Kiek galite uždirbti, išnuomodami žemę saulės elektros energijos gamintojui?

 

„PERRY, Džordžija. – Medžiotojai, botanikai, gyventojai, susirūpinę dėl vandens kokybės, ir žmonės, cituojantys Šventąjį Raštą, susibūrė prieš 2100 akrų saulės baterijų įrengimą šalia laukinės gamtos rezervato.

 

Tačiau būtent vietos juodųjų lokių padėtis pasmerkė „Silicon Ranch“, vieno didžiausių saulės energijos operatorių Pietų valstijoje, pasiūlymą žlugimui.

 

Maždaug 300 lokių, klajojančių Oaky Woods laukinės gamtos valdymo teritorijoje ir gretimoje miško žemėje, jau yra taip užblokuoti greitkelių ir statybų, kad jie yra kryžminiai ir gimsta be ausų ir uodegų bei su nelyginiu sėklidžių skaičiumi.

 

„Silicon Ranch“ teigė, kad daugiau, nei pusėje, maždaug 4700 akrų ploto teritorijos nebus saulės baterijų ir tarp jų bus palikti laukinės gamtos koridoriai, kurie pagamintų pakankamai elektros energijos maždaug 50 000 namų ūkių. Hiustono apygardos komisarai nepasidavė ir praėjusiais metais nesuteikė zonavimo leidimo 300 mln. dolerių vertės projektui.

 

„Silicon Ranch“ surinko savo brėžinius ir pradėjo ieškoti kitų vietų.

 

Tai buvo priėmimas, kuris labai skyrėsi nuo to, kai Nešvilyje, Tenesio valstijoje, „Bendrovė atvyko 2020 m., kad pastatytų 705 akrų saulės jėgainę palei 75-ąjį tarpvalstybinį greitkelį į pietus nuo apskrities centro“, – sakė generalinis direktorius Reaganas Farras. Saulės jėgainė, pastatyta ką tik iškirstoje miško žemėje, buvo pripažinta puikiu kaimo ekonomikos plėtros pavyzdžiu. „Mus pasitiko išskėstomis rankomis“, – sakė jis.

 

Saulės jėgainės plito visoje pietinėje dalyje, pakeisdamos medienos plotus ir praturtindamos žemės savininkus, kurie kovojo su du dešimtmečius trukusiomis žemomis rąstų kainomis. Tačiau pastaruoju metu saulės jėgainių kūrėjai susiduria su kliūtimis – ir ne tik su meškomis.

 

Prarandančios nuotaikos

 

Nuotaikos dėl atsinaujinančios energijos pablogėjo. Prezidentas Trumpas didžiąją šios kadencijos dalį skyrė savo pirmtako pastangoms skatinti atsinaujinančios energijos plėtrą iškastinio kuro nenaudai naikinti.

 

Trumpas laikinai sustabdė didelio vėjo jėgainių projekto darbus prie Niujorko pakrantės, kad priverstų valstijos pareigūnus persvarstyti atidėtus dujotiekio pasiūlymus, kuriuos jis pažadėjo atgaivinti. Jo mokesčių ir išlaidų įstatymo projektas, kuris bus svarstomas Kongrese, panaikintų paskatas gyvenamųjų namų saulės energijos projektams ir palaipsniui atsisakytų didesnių masyvų iki 2028 m., o ne 2031 m.

 

Tuo tarpu vietos gyventojų opozicija kilo dėl mokesčių lengvatų, estetikos, erozijos ir būsimų valymo įsipareigojimų.

 

Farras teigė, kad amerikiečiamss anksčiau daugiausia rūpėjo elektros energijos kaina ir patikimumas. Dabar jie kovoja dėl to, kaip ji gaminama. „Tai tapo politizuota“, – sakė jis.

 

Į pietryčius nuo Perry, Pulaski apygardoje, 2800 akrų ploto žemės masyvas įstrigo, nes ekonominės plėtros taryba atsisakė vystytojui suteikti mokesčių lengvatą. Apygardos darbuotojai apskaičiavo, kad lengvata nuskurdintų mokesčių mokėtojus, padengus išlaidas, susijusias su purvo kelių įrengimu statybinei įrangai.

 

Į pietvakarius federalinė prisiekusiųjų komisija priteisė porai 135,5 mln. dolerių, kai kito „Silicon Ranch“ projekto nuotekos užteršė jų žvejybos ežerą. Federalinis teisėjas panaikino žalos dydį, ir šalys sausio mėnesį susitarė, tačiau prisiekusiųjų komisija aiškiai pasakė, ką kaimo gyventojai Džordžijos valstijoje mano apie saulės jėgaines.

 

Didėjanti paklausa

 

Daugelis šviesiausių JAV ekonomikos ir akcijų rinkos aspektų, įskaitant dirbtinį intelektą, duomenų centrų statybą ir elektrines transporto priemones, priklauso nuo didėjančio elektros energijos tiekimo. Tikimasi, kad saulės baterijos gali prisidėti prie didžiosios dalies.

 

Energetikos informacijos administracija prognozuoja, kad saulės energijos gamybos pajėgumai kitų metų viduryje pranoks anglies gamybos pajėgumus ir iki 2026 m. pabaigos pranoks vėjo energiją. Iki to laiko saulės baterijos pagamins apie 8 % JAV elektros energijos, palyginti su 5 % praėjusiais metais, teigia EIA.

 

„Saulės energija yra pigiausia ir greičiausia energijos gamybos forma, kurią galite tiekti į tinklą“, – sakė Farras. „Vieninteliai realūs augimo apribojimai yra perdavimo sistemos ir pramonės socialinė licencija veikti.“

 

Pietų saulės energijos bumas prasidėjo Teksase ir Floridoje, o vėliau išplito. Pietryčiuose yra saulėta, plokščia žemė ir dideli žemės savininkai, ieškantys būdų užsidirbti pinigų be pušų auginimo.

 

Milijonai akrų žemės nuo Virdžinijos iki Floridos ir į vakarus iki Teksaso buvo apsodintos pušimis devintajame dešimtmetyje, kai dėl smukusių derliaus kainų vyriausybė turėjo mokėti pietų žemės savininkams, kad jie augintų medieną lentpjūvėms. Pušų perteklius buvo pasiruošęs kirtimui, kai 2008 m. žlugo būsto rinka, o rąstų kainos nuo to laiko buvo žemos, kad ir kokios aukštos bebūtų medienos kainos.

 

Džordžijos universiteto tyrėjai nustatė, kad saulės energijos nuoma atsiperka beveik 10 kartų brangiau, nei medienos auginimas net ir keliuose akruose.

 

„Tai nuolatinės pajamos labai ilgą laiką“, – teigė Puneetas Dwivedi, vienas iš tyrėjų ir dabar Klemsono universiteto tvaraus miškų valdymo profesorius. „Žemės savininkams nereikia pajudinti nė piršto.“ Tai patiko Helen Livingston, kuri 2012 m. išnuomojo 44 akrus netoli Makstono, Šiaurės Karolinoje, saulės energijos vystytojui. „Nieko kito nelieka, kaip tik atsiimti čekį“, – sakė ji.

 

 

Saulės jėgainių augimas

 

 

Nuo to laiko saulės jėgainės tapo daug didesnės. Tai buvo Trumpo priekaištas.

 

 

„Žinote, kas dar žmonėms nepatinka?“ – po savo inauguracijos interviu „Fox News“ sakė Trumpas. „Tie didžiuliai saulės jėgainių laukai, pastatyti ant žemės, kurios užima 10 mylių x 10 mylių. Jie absurdiški.“

 

 

JAV nėra tokių didelių, tačiau erdvė, reikalinga prognozuojamam saulės energijos gamybos padidėjimui, yra milžiniška.

 

 

Miško bendrovė „Rayonier“ apskaičiavo, kad saulės jėgainių vystytojams per ateinančius penkerius metus kasmet reikės net 250 000 akrų daugiau. 2023 m. Teksase jos žemėje atidarytas 583 akrų saulės jėgainė, o vystytojai turi galimybių įsigyti dar 39 000 akrų. „Weyerhaeuser“, didžiausias privatus JAV žemės savininkas, turi nuomos arba pasirinkimo sandorių dėl maždaug 70 saulės energijos projektų, apimančių maždaug 130 000 akrų.

 

Daugelis pasirinkimo sandorių niekada nebus paversti nuoma, tačiau tie, kurie taps, bus pelningi.

 

Generalinis direktorius Markas McHughas teigė, kad Rayonier pietinė žemė praėjusiais metais davė apie 80 dolerių pelno už akrą iki palūkanų, mokesčių, nusidėvėjimo ir amortizacijos, augant pušims.

 

Jo teigimu, saulės energijos nuomos sutartys generuoja nuo 800 iki 1200 dolerių už akrą. Kai saulės energijos vystytojai perka žemę, jie paprastai moka penkis kartus didesnę už miško vertę.

 

Meškų kraštas

 

Miško žemė, kurią „Silicon Ranch“ norėjo įsigyti ir plėtoti netoli Perry, ilgą laiką buvo valdoma kaip greta esančio laukinės gamtos rezervato dalis. Didžioji dalis žemės buvo iškirsta, kad būtų galima pastatyti saulės baterijas.

 

Meškos, kurių vardu pavadinta vietovės vidurinės mokyklos futbolo komanda, kėlė nerimą nuo pat pradžių. Benas Carras, Džordžijos universiteto magistrantas, tyrinėjantis lokius, teigė, kad lokiai gali sugyventi su medienos ruošos įmonėmis, įsitaisydami miško kirtėjų paliktose krūvose ir maitindamiesi dygstančiomis gervuogėmis. Viešuose susirinkimuose jis pristatė tyrimą, rodantį, kaip plėtra sumažino jų paplitimo zoną ir išstūmė motinas bei jų jauniklius iš jiems pažįstamos teritorijos.

 

Jis aprašė dėl genetinės izoliacijos atsiradusias deformacijas. „Tai įspėjamieji ženklai“, – sakė Carras.

 

„Silicon Ranch“ generalinis direktorius Farras teigė, kad apgailestauja, jog daugiau nebendradarbiavo su vietos gyventojais ir neaptarė, kaip bendrovė apsaugotų laukinę gamtą ir derintų žemės ūkį su energijos gamyba.“ [1]

 

Lokiai irgi turi sėklides. Tai netikėta.

 

 

1. South Rethinks Swapping Pines for Solar --- Renewable energy comes at a cost, stirs opposition in areas known for timber. Dezember, Ryan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 June 2025: B4. 

How Much You Can Make Leasing a Land to Sun Electricity Producer?

 

"PERRY, Ga. -- Hunters, botanists, residents worried about water quality and people citing Scripture lined up to oppose the installation of 2,100 acres of solar panels next to a wildlife preserve.

 

But it was the plight of the local black bears that doomed the proposal from Silicon Ranch, one of the South's largest solar operators.

 

The 300 or so bears that roam the Oaky Woods Wildlife Management Area and adjacent timberland are already so hemmed in by highways and development that they are inbreeding and born missing ears and tails and with odd numbers of testicles.

 

Silicon Ranch said it would keep more than half of the roughly 4,700-acre property free of solar panels and leave wildlife corridors between the arrays, which would generate enough electricity for about 50,000 homes. Houston County commissioners were unswayed and withheld a zoning permit for the $300 million project last year.

 

Silicon Ranch rolled up its blueprints and went scouting for other locations.

 

It was a reception much different from when the Nashville, Tenn., company arrived in 2020 to build a 705-acre solar farm along Interstate 75 south of the county seat, said Chief Executive Reagan Farr. The solar farm, built on freshly logged timberland, was hailed as a shining example of rural economic development. "We were met with open arms," he said.

 

Solar farms have proliferated across the South, replacing swaths of timber and enriching land owners who struggled with two decades of depressed log prices. Lately, though, solar developers are encountering obstacles -- and not just bears.

 

Souring sentiment

 

Sentiment regarding renewable energy has soured. President Trump spent much of this term dismantling his predecessor's efforts to foster renewable-energy development in favor of fossil fuels.

 

Trump temporarily stopped work on a big wind project off New York's coast to force state officials to reconsider left-for-dead gas-pipeline proposals he promised to revive. His tax-and-spending bill making its way through Congress would end incentives for residential solar projects and phase out those for larger arrays by 2028, instead of 2031.

 

Meanwhile, local opposition has welled up over tax abatements, aesthetics, erosion and future cleanup obligations.

 

Farr said Americans used to mainly be concerned with the cost and reliability of electricity. Now, they fight over how it is produced. "It's become politicized," he said.

 

Southeast of Perry, in Pulaski County, a 2,800-acre array stalled because an economic-development board refused the developer a tax break. County employees calculated that the abatement would shortchange taxpayers after the expense of making dirt roads passable for construction equipment.

 

To the southwest, a federal jury awarded a couple $135.5 million after runoff from another Silicon Ranch project muddied their fishing lake. A federal judge overruled the damages amount, and the parties settled in January -- yet the jury made clear how rural Georgians feel about solar farms.

 

Rising demand

 

Many of the brightest spots in the U.S. economy and the stock market, including artificial intelligence, data-center construction and electric vehicles, depend on a rising supply of electricity. Solar panels are expected to contribute much of it.

 

The Energy Information Administration forecasts that solar-generation capacity will eclipse that of coal midway through next year and blow past wind power by the end of 2026. By then, solar panels will produce about 8% of U.S. electricity, up from 5% last year, the EIA estimates.

 

"Solar is the lowest-cost, quickest form of generation you can bring to the grid," Farr said. "The only real constraints on the growth are transmission systems and the industry's social license to operate."

 

The Southern solar boom began in Texas and Florida and then spread. The Southeast has sunshine, flat land and large landowners looking for ways to make money besides growing pine trees.

 

Millions of acres from Virginia to Florida and west to Texas were planted with pine in the 1980s, when crashing crop prices prompted the government to pay Southern landowners to grow wood for mills instead. A glut of pine was ready to cut when the housing market crashed in 2008, and prices for logs have been depressed ever since, languishing no matter how high lumber prices climb.

 

University of Georgia researchers found that solar leases pay nearly 10 times more than raising loblolly on even a few acres.

 

"It's consistent income for a very long time," said Puneet Dwivedi, one of the researchers and now professor of sustainable forest management at Clemson University. "Landowners don't have to lift a finger."

 

That appealed to Helen Livingston, who leased 44 acres near Maxton, N.C., to a solar developer in 2012. "There's nothing to do except collect the check," she said.

 

Solar-farm growth

 

Solar farms have become much larger since then. That has been Trump's gripe.

 

"You know what else people don't like?" Trump said in a Fox News interview after his inauguration. "Those massive solar fields built over land that cover 10 miles by 10 miles. They're ridiculous."

 

None in the U.S. is that big, yet the space needed to accommodate the projected gains in solar generation is enormous.

 

The timberland company Rayonier estimates that solar developers will need as much as 250,000 more acres annually over the next five years. A 583-acre solar farm opened on its land in 2023, in Texas, and developers have options on another 39,000 acres. Weyerhaeuser, the largest private U.S. landowner, has leases or options for about 70 solar projects covering roughly 130,000 acres.

 

Many options will never convert to leases, but those that do will be lucrative.

 

Rayonier's southern land produced about $80 an acre of earnings before interest, taxes, depreciation and amortization last year growing pine trees, CEO Mark McHugh said.

 

Solar leases generate between $800 and $1,200 an acre, he said. When solar developers buy land, they usually pay five times the timberland value.

 

Bear country

 

The timberland that Silicon Ranch wanted to buy and develop near Perry was long managed as part of the adjacent wildlife preserve. Much of the property was logged to make way for solar panels.

 

The bears, for which an area high-school football team is named, were a concern from the start. Ben Carr, a graduate student at the University of Georgia who studies them, said bears can coexist with timber operations, denning in the slash piles left by loggers and feeding on the blackberries that sprout. He presented research at public meetings showing how development reduced their range and pushed sows and their cubs from familiar territory.

 

He described the deformities turning up due to genetic isolation. "Those are warning signs," Carr said.

 

Farr, the Silicon Ranch CEO, said he regrets not engaging more with locals to discuss how the company would protect wildlife and blend agriculture with energy production.” [1]

 

Bears have testicles too. That's unexpected. 

 

1. South Rethinks Swapping Pines for Solar --- Renewable energy comes at a cost, stirs opposition in areas known for timber. Dezember, Ryan.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 June 2025: B4. 

Where the Trade Court's Tariff Decision Went Wrong

 

"During a national crisis, an advocate of tariffs testified before Congress that "reciprocal trade agreements" push foreign nations to stop erecting "excessive economic barriers to trade."

 

Who said this? President Trump? Sen. Reed Smoot or Rep. Willis Hawley? It was President Franklin D. Roosevelt's secretary of state, Cordell Hull, explaining in 1940 how reciprocal tariffs could reverse unfair trade practices targeting the U.S.

 

Mr. Trump's policy of using reciprocal tariffs to advance U.S. interests isn't a new or radical idea, and it's a necessary one. The U.S. Court of International Trade was wrong to rule on Wednesday that the administration had exceeded its authority in imposing these tariffs.

 

The ruling overlooked history, statute, precedent and national interest. It was a misreading of the International Emergency Economic Powers Act, or IEEPA, and a misinterpretation of America's bipartisan tradition of using trade policy to defend national economic resilience.

 

On Thursday, the U.S. Court of Appeals for the Federal Circuit stayed the trade court's ruling while it considers an appeal. In a separate case, a district judge in Washington issued an injunction against the tariffs, although he stayed his own order. The issue requires resolution only the Supreme Court can deliver.

 

Americans should hope the justices side with Mr. Trump. In its May 28 decision, V.O.S. Selections v. U.S., the trade court held that IEEPA doesn't authorize the president to impose "unbounded" tariffs. The opinion misses the mark on legal and historical fronts. It substitutes policy skepticism for statutory interpretation, undermining legitimate executive authority during declared national emergencies.

 

The trade court's reading of IEEPA contradicts the statute's text and history. IEEPA's independent emergency authority allows the president to regulate, prevent or prohibit the importation of property in which foreign countries or nationals have an interest. The language mirrors that of the earlier Trading with the Enemy Act, which President Richard Nixon used to impose a universal 10% tariff in 1971. The courts upheld Nixon's use of that power in U.S. v. Yoshida International (1975), concluding that tariffs were a sensible approach to regulating imports during a declared emergency. Congress enacted IEEPA in 1977 with language directly drawn from the Trading with the Enemy Act.

 

The trade court's description of the tariffs as "unbounded" also contradicts Mr. Trump's painstakingly specific April 2 executive order, which imposes precise duties, product exemptions and country-specific rates. I should know: I helped coordinate their implementation.

 

Further, the court errs in implicitly inviting itself to review the sufficiency of the president's emergency declaration. IEEPA requires only that the president declare a national emergency "to deal with an unusual and extraordinary threat" arising outside the U.S., which is exactly what the executive order does.

 

Trade deficits can qualify as emergencies. In the Trade Act of 1974, Congress recognized that "large and serious" balance-of-payments deficits could justify swift presidential action, including tariffs and quotas. This act's unique procedures didn't preclude similar IEEPA authorities addressing identical threats.

 

Second-guessing presidential responses to emergencies defies precedent. In Dames & Moore v. Regan (1981), the Supreme Court acknowledged the validity of President Jimmy Carter's hostage crisis response, intact to this day, which froze Iranian property in the U.S. Courts have long held that the political branches -- not judges -- determine how to deal with foreign economic threats that rise to emergency levels.

 

Further, in Field v. Clark (1892), the justices held that "it is often desirable, if not essential . . . to invest the President with large discretion in matters arising out of the execution of statutes relating to trade and commerce with other nations."

 

While IEEPA gives the president significant latitude, Congress can terminate a national emergency by joint resolution. That Congress hasn't thwarted Mr. Trump's tariffs counsels restraint in questioning his decision.

 

The trade court evidently yearns to restore misguided economic orthodoxy. But frictionless global trade remains a mirage. Even John Maynard Keynes, hardly an economic nationalist, cautioned against the utopian allure of borderless commerce: "Let goods be homespun whenever it is reasonably and conveniently possible, and, above all, let finance be primarily national."

 

The pursuit of a perfectly undistorted global market ignores American history and legal tradition. Hull's reciprocal-tariff program of the 1930s -- the foundation of U.S. multilateral trade -- was premised on the imposition of duties on imports from countries that refused to lower theirs. Hull understood that economic resets require leverage.

 

The test of judicial reasoning is whether it honors the text, structure and history of the law it interprets. The Court of International Trade fell short of that test.

 

---

 

Mr. Bogden is a fellow at the Steamboat Institute and a former clerk for the U.S. Court of International Trade.” [1]

 

1. Where the Trade Court's Tariff Decision Went Wrong. Bogden, George E.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 02 June 2025: A17.