Popiežius priekaištauja poroms, kurios renkasi šunis ir kates, o ne vaikus

„ROMA – Popiežius Pranciškus nevengė išsakyti savo požiūrio į poliarizuojančias temas, tačiau trečiadienį jis įsitraukė į problemą, susijusią su dviem temomis, dėl kurių beveik neįmanoma rasti sutarimo.

 

    Naminiai gyvūnai ir vaikai.

 

    Trečiadienį per bendrąją audienciją Vatikane Pranciškus apgailestavo dėl pasaulinio gimstamumo mažėjimo – tai, ką jis apibūdino kaip „demografinę žiemą“, – ir griežtai kritikavo poras, kurios mieliau turi augintinius - šunis ir kates, o ne vaikus.

 

    Popiežius sakė, kad žmonės, kurie turi augintinius - šunis ir kates, o ne vaikus, yra savanaudiški, demonstruodami „tėvystės ar motinystės neigimą“, o tai „mažina mus, atima žmogiškumą“.

 

    „Taip, šunys ir katės užima vaikų vietą“, – sakė Pranciškus, išdėstydamas skaudžius bevaikės ateities padarinius, įskaitant neišvengiamą pensijų planų išsekimą. „Taip, tai juokinga, aš suprantu, bet tai yra tikrovė“.

 

    2014 m. interviu Romos dienraščiui „Il Messaggero“ popiežius jau buvo pabrėžęs savo poziciją, kad vaikai būtini. Paklaustas, ar kai kurie visuomenės nariai labiau vertina naminius gyvūnus, nei vaikus, jis atsakė, kad tai realybė, atspindinti „kultūrinės degeneracijos ženklą“.

 

    „Taip yra todėl, kad emociniai santykiai su gyvūnais yra lengvesni, labiau programuojami“, – tuomet sakė jis. Jis pridūrė: „Turėti vaiką yra sudėtingas dalykas“.

 

    Pranciškus taip pat įrodė, kad gerbia gyvūnus ir jais rūpinasi.

 

    Jo 2015 m. enciklikoje apie aplinką „Laudato Si“ arba „Būk tau šlovė - apie rūpinimąsi mūsų bendrais namais“, pavyzdžiui, jis ne kartą atkreipė dėmesį į žmonių ir visų būtybių tarpusavio ryšį.

 

    „Kadangi visi kūriniai yra susiję, kiekvienas turi būti branginamas su meile ir pagarba, nes mes visi kaip gyvos būtybės, esame priklausomi vieni nuo kitų“, – rašė Pranciškus.

 

    Per savo tarnystę iki šiol popiežius jis glostė daugybę gyvūnų, daugiausia šunų.

 

    Trečiadienį Pranciškus pareiškė, kad pasaulis išgyvena „garsų našlaitystės amžių“, su kuriuo iš dalies galima kovoti, rūpinantis vaikais, įvaikinant arba natūraliai. „Rizikingiau jų neturėti“, – sakė Pranciškus. "Pagalvokite apie tai, prašau.""