Dvidešimt pirmojo amžiaus moralė

"Sociologas Aleksandras Dobryninas pastebi, kad smurtas tarp jaunimo nėra naujas reiškinys. Su panašia situacija jau praeitame dešimtmetyje buvo susidūrusios JAV.
Anot sociologo, tokį jaunimo elgesį formuoja vartotojiška visuomenė, nuolat pabrėžianti, kaip svarbu turėti daug pinigų, mašiną ar namą." (1) Situacija darosi vis sunkesnė, negu JAV praeitame dešimtmetyje. Vartotojiška visuomenė kuo toliau, tuo labiau netenka moralinio pagrindo. Ji sukelia karus dėl naftos bei dujų prieinamumo. (Naujausias pavyzdys yra karas Gruzijoje dėl dar nepastatyto Nabuko vamzdyno kontrolės.) Vartotojiška visuomenė teršia aplinką radioaktyviomis atliekomis (Leo.lt projektas), dujomis, sukeliančiomis šiltnamio efektą (mūsų per dideli namai, automobiliai, per didelis fabrikų, maisto gamybos produkcijos naudojimas). Vartotojiška visuomenė suteikia per didelę valdžią saujelei bankininkų, kurie, godumo genami, suardo pasaulio finansinę sistemą (2008 metais įsisiūbavusi finansinė krizė). Tai kvaili savižudiški būdai nedaugeliui žmonių parodyti, kad jie turi valdžią. Dar neseniai viduramžiais tam užtekdavo nedidelės kariuomenės, ginkluotos lazdomis, bei auksinės karūnos su brangakmeniais.


1. V. Telyčėnas: nesiėmus priemonių, jaunuolių smurto daugės. Parengta pagal Lietuvos radijo laidą „Forumas“ 2008 09 28. lrt.lt

Apie ką svajoja monopolijos

"Lietuvos valdžia apsižiojusi labai daug funkcijų, tačiau neturi lėšų joms deramai finansuoti. Todėl dalį jų – aukštąjį mokslą, sveikatos apsaugą – reikėtų „paleisti“. Apie tai ketvirtadienį Vilniuje vykusiame ekspertų forume kalbėjo Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis." Bankininkams, sugriovusiems pasaulio (ir Lietuvos, Kirkilėli, ir Lietuvos) finansinę sistemą, sustabdžiusiems statybų ir nekilnojamo turto prekybos verslus, reikalinga visa paguoda, meilė ir šiluma, kokia tik įmanoma. Jei privatizuos mediciną ir švietimą, tai, norėdami pasimokyti ar pasigydyti, turėsime stambias sumas skolintis iš bankų. Nesant asmeninio bankroto galimybės Lietuvoje, bei "Leo" ir "Mažeikių naftai" užkėlus jų kainas iki didžiausių Europoje, turėsime vergauti bankams iki gyvos galvos. Alternatyva viena: Kirkilėlio ir Kubilėlio bendrus vyti iš Seimo, kol nevėlu. Monopolijų kūrėjams ir globotojams - ne.

Monopolijos trukdo kovai su infliacija

Daugelį nustebino infliacijos augimas kredito prieinamumo mažėjimo metu. Iš ko mūsų monopolijos (kaip "Mažeikių nafta") finansuoja veiklą, kai bankai sunkiau skiriasi su pinigais? Jos kelia kainas mūsų visų sąskaita. Benzinas Lietuvoje būna brangesnis negu Latvijoje bei Estijoje.

"Premjeras neįžvelgia tiesioginio finansų krizės poveikio Lietuvai"

Pasak (Lietuvos banko vadovo Reinoldijaus Šarkino), šiuo laikotarpiu Lietuvos bankai elgiasi labai teisingai, ypač sugriežtindami kreditų išdavimą, bet Lietuvos bankų krizė tiesiogiai beveik nepalietė. Kirkilas ir Šarkinas meluoja. Pagrindinis finansų krizės poveikis likusiam verslui ir vartotojams yra kaip tik "sugriežtintas kreditų išdavimas". Jis jau užsmaugė statybas, nekilnojamojo turto prekybą, sumažino daugelio kitų pelnus, padidino infliaciją bei nedarbą. Kreditas yra kapitalistinės sistemos kraujas. Jis nustoja tekėti su katastrofiškom pasekmėm Lietuvos ekonomikai. Laikas melagius Adamkų, Kirkilą, jo draugą Kubilių ir net vargšą Šarkiną išleisti pensijon. Tai padėtų jiems geriau susipažinti su infliacijos grimasomis.

Kodėl griaunama ekonomika?

"O kai ekonomika ima stoti, reikėtų jai įpilti degalų už valstybės pinigus." (1) Mūsų valdžia daro priešingai. Toks vaizdas, kad tyčia bandoma sugriauti Lietuvos ekonomiką krizės laikotarpiu.




1. Valstybės iždo gelbėtojai. Romas Lazutka, 2008.09.22, lrt.lt.

Leo galas, o Brisius gyvens toliau

Seimas kreipėsi į KT dėl Atominės elektrinės įstatymo (lrt.lt). Komentatoriai bijosi, kad KT bus papirktas. Europos Sąjungos antimonopolines struktūras negali papirkti net Microsoft. Mūsų Leo joms yra juokingai mažas, ir bus sutvarkytas labai greitai. Taip kad mes vargstam ir pervedame tiek pinigų į "Vilniaus prekybos" dešimtuko sąskaitas visai be reikalo. Tik pabloginame mūsų galimybes išgyventi įsisiūbuojančią pasaulinę krizę. Lietuvos teismai gali ir privalo prisidėti, gindami Lietuvos interesus.

Užčiuoptas švietimo pulsas

Mokytojų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė: "(TS-LKD programa) yra pati išsamiausia, detaliausia, užčiuoptas švietimo pulsas."

Ar dar užčiuopamas Lietuvos švietimo pulsas? Kokia netvarka. Reikia greitai įvesti mokamas brangias paslaugas. Tai Kirkilas ir Kubilius ir stumia. Tada studentai išsilakstys, švietimas nusibaigs galutinai. O vertintojai pereis į Prezidentūrą vystyti pagalbą Saakašviliui. Tai dabar geriausias darbas Lietuvoje. Neblogas užsiėmimas ir gaudyti emigrantus, kurie turi du pasus, kad jų netyčia neišrinktų į Seimą. Durnių karalystė turi likti nesutrikdyta kitokiu patyrimu.