„DUBAJUS – Antradienį Saudo Arabija pranešė, kad Jemeno husių sukilėlių atakos apgadino du oro uostus šalies pietuose, netoli sienos su karo draskoma valstybe; tai rodo tolesnį kovų eskalavimą, keliantį grėsmę pasaulinėms energijos rinkoms.
Atakos surengtos po to, kai karalystė ir jos sąjungininkės Jemene pradėjo kontrpuolimą, siekdamos susigrąžinti teritoriją palei Raudonąją jūrą. Husių buvimas pakrantėje ir prie Bab el Mandebo sąsiaurio kelia grėsmę dar labiau apriboti regioninį naftos tiekimą.
Saudo Arabijos civilinės aviacijos generalinė valdyba pranešė, kad per smūgius buvo apgadinti Karaliaus Abdullah bin Abdulazizo tarptautinis oro uostas (dvigubos paskirties objektas Džazano mieste prie Raudonosios jūros) ir Nadžrano tarptautinis oro uostas. Agentūros duomenimis, sužeisti trys žmonės.
Trečiadienio rytą Adeno – miesto, kuriame karo metu prisiglaudė tarptautiniu mastu pripažįstama Jemeno vyriausybė – valdžios institucijos pranešė, kad husių ataka buvo nukreipta į ten esantį oro uostą. Saugumo pajėgų pranešime teigiama, kad dvi husių paleistos raketos „buvo nukreiptos į svarbų civilinį objektą ir sukėlė pavojų keleivių, oro uosto darbuotojų bei skrydžių įgulų gyvybėms“, nors žmonės nenukentėjo.
Dėl suintensyvėjusių kovų Jemene ši šalis tapo aktyviausiu mūšio lauku platesniame konflikte su Iranu: Irano remiami husiai kovoja su Saudo Arabija dėl svarbaus strateginio punkto pasauliniame energetikos tinkle kontrolės.
Vėlų pirmadienį paskelbtame kariniame pranešime, kuriame prisiimama atsakomybė už smūgius Saudo Arabijos oro uostų teritorijoje, husiai dar kartą įspėjo „visas tarptautines oro bendroves, naudojančias Saudo Arabijos oro erdvę“, nutraukti skrydžius, išskyrus tuos, kurie vykdomi virš šventųjų musulmonų miestų – Mekos ir Medinos.
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra įspėjo oro bendroves, kad „pasikartojančios raketų ir dronų atakos bei oro gynybos sistemų aktyvavimas didina riziką, jog civiliniai orlaiviai gali būti klaidingai identifikuoti“. Husių atakos yra apgadinusios ant žemės stovėjusius orlaivius, tačiau jie nėra numušę komercinio keleivinio lėktuvo skrydžio metu.
„Šios atakos ir toliau destabilizuoja regioną, kursto smurtą ir kenkia pasauliniam energetiniam saugumui“, – pareiškė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Husiai prisiėmė atsakomybę už atakas prieš Saudo Arabijoje pastarosiomis dienomis – daugelio jų Rijadas nepripažino arba jas neigė. Antradienį Saudo Arabijos pareigūnai paskelbė naujus įspėjimus visuomenei, kad dronų bei raketų atakų ar jų perėmimo vaizdų filmavimas ir platinimas gali užtraukti teisinę atsakomybę. Atskiru atveju trečiadienio rytą buvo perimta ir sunaikinta husių raketa, taikiusis į teritoriją į šiaurę nuo Rijado; apie tai pranešė Jemene veikiančios Saudo Arabijos vadovaujamos karinės koalicijos atstovas spaudai generolas majoras Turki al-Maliki." [1]
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pasirengusi staiga nusileisti su parašiutu į karo veiksmų zoną. Klausimas – kas už tai mokės. Vokietijos vadovas Merzas mokėti nenori.
Vokietijos politikas Friedrichas Merzas aštriai nesutaria su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen dėl milžiniško ES biudžeto. Ginčo esmė – U. von der Leyen pasiūlytas beveik 2 trilijonų eurų vertės septynerių metų (2028–2034 m.) išlaidų planas, kuriuo siekiama 60 proc. padidinti finansavimą gynybai ir strateginėms pramonės šakoms.
F. Merzas griežtai atmetė šią plėtrą, pareiškęs, kad „naujos finansinės sistemos nebuvimas Vokietijai finansiškai yra pats naudingiausias sprendimas“. Būdama didžiausia grynąja ES biudžeto donore, Vokietija vadovauja fiskalinio taupymo šalininkų grupei, reikalaujančiai smarkiai mažinti išlaidas.
Pagrindiniai nesutarimai tarp šių dviejų lyderių yra šie:
• Milžiniškos išlaidos prieš didelį jų mažinimą: U. von der Leyen tvirtina, kad ES privalo finansuoti savo nepriklausomybę ir gynybą didindama biudžetą. F. Merzas prieštarauja teigdamas, kad toks didinimas yra „tiesiog neįperkamas“ tuo metu, kai vykdomas vidaus biudžeto konsolidavimas, ir reikalauja visuose sektoriuose sumažinti išlaidas „keliais šimtais milijardų eurų“.
• Kariniai kontingentai ir garantijos: Įtampa auga dėl karių dislokavimo. F. Merzas anksčiau kritikavo U. von der Leyen teiginius, esą Europa turi tikslius planus dislokuoti Ukrainoje saugumo ar pokario stabilizavimo pajėgas; jis pabrėžė, kad tokių planų nėra (bent jau Vokietijoje), ir tvirtino, jog ES nėra atsakinga už karinių pajėgų dislokavimą. • Briuselio „mechanizmas“: Merzas aktyviai siekia susigrąžinti galias iš Europos Komisijos į nacionalines sostines – blokuoja bendrą ES skolinimąsi, atmeta planus dėl tūkstančių naujų ES etatų ir siekia panaikinti tai, ką laiko sunkia Briuselio biurokratija.
1. World News: Yemen's Houthi Militants Strike Two Saudi Airports. Gambrell, Jon. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 07 Oct 2026: A7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą