„Jayo Reedo straipsnyje „Build a Data Center“ (liet. „Statykite duomenų centrą“, spalio 2 d.) pagrįstai teigiama, kad duomenų centrus reikėtų steigti nenaudojamose žemėse. Konfliktas dėl duomenų centrų yra klasikinis viešųjų gėrybių problemos pavyzdys, kai dirbtinio intelekto (DI) naudotojai yra linkę naudotis bendra nauda neprisidėdami prie jos kūrimo sąnaudų (angl. *free-riding*).
Dauguma amerikiečių nori naudotis bendra, DI teikiama, nauda, tačiau pageidauja, kad vietines duomenų centrų steigimo sąnaudas prisiimtų kiti.
„Gallup“ duomenimis, 52 proc. JAV darbuotojų darbe naudoja DI, o 15 proc. – kasdien. „McKinsey & Company“ nustatė, kad beveik 90 proc. organizacijų DI naudoja bent vienai funkcijai atlikti. „Verasight“ praneša, kad DI diegimo tempai buvo maždaug dvigubai spartesni nei išmaniųjų telefonų. Jei paklausa rodo vertę, amerikiečiai savo nuomonę išreiškė labai aiškiai. Nenuostabu, kad investicijos į DI duomenų centrus smarkiai išaugo, o skaičiavimų infrastruktūros vertė 2026 m. pirmąjį ketvirtį pasiekė 1,5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Vis dėlto apie 70 proc. amerikiečių teigia nepritariantys duomenų centrų statybai netoli jų gyvenamosios vietos.
Valdžios atstovai operatyviai reaguoja į gyventojų nuogąstavimus. Niujorko valstija liepos mėnesį įvedė moratoriumą dideliems duomenų centrams, o Teksaso valstijos rugpjūčio mėnesio nurodymas sustabdė net 1 800 projektų. Pensilvanijos įstatymų leidėjai svarsto įstatymo projektą, kuris leistų savivaldybėms pasekti šiuo pavyzdžiu. 44 valstijose užfiksuota daugiau nei 400 vietos lygmens moratoriumų. Šios valstijos naudojasi kitų valstijų pažanga DI srityje, pačios prie jos neprisidėdamos.
Visgi problemą dėl duomenų centrų išspręsti lengviau nei daugelį kitų su viešosiomis gėrybėmis susijusių klausimų. Palyginti su kitomis kapitalo investicijomis, duomenų centrams nebūtina būti šalia gyventojų telkimosi vietų. Automobilių gamykla turi būti netoli darbuotojų, uostas – prie vandens, ligoninė – netoli pacientų. Duomenų centrams tokių apribojimų nėra.
Federalinei vyriausybei priklauso apie 28 proc. šalies žemės; didelė jos dalis yra retai apgyvendintuose Vakarų regionuose.
Dalis šios žemės puikiai tiktų duomenų centrams. D. Trumpo administracija jau žengė šiuo keliu, parinkdama keturias vietas, kuriose bus skatinama privati duomenų centrų plėtra.
Ginčai dėl milžiniškų duomenų centrų greičiausiai ilgai netruks. 1997 m. sparčiausias pasaulio kompiuteris užėmė apie 2 500 kvadratinių pėdų (apie 230 kv. m) plotą, o šiandien tokią skaičiavimo galią turime savo kišenėse. Dirbtinis intelektas (DI) vystosi dar sparčiau. Nuo 2022 iki 2024 m. užklausos vykdymo kaina, pasiekiant „GPT-3.5“ lygio našumą, sumažėjo daugiau nei 280 kartų. Dėl inovacijų duomenų centrai taps mažesni, todėl jų vieta bus mažiau svarbi.
Valstijų ir vietos valdžios institucijos blokuoja duomenų centrų kūrimą, siekdamos išvengti numanomų vietinių sąnaudų, susijusių su technologija, kuria naudojasi pusė dirbančių amerikiečių. Norint išspręsti „nemokamo keleivio“ (angl. *free-rider*) problemą, reikėtų serverius įrengti nenaudojamose federalinėse žemėse, o taisykles išlaikyti lanksčias, atsižvelgiant į tai, kad centrai mažės.
Tomas J. Philipsonas
Čikaga
T. J. Philipsonas 2017–2020 m. dirbo Prezidento ekonominių patarėjų tarybos nariu ir laikinuoju pirmininku, taip pat yra bendrovės „Anthropic“ Ekonominės patariamosios tarybos narys.“ [1]
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą