Kaip lietuvis tampa turtingu? Atima iš visų lietuvių: Seimas įstatyme įtvirtino greičio matuoklių įrengimo tvarką

"Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisos atsakomybę už greičio matavimo prietaisų įrengimą iš AB „Via Lietuva“ perduoda kelių savininkams, įveda naujų ribojimų.

 

Seimas ketvirtadienį pritarė įstatymo pakeitimams, nustatantiems greičio matuoklių įrengimo keliuose tvarką.

 

Už Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisas balsavo 105 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, du parlamentarai susilaikė.

 

Iki šiol už visą procesą – tiek matuoklių parinkimą, skaičių, išdėstymą, įrengimą, priežiūrą, kontrolę ir kita – buvo atsakinga viena institucija – „Via Lietuva“.

 

„Reikia balsuoti už šitą įstatymo projektą, nes taip, kaip buvo iki šiol, būti nebegali. Negali „Via Lietuva“, būdama akcine bendrove, siekianti pelno, nusistatyti sau tvarką, kaip įrenginės greičio matuoklius, o paskui į tvarką nekreipti dėmesio“, – sakė vienas iš projekto iniciatorių liberalas Andrius Bagdonas.

 

Įstatyme įtvirtinta, kad stacionarusis greičio matuoklis yra kelyje nejudamai įtvirtintas įrenginys su programine įranga momentiniam arba vidutiniam motorinių transporto priemonių, jų junginių su priekabomis greičiui matuoti.

 

Taip pat pataisos nustato, kad keliuose gali būti įrengiami stacionarieji greičio matuokliai, o jų įrengimo ir eksploatavimo valstybinės reikšmės keliuose tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

 

Įtvirtinta, kad greičio matuokliai įrengiami įvertinus kelio ar jo ruožo eismo saugumo situaciją, leistino važiavimo greičio viršijimo atvejų mastą, eismo intensyvumą, eismo organizavimą ir kitus eismo saugumo požiūriu svarbius veiksnius ar rizikas.

 

Be to nustatyta, kad greičio matuoklius keliuose įrengia kelio valdytojas.

 

Taip pat įstatymu įtvirtinama, kad greičio matuokliai ir stacionariosios eismo priežiūros priemonės, kurios fiksuoja kitus duomenis, išskyrus greitį, žymimos skirtingais kelio ženklais.

 

Nuo šiol prieš visus matuoklius turės būti įrengiami kelio ženklai, informuojantys apie vykdomą greičio kontrolę, bei ženklai, nurodantys ten leistiną greitį.

 

Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai siūlė taisyti projektą, kadangi jame nurodyta, kad greičio matuokliai įrengiami valstybinės reikšmės keliuose.

 

Parlamentarai siūlė įstatyme palikti, kad matuokliai rengiami tiesiog keliuose, Ekonomikos komitetas šiam siūlymui nepritarė.

 

„Vyriausybė ar jos įgaliota institucija nustato tvarką ir įgyvendinimą greičio matavimo priemonių įrengimo, tai neribokime.  Jeigu norės, galės pasakyti, kad savivaldybėse nustato savivalda, miestuose ir panašiai“, – kalbėjo vienas iš pataisų iniciatorių socialdemokratas Julius Sabatauskas.

 

Seimas šiam siūlymui galiausiai pritarė.

 

J. Sabatauskas panašią įstatymo korekciją teikė ir svarstymo stadijoje, tačiau tuomet parlamentarai ją atmetė.

 

Įstatymo iniciatoriai siūlė numatyti, kad viename kelyje galėtų būti iki trijų ne daugiau kaip 10 km ilgio vidutinio greičio matavimo ruožų, o momentinių matuoklių vienoje kelio pusėje – iki penkių.

 

Socialdemokratas siūlė šią įstatymo dalį iš viso išbraukti, Ekonomikos komitetas siūlymą atmetė, tačiau parlamentarai ir šiai pataisai pritarė.

 

J. Sabatauskas pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė, kad Seimui pritarus įstatymo pataisoms dėl greičio matuoklių, reikėtų išmontuoti miestuose esančius įrenginius.

 

Pasak Vytauto Grašio, Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro vadovo, priėmus pataisas, Lietuvos keliuose dingtų apie 38% vidutinio greičio matuoklių.

 

Dėl to greičio kontrolei reikėtų skirti daugiau pareigūnų, svarstyti apie naujų mobilių matuoklių įsigijimą.

 

V. Grašys nurodė, kad 2023 metais buvo nustatyta virš 680.000 greičio pažeidimo atvejų, pernai jų nustatyta beveik perpus mažiau – 360.000. Policijos duomenimis, viršytas greitis Lietuvoje lieka pagrindine eismo įvykių priežastimi – dėl to kyla apie 30% įvykių, kuriuose sužeidžiami arba žūsta žmonės.

 

Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis anksčiau teigė, kad greičio matuoklių plėtra Lietuvoje nėra būtina, ir svarstė, ar tokia sistema apskritai reikalinga. Jo teigimu, matuokliai turi būti kaip prevencijos priemonė, papildomas saugos dėmuo, o kaip baudimo sistemos jų reikia atsisakyti. 

 

Šiuo metu Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose yra įrengti 78 momentiniai greičio matuokliai ir 135 vidutinio greičio matavimo sistemos."