„Norite sužinoti, ar dirbtinis intelektas (AI) panaikins milijonus darbo vietų? Pirmiausia reikia pažvelgti į pramonę, kuri sukūrė šią technologiją.
Panašu, kad dirbtinis intelektas su kompiuterių programavimu daro tą patį, ką automatizavimas padarė su kitais darbais – nuo gamyklos grindų iki sandėlio, kasos koridoriaus iki skambučių centro. Šiose pramonės šakose galutinis plačiai paplitusio automatizavimo rezultatas buvo daugybės vaidmenų pašalinimas ir jų pakeitimas tais, kuriems reikia, palyginti, mažai įgūdžių ir žinių arba daug daugiau, o darbuotojai, esantys bet kuriame šio spektro gale, buvo atitinkamai atlyginami.
Ekonomistai tai vadina „į įgūdžius orientuotais technologiniais pokyčiais“. Taip atsitinka, kai dėl technologijų kvalifikuoti darbuotojai tampa produktyvesni, o kartu technologijos perima sudėtingas ir, sunkiai atliekamas, pasikartojančių darbų dalis, todėl juos atliekančius darbuotojus lengviau apmokyti ir juos lengviau pakeisti.
Dabar dirbtinis intelektas automatizuoja vadinamąjį žinių darbą, o pasekmės pusei JAV darbo jėgos, dirbančios tokius darbus, yra didžiulės. Tiesa, šie „baltųjų apykaklių“ vaidmenys vystėsi dešimtmečius, tobulėjant technologijoms, tačiau panašu, kad vidutinės kvalifikacijos darbo vietų panaikinimas paspartės, nes dirbtinis intelektas yra institucionalizuotas darbo vietoje.
Technologijų atleidimai per pastaruosius metus, nulemti makroekonominių tendencijų, įvyko lygiai taip pat, kaip atėjo AI tikrai naudingas kodavimui. Daugeliui jaunų programuotojų laikas yra apgailėtinas. Darbo jėgos analizės bendrovės „Revelio Labs“ duomenys rodo, kad įmonės buvo linkusios atleisti savo naujausius darbuotojus ir kad 2023 m. programinės įrangos inžinieriai sudaro didžiausią dalį technologijų įmonių atleistų žmonių. Tuo tarpu keleto likusių laisvų technologijų darbo vietų ieško vis dar paklausūs, labiau patyrę, programinės įrangos inžinieriai.
„Jei būčiau investuotojas, o mano įmonės galvotų samdyti šimtus inžinierių, sakyčiau, gal vietoj to galime naudoti dirbtinį intelektą, kad būtumėte produktyvesni“, – sako Prashanthas Chandrasekaras, bendrovės „Stack Overflow“ vadovas. „Stack Overflow“ palaiko vartotojų sukurtą klausimų ir atsakymų saugyklą programuotojams.
Nuo pavasario investuotojai kaupia akcijas, kurios laikomos pirmaujančiomis dirbtinio intelekto bumo priešakyje, pvz., „Nvidia“, „Advanced Micro Devices“, „Apple“ ir „Meta Platforms“.
Viena vertus, šios įmonės turės ir toliau samdyti kūrėjus, turinčius AI kūrimo įgūdžių. Šie inžinieriai šiuo metu yra geriausiai apmokami ir paklausiausi, sako Joshas Brenneris, 2013 m. įkurtos technologijų darbo rinkos „Hired“ generalinis direktorius.
Kita vertus, yra „Braintrust“.
Darbuotojams priklausantis talentų tinklas atstovauja apie 360 000 laisvai samdomų kūrėjų, o tarp daugiau, nei 1 500, klientų yra Nike, Meta ir Google. Generalinis direktorius Adamas Jacksonas siekia padvigubinti „Braintrusts“ pajamas per ateinančius dvejus metus, nepridėdamas nė vieno darbuotojo.
Bendrovė kuria savo vidinį dirbtinį intelektą, apmokydama, naudojant visus savo darbo skelbimus ir kūrėjo gyvenimo aprašymus – ir sėkmingas jų abiejų rungtynes. Ši sistema perims daugiau įmonių, ieškančių kūrėjų, derinimo su tais laisvai samdomais darbuotojais, sako Jacksonas. Joje bus naudojama daug tų pačių technologijų, kurios įgalina kitas generuojančias AI, pvz., „ChatGPT“.
„Šis produktyvumas sukuria daugiau vertės mūsų inžinierių tinklui“, – sako jis. „Tai atsirado iš niekur, daugiausia dėl AI“.
Tikėtina, kad kitos pramonės ir įmonės AI bus kuriamos ir naudojamos įvairiose darbo vietose. Kaskart, kai kuriate internetinę prekyvietę, kuri atitiktų dvi šalis – ar tai būtų namų pirkėjai ir pardavėjai, ar vairuotojai ir vairuotojai – dirbtinis intelektas yra būdas padidinti produktyvumą nepadidinant įmonės darbuotojų skaičiaus, sako Jacksonas.
Daugelis patyrusių kūrėjų, su kuriais kalbėjausi, skeptiškai vertino AI kodavimo įrankių gebėjimą perimti svarbiausias programavimo užduotis, įskaitant sudėtingų problemų sprendimų kūrimą ir esamų kodų bibliotekų supratimą įmonėse, kurios daugelį metų ar net dešimtmečius kuria savo sistemas.
Be to, tie, kurie jau naudoja tokias sistemas, mano, kad jiems nereikės atlikti tam tikrų užduočių, kurios paprastai perduodamos nepatyrusiems ir esantiems karjeros pradžioje programuotojams.
„Dabar paprastas problemas galima išspręsti gana lengvai“, – sako Jerome'as Choo, dirbtinio intelekto palaikančio ir į verslą orientuoto paieškų startuolio „Diffbot“ augimo vadovas.
Iš tiesų, darbą ir darbo užmokestį poliarizuojantis, automatizavimo poveikis pramonės šakoms dažnai nutraukia įprastus samdymo ir plėtros laiptus, perspėja Masačusetso technologijos instituto inžinerijos profesorius Yossi Sheffi, kurio naujausia knyga yra apie darbo ateitį. Gamybos srityje tai reiškė, kad kai kurios šalys, įskaitant Vokietiją, sukūrė dvigubą švietimo sistemą, kuri skatina žmones daryti abi programas, profesinį apmokymą ir studijas universitete per įprastus ketverius kolegijos metus.
Jis sako, kad pagaliau atėjus žinių darbui automatizavimui – dirbtinio intelekto forma – gali prireikti panašiai persvarstyti karjeros pradžioje dirbančių baltųjų apykaklių užimtumą ir išsilavinimą.
„Stack Overflow“ kūrėjų apklausoje pastebimas skirtumas tarp to, kaip patyrę ir jaunesni programuotojai teigė, kad jie naudoja AI kodo užbaigimo įrankius, tokius, kaip „GitHub Copilot“ ir „ChatGPT“. Nors patyrę programuotojai teigė, kad pagrindinė tokių įrankių naudojimo priežastis yra produktyvumas, jaunesnieji programuotojai teigė, kad jų pagrindinis tikslas buvo švietimas, ty įsisavinti tai, ką AI jau žino.
Kai kalbame apie tempą, kuriuo automatizavimas gali išstumti žmones iš darbo, vienas iš istorinių pavyzdžių, kuriuos dr. Sheffi mėgsta paminėti, yra telefono tinklas.
1892 m. AT&T išrado pirmąją automatinę telefono stotį, sako daktaras Sheffi. "Tačiau 1950 m. tebeveikė 350 000 telefono stočių operatorių. Tik 1980 metais šis darbas iš esmės išnyko."
Viena iš priežasčių, kodėl mes linkę pervertinti technologinių pokyčių greitį trumpuoju laikotarpiu, yra ta, kad neįvertiname, kiek jėgų trukdo plačiai plisti konkrečiai technologijai. Šios jėgos gali apimti profsąjungas, vyriausybės reguliavimą ir socialinį priimtinumą. Su šiandienos AI, daktaras Sheffi mato, kad istorija kartojasi. Pavyzdžiui, jau yra pasiūlymų dėl naujos federalinės agentūros, kuri prižiūrėtų naujų technologijų platformų, įskaitant dirbtinį intelektą, diegimą.
Kad ir koks spartus dirbtinio intelekto vystymosi tempas, žmonės vis tiek turi pritaikyti technologiją – ir per individualų žmogaus gyvenimą mes linkę keistis lėtai, jei iš viso keičiamės.
Nepaisant to, dvigubas ryšys, į kurį šiuo metu atsiduria daugelis ankstesnės karjeros kūrėjų, yra įspėjamasis pasakojimas mums visiems. Jei dirbtinis intelektas sutrikdo sritį ir tuo pačiu metu jos darbuotojai susiduria su kitais iššūkiais, nesvarbu, ką sako istorikai, automatizavimo poveikis darbo vietoms ir tiems, kurie jas turi, gali būti greitas." [1]
Norint išsaugoti pajamas, dėl technologijų praradus vidutinių įgūdžių reikalaujantį darbą, verta pagalvoti apie emigravimą iš tokių šalių, kaip Lietuva (kur profsąjungos yra nulio vietoje) į tokias šalis, kaip Švedija (kur profsąjungos yra stiprios) ar Vokietija (kur dažniausiai taip vadinamos "darbo tarybos" derasi dėl atlyginimų, atstovaudamos visiems į monės darbuotojams).
1. EXCHANGE --- Keywords: The New AI Software That's Eating the Software Industry --- Tech companies are turning to artificial intelligence to save money on computer programmers. Is your white-collar job next? Mims, Christopher.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 01 July 2023: B.5.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą