Good AI Prompts for Writing and the 'AI Detector' as Defamation Machine

 

“If it weren't for Pangram, I never would have heard of Mia Ballard. The young novelist "loves all things horror and is passionate about writing stories focused on feminine rage," according to her Goodreads bio. Horror isn't my cup of tea, and I do my best to steer clear of feminine rage. But last month Ms. Ballard was thrust from obscurity into notoriety when Hachette, her publisher, announced that it was canceling her book "Shy Girl" over accusations that it was generated by artificial intelligence.

 

Horror-novel fans had speculated online for months about the book's authorship, and in January Pangram CEO Max Spero stepped in to validate the chatter. But his evidence was itself authored by AI: Pangram's namesake product is an AI tool that purports to "detect AI-generated content with 99.98% accuracy." It classified 78.3% of Ms. Ballard's book as AI-generated, although if you dig into its analysis you will find that for many passages it indicates only "medium confidence" in that assessment.

 

Ms. Ballard told a Journal reporter that she "did not personally use AI" while writing "Shy Girl," but an acquaintance she hired to edit the original, self-published edition did. "All I'm going to say," Ms. Ballard told the reporter, "is please do your research on editors before trusting them with your work."

 

Last week I learned that I too have been accused by Pangram, albeit indirectly, of publishing AI-generated content. In November the University of Maryland issued a preprint (meaning not peer-reviewed) academic paper alleging that three freelance op-ed pieces I accepted for these pages in 2025 were AI-generated. I looked into those charges and concluded that they are unsupported, that Pangram isn't reliable enough to serve as the basis for such accusations, and that there is a strong possibility Mia Ballard was railroaded.

 

Pangram pitches its tool to publishing and media organizations as a way to "protect editorial integrity." The company's website boasts that its product has been "reviewed as the proven, most reliable and most accurate AI detection tool in the market by third parties including University of Maryland." But the Maryland study is more self-promotion than neutral review. Four of its seven authors are Pangram employees, including Mr. Spero and fellow co-founder Bradley Emi.

 

The Maryland researchers used Pangram to scan 251,442 newspaper articles, including 44,803 opinion pieces from the Journal, the New York Times and the Washington Post. They report that Pangram found opinion articles (which include editorials and letters to the editor as well as op-eds and columns) "are 6.4 times more likely to contain AI use than contemporaneous news articles from the same three newspapers."

 

The study includes a table that highlights 18 op-eds. Among them are three from the Journal that were supposedly AI-generated, written by military analyst John Spencer, civil-rights activist Edward Blum and physician Nicole Saphier. "There's way more than 3 individuals whose work was detected as mixed/AI in WSJ," lead author Jenna Russell, a doctoral student in computer science, told me in an email. Since these are the ones she and her co-authors chose to spotlight, they are the ones I investigated.

 

My first step was to run the articles through Pangram, whose website allows four free scans a day. To my surprise, the same tool applied to the same articles produced different results. Mr. Blum's piece came up 100% human; Mr. Spencer's, 44% AI and 56% human, which would make it "mixed," not "AI-generated." Only Dr. Saphier's article was still labeled 100% AI-generated. Complicating matters further, when I checked the researchers' database, it labeled the Blum and Saphier articles "mixed" and only the Spencer one "AI." To my mind, these wildly inconsistent results are enough to discredit any accusation based on a Pangram analysis.

 

Vauhini Vara reported in the Atlantic last week that a Washington Post editor conducted the same exercise with similar results. Pangram has updated its software since the study was conducted, according to Ms. Vara. Mr. Spero told her, in her paraphrase, that "the current iteration of Pangram . . . was designed to be more conservative . . . in flagging material as AI-generated, partly for fear of spreading false accusations." Even so, "when he and Russell reran their data set of opinion articles through the current version, the underlying assessments were similar to those in the earlier iteration."

 

This raises more questions than it answers. What exactly is meant by "the underlying assessments"? How can they be "similar" when the results for the articles the study spotlighted are materially different? If various "iterations" of Pangram produce such divergent results, why should anyone have confidence in the tool's reliability? I posed these questions in an email to Ms. Russell and Mr. Spero. Both declined to answer. They didn't reply when I asked for an explanation of the discrepancies between the paper and the online database.

 

Next, I emailed the accused op-ed authors to ask whether and how they use AI in drafting their articles. Mr. Spencer said he doesn't use it at all, although he did circulate his draft among "a group of trusted friends, who I consider better writers than me."

 

Mr. Blum said he uses ChatGPT and Claude in a limited way: He pastes in drafts with the prompt "edit for grammar, usage and clarity."

 

"Mostly, they hyphenate 'civil rights,' which I don't; use dashes instead of semicolons (I prefer semicolons); and shorten my longer sentences." He said he doesn't paste text from the chatbot back into his draft but decides for himself which of its suggestions to incorporate.

 

Dr. Saphier said that "I always free write [articles] in a Word document, then sometimes I have copy/pasted them into an AI with the prompt 'check for grammar, spelling, accuracy of statements and provide any flow suggestions.'"

 

Unlike Mr. Blum, she has also sometimes pasted AI output back into a draft. She added that "I have stayed away from AI altogether in writing lately to avoid this exact scenario."

 

It is inaccurate and unfair to characterize work produced in the manner described by any of these authors as "AI-generated." The Pangram tool has no ability to discern a writer's work process. It merely looks for linguistic patterns that tend to correlate with AI output. Pangram boasts that its tool is far better than other AI detectors at distinguishing human from AI text. That may be true, but the bar is low. ZeroGPT, another popular detector, flags 96.4% of the Gettysburg Address as AI-written. Lincoln gets credit only for "We are met on a great battle-field of that war."

 

Pangram claims a false-positive rate of 1 in 10,000 for all forms of writing and 1 in 100,000 for news articles, based on a test of content published before ChatGPT's 2022 debut. But neither the company's website nor the Maryland paper cites a false-positive rate for op-eds. My long experience with op-eds leads me to think that they may be more prone to false positives than other forms of writing. A significant subset of them are formulaic in style -- expository, structured, smooth, coherent and impersonal, traits that overlap with AI-generated prose.

 

I asked Mr. Spero and Ms. Russell if their research tested for this possibility. He said "no op-eds from before the release of ChatGPT were flagged as AI-generated." She added that the sample size for the pre-AI op-ed test was 4,344 articles. As a matter of simple arithmetic, that is far too small a sample to rule out my hypothesis if we take Pangram's other claims at face value.

 

Those of us who practice writing as a professional craft have an ethical duty, and sometimes a contractual obligation, to ensure that our work is original. Many amateurs also adopt that ethos. To accuse them falsely of passing AI-generated work as their own is potentially defamatory. If the sole factual basis for such a claim is the output of a fallible and inconsistent AI-based pattern-detection tool that sometimes reports only "medium confidence" in its own findings, that looks like reckless disregard for the truth -- especially when the accuser is the software's designer, who presumably knows its limits.

 

Which leads to another question about the Maryland study: Did its authors contact Mr. Spencer, Mr. Blum and Dr. Saphier and offer them an opportunity to respond before publishing the paper accusing them? This is basic journalistic due diligence. All three writers said they received no such communication. Both Mr. Spero and Ms. Russell declined to answer the question. He said only that "Jenna contacted ten reporters to ask about AI use. She received no response from any of them." She disputed the question's premise. "We do not accuse anyone of using AI, rather we report trends at an aggregate level," she wrote. "We do not in any way say that using AI is inherently good or bad!"

 

A look at Ms. Russell's and Mr. Spero's Twitter feeds belies that nonjudgmental pose even more glaringly than their study does. On Feb. 16, Mr. Spero taunted a staffer for a British newspaper, whose name I will withhold: "We fetched 871 articles published in the Guardian by [the journalist] over the last six years. It's clear that he is increasingly relying on AI. In two weeks in February he churned out nine articles classified by Pangram as fully AI-generated. Receipts below."

 

On Feb. 18, Ms. Russell replied: "Reminder that you can search over 250k news articles for AI slop at . . ." followed by the URL of the Maryland study's database. (An editor of Semafor answered Mr. Spero's tweet by quoting a Guardian spokesman, who described the accused man as "an exemplary journalist" and the Pangram CEO's accusation as "preposterous.")

 

I am in a position to defend my writers and myself, but Pangram has shredded the reputation of Mia Ballard, whose book was supposed to be published next Tuesday. The Times reported last month that she is "pursuing legal action," and her prospects in a contract dispute depend on facts that haven't been publicly disclosed. We don't know the terms of her agreement with Hachette or how her acquaintance used AI to edit her manuscript, and the company's AI policy permits authors to use AI for "editing, correcting or otherwise refining text or other content."

 

If the accusations against her are false, she could also have a claim against her accusers for defamation and tortious interference.

 

And for copyright violation. The Pangram analysis of "Shy Girl," which Mr. Spero has made publicly available on his company's website, features the book's full text -- one of the few places you can still read it after Hachette's cancellation. Where did Mr. Spero get the text? Audrey Henson, who writes the Drey Dossier newsletter on Substack, noticed that "a URL was embedded directly in the document over and over: OceanofPDF.com." The Authors Guild describes OceanofPDF.com as "one of the most notorious digital ebook piracy sites."

 

Potential clients might ask: Exactly what does Pangram mean when it promises to "protect editorial integrity"?

 

---

 

Mr. Taranto is the Journal's editorial features editor.” [1]

 

1. The 'AI Detector' as Defamation Machine. Taranto, James.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Apr 2026: A11.  

Paremsime jūsų dirbtinio intelekto idėją, nupirksime jums butą ir IKEA baldus --- Rizikos kapitalas padidina savo pasiūlymus studentams, nebaigusiems studijų

„Kembridžas, Masačusetsas. – Andrew Castellano žiemos atostogų metu turėjo sunkių naujienų savo tėvams: antraisiais studijų metais jis išėjo atostogų iš Harvardo universiteto, kad galėtų dirbti visą darbo dieną savo dirbtinio intelekto startuolyje.

 

Jo mama verkė. Jo rizikos kapitalo rėmėjai pamatė galimybę.

 

Castellano ir jo bendraįkūrėjas Nebiyu Demie, kurie pirmakursiais kompiuterių mokslo studentais gavo darbą universiteto miestelyje, išsikraustė iš bendrabučių ir iškart persikėlė į daugiabučių kompleksą, priklausantį jų investuotojams – Kembridže įsikūrusiai „Link Ventures“. Jų kaimynai yra trys „Delta Kappa Epsilon“ brolijos broliai, kuriantys dirbtinį intelektą, kuris padeda draudimo bendrovėms parduoti daugiau polisų.

 

Šiuo nepaprastai greitu dirbtinio intelekto plėtros etapu rizikos kapitalo įmonėms nebeužtenka investuoti į įmones. Jos perka butus ir darbo vietas, IKEA baldus ir indus, teikia namų ruošos paslaugas savo paaugliams ir dvidešimtmečiams įkūrėjams. Logika: mažiau atsakomybės. reiškia daugiau budėjimo valandų darbui.

 

Įkurti įmonę dar niekada nebuvo taip paprasta ir nereikėjo mažiau žmonių. Nauji dirbtinio intelekto įrankiai, tokie kaip „Claude Code“, padeda greičiau rašyti ir derinti programinę įrangą, sukurti svetainę ar rinkodaros planą.

 

Rizikos kapitalo yra daug, ir kiekviena minutė atrodo brangi. Daugelis įkūrėjų teigia, kad yra trumpas laikas sukurti ką nors naujo, kol dirbtinio intelekto sistemos taps protingesnės už žmones. Ir jie mato galimybę užsidirbti turtus.

 

„Jei lauksite, kol baigsite studijas“, – sakė Castellano, pirmosios kartos studentas, kurio tėvai imigravo į JAV iš Ekvadoro ir Venesuelos, „visos geros idėjos jau bus įgyvendintos“.

 

Daugelis studentų daro pertraukas nuo mokslų neturėdami jokio realaus ketinimo grįžti. Universitetai – ir tėvai – dažnai mieliau vadina jas atostogomis, užuot pripažinę, kad studentai meta studijas. Atostogų politika skiriasi priklausomai nuo mokyklos. Pavyzdžiui, MIT leidžia bakalauro studijų studentams pasiimti iki keturių semestrų atostogų.

 

Nors jauni įkūrėjai jau seniai metė studijas, siekdami startuolių svajonių per ankstesnius technologinius pakilimus, šį kartą jų finansiniai rėmėjai finansuoja jų būstą ir užtikrina jų kasdienius poreikius, pradedant besikeičiančiais... paklodžių plovimas, šiukšlių išnešimas ir kelionių užsakymas yra patenkinti.

 

Konkurencija investuojant į geriausius talentus yra didelė, ir tie talentai jaunėja. Investicinės bendrovės „Antler“ duomenimis, vidutinis vadinamųjų dirbtinio intelekto vienaragių – įmonių, kurių vertė viršija 1 milijardą dolerių – įkūrėjų amžius sumažėjo nuo 40 metų 2020 m. iki 29 metų 2024 m.

 

„Link Ventures“ įkūrėjas Dave'as Blundinas praėjusiais metais išleido 5,4 mln. dolerių savo lėšų, kad įsigytų šešių butų, 10 000 kvadratinių pėdų ploto daugiabutį netoli MIT, kuriame būtų apgyvendinti kai kurie įmonės remiami įkūrėjai.

 

Jis ir jo darbuotojai kalba apie dirbtinio intelekto turtų perspektyvas, dalijasi istorijomis apie paauglius, kurie pateko į elitinius universitetus, bet vos ištvėrė orientacinius kursus.

 

„Pirmiausia bandau juos įtikinti, kad dabar gyvenime nieko daugiau negalite padaryti“, – sakė Blundinas, kuris 1988 m. baigė MIT ir vėliau įkūrė kelias įmones, įskaitant draudimo prekyvietę „EverQuote“. „Jei būčiau aš, ar bent miglotai pagalvočiau apie grįžimą į mokslus?“ Net arti.“

 

Įsigijusi pastatą, Blundin išleido dar 500 000 dolerių renovacijai, perdarydama grindis, dažydama spinteles ir išvalydama surūdijusias keramines vonias, kad „jis atrodytų šiek tiek techniškai modernesnis“, – sakė Karen Green, Link biuro vadovė, kurią darbuotojai juokaudami vadina „darbo kambario mama“. Ji įrengė butus, juos tvarkė ir rūpinosi jaunais gyventojais.

 

Green įrengė butus IKEA baldais, gyvačių daigais ir „Martha Stewart“ virtuvės reikmenimis. Yra iškalbingų ženklų apie butų gyventojų amžių: ant brolijos brolių buto sienos vis dar kabo gimtadienio iškaba, daryta prieš kelis mėnesius, o pastato rūsyje guli likusi statinė.

 

Gyvenimas butuose sukasi apie darbą ir kurą, reikalingą tęsti veiklą. Brolijos broliai, kurių startuolis vadinasi „Vocara“, yra buvę universiteto futbolo ir beisbolo žaidėjai. Jie savo virtuvėje pridėjo tik vieną pastebimą prietaisą: milžinišką puodą ryžiams, pakankamai didelį, kad vienu kartu būtų galima paruošti savaitės angliavandenių kiekį.

 

„Vocara“ Praėjusį pavasarį MIT baigė įkūrėjai. Kiti įkūrėjai, kurie meta studijas, teigia, kad jų mokyklos nepakankamai greitai prisitaiko prie kursinių darbų dirbtinio intelekto eros. Kai kurie abejoja, ar ketveri metai auditorijoje vis dar verti laiko, ypač didėjant absolventų nedarbo lygiui ir jiems stengiantis, kad jų karjera būtų atspari dirbtiniam intelektui.

 

„Nemanau, kad jums būtinai reikia kolegijos“, – sakė 19 metų Shramanas Karas, kuris praėjusį pavasarį baigęs pirmuosius studijų metus paliko Stanfordą, o vėliau surinko 4,5 mln. dolerių savo dirbtinio intelekto vaizdo įrašų startuoliui „Golpo“. Karas gyvena Palo Alte, Kalifornijoje, su savo vyresniuoju broliu, kuris tuo pačiu metu metė Stanfordą, kad dirbtų startuolyje.

 

Į dirbtinį intelektą plūsta pinigų srautai. Remiantis „Crunchbase“ duomenimis, šių metų pirmąjį ketvirtį pasaulinės rizikos kapitalo investicijos pasiekė rekordą, pritraukdamos naują įkūrėjų grupę, norinčią pritraukti kapitalo, kol susidomėjimas nesumažės.

 

„Tai šiuolaikinis aukso karštligė“, – sakė Christine Zhang, kuri praėjusį pavasarį po pirmųjų studijų metų išėjo atostogų iš Harvardo, kad sukurtų dirbtinio intelekto platformą, kuri padėtų sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams numatyti, kaip pacientai reaguos klinikinio tyrimo ar gydymo metu, ir surinktų 1,3 mln. dolerių. Būdama 19 metų, ji teigė, kad pabandyti yra mažai rizikos.

 

„Mano blogiausias scenarijus būtų grįžti į Harvardą, o tai visai nėra blogiausias scenarijus“, – sakė Zhang, gyvenanti San Franciske.

 

Benas Rhodesas-Kropfas užaugo svajodamas apie vietą MIT, kur jo tėvas Mattas Rhodesas-Kropfas yra finansų katedros profesorius. Tačiau kai 2024 m. atėjo jo priėmimo laiškas, dirbtinio intelekto bumas jau buvo įsibėgėjęs, ir „Y Combinator“ pasiūlymas žiemą prisijungti prie jos akceleratoriaus programos laimėjo.

 

Baigęs akseleratoriaus programą, kurioje dalyvauja ir „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas, 21 metų Rhodesas-Kropfas surinko 5 mln. dolerių savo gynybos technologijų startuoliui „SalesPatriot“.

 

Dabar jis gyvena name su 10 savo darbuotojų San Franciske, kur investuotojų lėšos padengia nuomą, asmeninio virėjo, namų valytojo ir asmens, kuris užtikrina, kad šiukšlės būtų išneštos, o šaldytuve būtų „LaCroix“ degalinių, paslaugas. Jie taip pat apmokėjo garažo pertvarkymą į sporto salę ir šalto vandens baseino įrengimą terasoje – pakeitimus, kurie padeda užtikrinti, kad jie galėtų dirbti 15 valandų per dieną, septynias dienas per savaitę ir retai išeiti iš namų.

 

„SalesPatriot“ sparčiai auga, tačiau, nepaisant to, kaip jai sekasi, Rhodesas-Kropfas teigia, kad darbas startuolyje gerai atrodo gyvenimo aprašyme. „Tapi labai įsidarbinantis, nes išmoksti visų šių beprotiškų dalykų, net jei tavo įmonė žlunga“, – sakė jis.

 

Daugeliui tėvų tokia rizika gali būti sunkiai pakeliama. Tačiau dirbtinio intelekto bumas gerokai sumažino jų senų patarimų rinktis saugią specialybę ir siekti stabilios karjeros tikrumą.

 

 

Niujorko federalinio rezervo banko duomenimis, gruodžio mėnesį neseniai studijas baigusių absolventų nedarbo lygis buvo 5,6 %, palyginti su 4,2 % visų dirbančiųjų. Informatikos specialybių absolventų nedarbo lygis išaugo iki 7 %.

 

 

Mattas Rhodesas-Kropfas, kuris taip pat yra „Tectonic Ventures“ vadovaujantis partneris, padeda savo studentams išsiaiškinti, kaip pasakyti tėvams, kad jie imasi darbo startuolyje. Kai jo sūnus nusprendė atidėti studijas kolegijoje, kad įkurtų įmonę, jis nuoširdžiai tam pritarė, tačiau prisipažino, kad jam liūdna, jog Benas praleis pirmakursio patirtį, ir tikisi, kad kada nors studijuos MIT.

 

 

„Jie vaikai, todėl mano, kad gali niekada negrįžti. Bet kas žino“, – sakė jis.” [1]

 

1. EXCHANGE --- We'll Back Your AI Idea, Buy You an Apartment And IKEA Furniture, Too --- Venture capital ups its offers to college dropouts. Clark, Kate.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Apr 2026: B1.  

We'll Back Your AI Idea, Buy You an Apartment And IKEA Furniture, Too --- Venture capital ups its offers to college dropouts

“Cambridge, Mass. -- Andrew Castellano had tough news for his parents over the winter break: He was taking a leave of absence from Harvard University halfway through his sophomore year to work full-time on his AI startup.

 

His mother cried. His venture capital backers saw an opportunity.

 

Castellano and his co-founder, Nebiyu Demie, who met working campus jobs as freshman computer science students, moved out of the dorms and straight into an apartment complex owned by their investors, Cambridge-based Link Ventures. Their next-door neighbors are three Delta Kappa Epsilon fraternity brothers developing AI that helps insurance companies sell more policies.

 

During this blisteringly fast phase of AI development, it's no longer enough for venture-capital firms to invest in companies. They're buying apartments and workplaces, IKEA furniture and dishes, and providing housekeeping for their teenage and 20-something founders. The logic: fewer responsibilities mean more waking hours for working.

 

Starting a company has never been easier or required fewer people. New AI tools like Claude Code help write and debug software faster, and spin up a website or a marketing plan.

 

Venture capital money is abundant, and every minute feels precious. Many founders say there is a short window of opportunity to build something new before AI systems become smarter than humans. And they see a chance to make a fortune.

 

"If you wait until after you graduate," said Castellano, a first-generation college student whose parents immigrated to the U.S. from Ecuador and Venezuela, "all the good ideas are going to be already taken."

 

Many students take breaks from school with no real intention of returning. Universities -- and parents -- often prefer to call them leaves rather than acknowledge that the students are dropping out. Leave policies vary by school. MIT, for example, allows undergraduates to take up to four semesters off.

 

While young founders have long dropped out of college to chase startup dreams during past technological booms, this time, their financial backers are funding housing for them and ensuring their daily needs, from changing sheets, taking out the trash and booking travel, are met.

 

Competition to invest in the best talent is intense, and that talent is getting younger. The average age of founders of so-called AI unicorns -- companies worth more than $1 billion -- has fallen from 40 in 2020 to 29 in 2024, according to investment firm Antler.

 

Link Ventures founder Dave Blundin spent $5.4 million of his own money last year to buy a six-unit, 10,000-square-foot apartment building near MIT to house some of the founders the firm has backed.

 

He and his staff talk about the prospect of AI riches, sharing stories of teenagers who got into elite universities, but barely stayed through orientation.

 

"I'm first trying to convince them that there's nothing else you can do in life right now," said Blundin, who graduated from MIT in 1988 and went on to found several companies, including insurance marketplace EverQuote. "If it were me, would I even vaguely think about going back to class? Not even close."

 

After buying the building, Blundin spent another $500,000 on renovations, redoing floors, painting cabinets and gutting rust-stained ceramic tubs, to "make it a little more techie looking," said Karen Green, Link's office manager whose staff jokingly refer to as the "den mother." She furnished the apartments, keeps them tidy and looks after the young residents.

 

Green outfitted the apartments with IKEA furniture, a snake plant and Martha Stewart kitchenware. There are telltale signs of the age of the apartments' residents: a happy birthday sign from months earlier still hangs on the wall of the fraternity brothers' apartment and a leftover keg lingers in the building basement.

 

Life in the apartments revolves around work -- and the fuel required to keep going. The fraternity brothers, whose startup is called Vocara, are former varsity football and baseball players. They added only one notable appliance to their kitchen: a giant pot for rice, large enough to meal-prep a week's worth of carbs in one batch.

 

The Vocara founders graduated from MIT last spring. Other founders who drop out say their schools aren't moving fast enough to adapt coursework to the AI era. Some question whether four years in the classroom is still worth the time, especially as the unemployment rate for graduates rises and they scramble to AI-proof their careers.

 

"I don't think you necessarily need college anymore," said Shraman Kar, 19, who left Stanford after completing his freshman year last spring, then raised $4.5 million for his AI video startup, Golpo. Kar lives in Palo Alto, Calif., with his older brother, who dropped out of Stanford at the same time to work on the startup.

 

A torrent of money is pouring into AI startups. Global venture capital investment hit a record in the first quarter this year, according to Crunchbase data, pulling in a new group of founders eager to raise capital before interest wanes.

 

"It's a modern gold rush," said Christine Zhang, who took leave from Harvard last spring after her freshman year to build an AI platform that helps healthcare providers predict how patients will respond during a clinical trial or treatment, raising $1.3 million. At 19, she said there is little risk to giving it a shot.

 

"My worst-case scenario is going back to Harvard, which isn't a worse-case scenario at all," said Zhang, who lives in San Francisco.

 

Ben Rhodes-Kropf grew up dreaming of a spot at MIT, where his father, Matt Rhodes-Kropf, is a professor in the finance department. But when his acceptance letter arrived in 2024, the AI boom was under way, and an offer from Y Combinator to join its accelerator program in the winter won out.

 

After finishing the accelerator program, which counts OpenAI chief Sam Altman among its graduates, Rhodes-Kropf, 21, raised $5 million for his defense tech startup, SalesPatriot.

 

He now lives in a house with 10 of his employees in San Francisco, where investor money pays the rent, for a personal chef, a house cleaner and someone to make sure the trash gets taken out and the fridge is stocked with LaCroix. It also paid for them to convert the garage into a gym and add a cold plunge pool to the deck, changes that help ensure they can work 15 hours per day, seven days per week, and to rarely leave the house.

 

SalesPatriot is growing fast, but regardless of how it fares, Rhodes-Kropf says working on a startup looks good on a resume. "You become very employable because you learn all this crazy stuff, even if your company blows up," he said.

 

For many parents, that gamble can be hard to stomach. But the AI boom has made their old advice of picking a safe major and pursuing a stable career feel a lot less certain.

 

The unemployment rate for recent grads was 5.6% as of December, according to the Federal Reserve Bank of New York, compared with 4.2% for all workers. The unemployment rate for computer science majors climbed to 7%.

 

Matt Rhodes-Kropf, who is also a managing partner at Tectonic Ventures, helps his students figure out how to tell their parents they're taking a job at a startup. When his son decided to defer college to start a company, he wholeheartedly supported it, but admitted he was sad Ben would miss the experience of being a college freshman and hopes he'll study at MIT at some point.

 

 

"They're kids, so they think they might never come back. But who knows," he said.” [1]

 

1. EXCHANGE --- We'll Back Your AI Idea, Buy You an Apartment And IKEA Furniture, Too --- Venture capital ups its offers to college dropouts. Clark, Kate.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Apr 2026: B1.  

Kaip apsisaugoti nuo botnetų – kenkėjiška programa programose ir įrenginiuose gali tapti užpakalinėmis durimis į jūsų namų tinklą

 

„Kenkėjiška programa slypi šešėlinėse išmaniųjų telefonų programėlėse ir pigioje neoriginalioje buitinėje elektronikoje. Ji leido didelių vadinamųjų botnetų tinklų operatoriams naudoti žmonių namus ir belaidžio tinklo prieigą pavojingiems įsilaužimo atakoms ir kitai nusikalstamai veiklai.

 

Taigi, tikriausiai norite sužinoti: ar esate paveikti?

 

Šie „gyvenamųjų patalpų tarpinio serverio tinklai“ turi daugybę panaudojimo būdų – kai kurie teisėti, daugelis nelegalūs.

 

Kai kuriuose įrenginiuose yra iš anksto įdiegta gyvenamųjų patalpų tarpinio serverio programinė įranga – tai gali nutikti su tam tikromis pigiomis vaizdo transliacijos sistemomis – o kartais žmonės netyčia atsisiunčia kodą į savo išmaniuosius telefonus.

 

Tokia programinė įranga gali suteikti bet kam – net ir įsilaužėliams – užpakalines duris į jūsų namų tinklą. O jei jie naudoja jūsų tinklą neteisėtai veiklai, yra tikimybė, kad teisėsaugos institucijos gali pasibelsti į jūsų duris.

 

Laimei, galite greitai patikrinti. Deja, jei jūsų tinklas negauna švarios būklės ataskaitos, didesnis iššūkis yra išsiaiškinti, kas negerai.

 

Interneto žvalgybos bendrovė „Spur“ [1] tiria gyvenamųjų namų tarpinio serverio tinklus ir tvarko visų žinomų interneto vietų, t. y. mazgų, sąrašą. „Spur“ sukūrė greito testo puslapį (https://spur.us/me), kuris ieško jūsų namų tinklo IP adreso – interneto telefono numerio versijos. (Jei esate virtualiame privačiame tinkle arba „Apple“ „iCloud Private Relay“, turėsite jį išjungti, kad atliktumėte šį testą.)

 

Spustelėjau aukščiau esantį puslapį, kad patikrinčiau savo IP adresą namuose, ir puslapyje buvo pranešta „Stebėta rizika: nežinoma“. Kad ir kaip grėsmingai tai skambėtų, „Spur“ įkūrėjas Riley Kilmeris sako, kad tai reiškia, jog mano tinklas neužkrėstas.

 

Jei esate užkrėstame tinkle, puslapyje bus nurodyta bent viena „stebima rizika“, taip pat keli „pagrindiniai klientų tarpiniai serveriai“ arba gyvenamųjų namų tarpinio serverio tinklai.

 

Štai kebliausia dalis: testas vis tiek gali rodyti „stebimą riziką“, jei asmeniškai nesate užkrėstas. Pavyzdžiui, jei esate mobiliojo ryšio tinkle, kažkas, kas dalijasi jūsų IP adresu, gali būti užkrėstas. Taigi, jei kas nors pasirodo tame „pastebėtos rizikos“ laukelyje, tai reiškia, kad jums reikia papildomų atsargumo priemonių, sako Kilmeris.

 

Štai keli pagrindiniai interneto higienos žingsniai, kurių galite imtis:

 

Pirma, jei atsisiuntėte programėlę, kuri moka jums už interneto pralaidumo bendrinimą, greičiausiai esate gyvenamojo tarpinio serverio tinklo dalis. Ir tai gali būti visiškai skaidru, jei tik apie tai žinote.

 

Slaptesni operatoriai į programas įtraukia gyvenamojo tarpinio serverio mazgus. Nemokamos programėlės, siūlančios VPN, dažnai yra didelis kaltininkas, sako Kilmeris. Kita raudona vėliava: „nemokamos“ vaizdo žaidimų versijos, už kurias paprastai mokate, arba vaizdo transliacijos programėlės, siūlančios nemokamą prieigą prie mokamo turinio.

 

Gyvenamojo tarpinio serverio programinė įranga taip pat buvo pastebėta pigiuose, ne prekės ženklo vaizdo transliacijos įrenginiuose. Ekspertai teigia, kad jei įsigijote įrenginį, leidžiantį nemokamai transliuoti sportą ar mokamą turinį, yra didelė tikimybė, kad jis užkrėstas. Pigūs skaitmeniniai nuotraukų rėmeliai iš neatpažįstamų prekių ženklų taip pat yra įtartini.

 

Jei nerimaujate, atnaujinkite savo aparatinę įrangą. Įsigykite nuotraukų rėmelį iš patikimo prekės ženklo ir užsisakykite vaizdo transliacijos prenumeratą arba antra. Ir dar kartą patikrinkite bandymo puslapį, kai išvalysite savo techniką: jei buvote vienintelė užkrėsta šalis, naudojanti jūsų IP adresą, jūsų tinklas turėtų būti visiškai išvalytas per dvi savaites.

 

 

Kilmeris primena mums pagrindinę interneto taisyklę: „Jei tai skamba per gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai, taip ir yra.“ [2]

 

1. Yra nemokamų, atvirojo kodo arba riboto lygio „Spur“ IP žvalgybos ir įrenginių patvirtinimo alternatyvų, dažnai naudojamų OSINT (atvirojo kodo žvalgyboje). Nemokamos alternatyvos apima įrankius, kurie analizuoja IP duomenis, tikrina tarpinio serverio / VPN naudojimą ir atlieka užklausas reputacijos duomenų bazėse, pvz., „AbuseIPDB“, „IP2Location“ (nemokamas API lygis) ir įvairias nemokamas IP geolokacijos API.

 

Nemokamos „Spur.us“ alternatyvos

 

„AbuseIPDB“: leidžia patikrinti, ar IP yra nurodytas kaip tarpinis serveris, VPN ar kenkėjiškas veikėjas.

„IP2Location“ nemokama duomenų bazė: siūlo nemokamus IP geolokacijos ir tarpinio serverio aptikimo duomenis.

 

IP-API: teikia nemokamas geolokacijos paslaugas su tarpinio serverio / VPN aptikimu, kai kuriais atvejais ribotoms užklausoms.

 

„Tor“ naršyklė: nors ir nėra analizatorius, ji gali padėti apeiti apribojimus, pateikdama naują tapatybę.

 

Šie įrankiai padeda identifikuoti gyvenamuosius tarpinius serverius – tai pagrindinė „Spur.us“ žvalgybos funkcija.

2. How to Protect Yourself Against Botnets --- Malware in apps, devices can be a back door into your home network. McMillan, Robert.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 04 Apr 2026: A9.