„Rusija todėl ne kartą
grasino pasitraukti iš eksporto sutarties, kuri padėjo stabilizuoti pasaulines
grūdų kainas. Paskutinis terminas ją atnaujinti – pirmadienio
vidurnaktis.
Jungtinės Tautos
sekmadienį laukė Rusijos atsakymo dėl susitarimo, leidžiančio Ukrainai
eksportuoti grūdus konflikto metu vykstančios blokados metu, atnaujinimo, o tai
būtina, siekiant padėti išlaikyti stabilias pasaulines maisto kainas.
Juodosios jūros
grūdų iniciatyva, kuriai tarpininkauja Jungtinės Tautos ir Turkija, yra retas
vaisingų Ukrainos ir Rusijos derybų pavyzdys nuo pat įvykių Ukrainoje pradžios.
Iš pradžių susitarimas buvo pasiektas prieš metus, o tai leido Ukrainai
atnaujinti milijonų tonų grūdų eksportą, kurie kelis mėnesius merdėjo.
Tačiau Rusija ne
kartą grasino pasitraukti iš susitarimo, kuris buvo atnaujintas tik trumpam.
Paskutinė paskutinio pratęsimo diena yra pirmadienis.
Siekdamas
atsakyti į vieną iš pagrindinių Rusijos reikalavimų iki šio paskutinio termino,
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas praėjusią savaitę
išsiuntė laišką Rusijos prezidentui Vladimirui V. Putinui su pasiūlymais, kaip
„pašalinti kliūtis, turinčias įtakos finansiniams sandoriams, apmokantiems už Rusijos eksportuojamą maistą ir trąšas“ per Rusijos žemės
ūkio banką „ir tuo pat metu leisti tęsti Ukrainos grūdų srautą per Juodąją
jūrą“, teigiama JT pranešime.
Po dviejų dienų
V. Putinas pavadino susitarimą „vienapusiu žaidimu“ ir vėl grasino pasitraukti
iš jo dėl, jo nuomone, neįvykdytų sąlygų, pranešė Rusijos valstybinė naujienų
agentūra „Tass“. „Galime sustabdyti savo dalyvavimą šioje sutartyje. Ir jei
visi kartoja, kad visi mums duoti pažadai bus ištesėti – tegul ištesi šiuos
pažadus. Ir mes tuoj pat prisijungsime prie šios sutarties. Vėl“, – sakė jis,
pasak Tasso.
Įvykiai paskatino
Jungtines Valstijas ir Europos šalis sugriežtinti sankcijas Rusijai, paverčiant
ją paria valstybe.
Kai kurie analitikai įrodinėjo, kad Maskva bando panaudoti
grūdų sandorį, kaip svertą šioms sankcijoms sušvelninti.
Rusija skundėsi,
kad nors susitarimas leido Ukrainos maisto produktų eksportui pasiekti rinkas,
Vakarų sankcijos apribojo Rusijos žemės ūkio produktų pardavimą ir pareikalavo
imtis veiksmų, palengvinančių jos pačios grūdų ir trąšų eksportą. Kiti
Kremliaus reikalavimai buvo atkurti amoniako vamzdyną, kertantį Ukrainą,
siekiant palengvinti eksportą, tačiau Ukraina atsisakė duoti sutikimą.
Pirmą kartą šis
sandoris buvo sudarytas, siekiant palengvinti pasaulinę maisto krizę, kuri
paaštrėjo, kai prasidėjus įvykiams Ukrainoje, Rusija veiksmingai blokavo Ukrainos uostus.
Ukraina yra pagrindinė grūdų ir kitų maistinių kultūrų eksportuotoja, o pasaulinės
kviečių kainos išaugo. Nors Ukrainos sąjungininkai pradėjo priimti daugiau
siuntų sausuma, neliko nieko kito, kaip tik sudaryti susitarimą su Rusija, kad
sušvelnintų krizę ir leistų Ukrainos ūkininkams tęsti gamybą.
JT duomenimis,
nuo Juodosios jūros grūdų iniciatyvos pradžios Ukraina ja eksportavo 32,8 mln.
tonų grūdų ir kitų maisto produktų, o susitarimas neva tai užkirto kelią bado krizėms
kai kuriose Artimųjų Rytų ir Afrikos šalyse paūmėti.
Pagal susitarimą
Ukrainos kukurūzai ir kviečiai yra pagrindiniai eksporto produktai – 90
procentų šių kukurūzų ir 60 procentų šių kviečių siunčiami į dideles ar vidutines
pajamas gaunančias šalis. JT duomenimis, į mažas pajamas gaunančias šalis
gabenamos apimtys yra maždaug tokios pačios kaip ir prieš įvykius.
Tačiau, remiantis JT duomenimis, pastarosiomis
savaitėmis grūdų, eksportuojamų iš Ukrainos uostų Juodojoje jūroje, apimtys
lėtėjo. Tas pats nutiko kelioms savaitėms iki ankstesnio sandorio galiojimo
pabaigos gegužę.
Pagal susitarimo
sąlygas Ukrainos laivams buvo suteiktas saugus perplaukimas į Stambulo uostą,
kur inspektoriai juos patikrindavo. Stambule taip pat buvo tikrinami tušti laivai,
pakeliui į Ukrainos uostus, siekiant patikrinti, ar jie negabena ginklų ar kitų
pagal susitarimą draudžiamų prekių."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą