy, but with a higher rank, as a vice president. There is also another vice president, Henna Virkkunen of Finland, responsible for tech sovereignty, security and democracy.

So what is job of defense commissioner and is it really needed? asked Mr. Mölling.

In a recent comprehensive report on how to revive European growth and competitiveness, Mario Draghi, the former Italian prime minister and governor of the European Central Bank, supported the new commissioner’s job.

Europe buys more than 60 percent of its equipment from the United States, plus another 15 percent from other non-E.U. countries. So making European weapons more competitive would be good for European companies and taxpayers, Mr. Draghi argued, echoing many others.

“Europe is wasting its common resources,” he wrote. “We have large collective spending power, but we dilute it across multiple different national and E.U. instruments.” He added: “We are still not joining forces in the defense industry to help our countries to integrate and reach scale.”

He proposed creating E.U. bonds for military-related projects and other key investments. But that idea was quickly shot down by key member states, like Germany and the Netherlands, that have rejected collective European debt except for dealing with the “one-time” crisis of the coronavirus.

But without added money behind the E.U. ambition, the new commissioner is unlikely to be able to achieve what is needed. That includes helping the bloc make its support for Ukraine more timely, efficient and coordinated, while also replenishing the stocks of military equipment and ammunition depleted in European countries that have sent them to Ukraine.

Europe also needs to provide seed money, Mr. Grand emphasized. That is the only way to advance research and development of next-generation weapons and so-called strategic enablers, like integrated air and missile defense, sophisticated drones and intelligence satellites, among other things, that are now almost exclusively provided and sold by the United States.

Making the European Union itself a player in procurement could slim down extensive overlap. To satisfy competing domestic industries, Europe produces 12 battle tanks and 17 infantry fighting vehicles, and it provided Ukraine 10 kinds of howitzers, not all of which use the same shells.

To improve consolidation and make spending efficient, European rules on competition would have to be softened for defense, Mr. Grand said.

Still, he said, “I’m not sure having a single product line is a good idea,” and Brussels should not get into the business of trying to define military requirements for each country. “NATO knows much better, and the commission should not try to do that.”

But given the conflict in Ukraine and a U.S. concentration on the threat of a rising China, the question of European military dependency on Washington is no longer just a theoretical question, said Ian Lesser, director of the Brussels office of the German Marshall Fund.

It’s a natural inclination for Europeans to buy off-the-shelf from larger American arms producers, he said. “But Europe is in the process of shifting from seeing its own defense companies as national champions to thinking of them also as essential building blocks for stronger European defense,” Mr. Lesser said.

He, too, emphasized the issue of money, with major European economies like Germany, France and Italy already scouring their budgets for cuts.

As some E.U. countries are becoming skeptical of further large support for Ukraine, the motivation to come up with the money may only wane, said Ed Arnold, a senior research fellow at the Royal United Services Institute, a British think tank centered on security.

He said he was skeptical that the defense commissioner would have the scope to make an impact on Europe’s military strategy. As ever, he said, a lot will depend on political will, and not just the funding.

“There’s a disconnect between the stated ambition you get initially and the hard reality of when you actually have to get member states’ approval,” he said.” [1]

 

1. Europe’s New Defense Chief: ‘A King Without a Kingdom’?: news analysis. Erlanger, Steven; Gross, Jenny.  New York Times (Online) New York Times Company. Sep 20, 2024.

There is no doubt that what is happening in Lithuania must stop: It is not too late to avoid the fate of our neighbors

 
 
 

"The new defense tax approved by Estonia this week increased the anxiety of the country's businessmen about the future, and experts unanimously agreed that the neighbors will be in trouble.

 

 

 

As discussions on tax increases continue in Lithuania, there are doubts whether we have not followed the path chosen by the Estonians. However, it seems that it is not too late for Lithuania to learn from foreign mistakes.

 

 

 

It would explode our economic pot

 

 

 

According to the president of the Lithuanian Business Confederation (LVK), Andriaus Romanovskis, one of the main business expectations regarding decisions related to defense financing in the country is that Lithuania would not step on the Estonian rake. "I think the Estonians have already boiled the porridge and continue to roast it. In fact, those tax changes are drastic. I think that Estonians really do not take advantage of the opportunities that they could - for example, borrowing opportunities.

 

 

For now, it looks like a path to destruction for me," A. Romanovskis commented on the new defense tax approved by the Estonian government.

 

 

 

It is believed that Lithuania is not yet on this path, as proposals for the introduction of corporate tax or excise insurance are only at the discussion level, and consumption taxes are not changing. Attention is drawn to the fact that politicians' statements during the election period can be sharper than usual - when the time comes to actually make decisions, according to the LVK president, everything is looked at more rationally. "And the Estonians are already making decisions. I believe that this can be an example for us not to make those mistakes," A. Romanovskis added."
 

In the opinion of Lithuanian businessmen, the universal conscription into the army, the accommodation of German soldiers in Lithuania, the purchase of expensive military equipment for the pathetic Lithuanian army must stop. "It would explode our economic pot."

 
 

In the end, a sober opinion of businessmen appeared in Lithuania. Let's vote for Eduardas Vaitkas. For peace, brothers and sisters.