A. Kubilius pasiryžęs „ ryžtingai kurti teisingą, skaidrią ir sąžiningą valstybę“

Galų gale randame išeitį. Suskirstome Lietuvą į dvi dalis. Viena yra blogieji. Į šią grupę patenka beveik visi suaugusieji Lietuvos gyventojai. Jiems reikia gydytis, auginti vaikus ir anūkus. Retkarčiais jiems tenka duoti kyšius. Antra dalis yra trys gerieji, kurie jau prisivogė. Vienas iš jų - Kubilius. Dar du tebeieškomi.

Komunistų metodu įvedame tokius tarėjus teismuose, kad blogieji, baidomi propagandinės įsivaizduojamos moralės lozungais, patys save baustų.

Po dvidešimt metų arba Kubiliaus nebus tarp mūsų, arba šviesus komunizmo rytojus bus pastatytas mūsų užkampyje. Mielasis skaitytojau, tau atrodo visa tai jau kažkada buvo? Tu teisus, tai buvo gūdžiais Chruščiovo laikais, kai visa Lietuva bandė sodinti ne technologinius slėnius, bet kukurūzus.

Ko trūksta Lietuvoje?

_Lietuvos, kaip valstybės su trimis su puse milijono gyventojų, darbo rinka neturi tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimams._[1]

Realiai, Lietuvos darbo rinka neturi pakankamai net tokių darbų, kuriems nereikalingas aukštasis išsilavinimams. Realiai jaunimo nedarbo lygis yra katastrofiškas. Emigracija yra vienintelė rimta išeitis kiekvienam. Atsakomybė už tai tenka mokslo, verslo ir valstybės aparato nesusikalbėjimui.

1. G.Kadziauskas: Lietuvoje nėra tiek darbų, kuriems reikalingas aukštasis išsilavinimas.

Paralelės tarp A.Kubiliaus ir N.Chruščiovo

A.Kubiliaus pasekėjai be reikalo piktinasi žiniasklaida. Paramos valdančiai koalicijai yra daug. Pastoviai kartojama Chruščiovo verta idėja, kad už pusės metų pastatysime Lietuvą be krizės.Tada neva tai visi pamatys, kaip išmintingai vadovavo A. Kubilius.

Kur tos tariamos išminties šaknys? Valdanti koalicija tikėjosi, kad krizės ateina ir nueina, o A.Kubilius atėjo visiems laikams. Todėl laikinas taupymas ir staigus mokesčių pakėlimas mažutėje Lietuvoje turėjo pagerinti sąlygas monopolijoms, kad tos monopolijos stabiliai sau augtų ir negailėtų pinigėlių sekančių rinkimų metu. Na o kitų šalių pastangos sustabdyti krizę turėjo išgelbėti likusius Lietuvos žmones.

Neteisus A.Kubilius. Neteisus choras žiniasklaidoje. Tai nėra paprasta eilinė krizė. Ji nesibaigia. A.Kubiliui tenka sumokėti visą politinę kainą už šią klaidą.

Kas naudinga mums, Europos Sąjungos naujokams?

Kokia ateitis laukia mūsų Europoje? Ar mes ir toliau būsime tik tas pleištas, kurio pagalba rinkų laisvėjimo šalininkai griaus socialinės gerovės pagrindus Vakarų Europos gyventojams? O gal mes kartu su vakariečiais pasisakysime už šalių vystymosi harmonizavimą?

Atrodytų, kad tokio harmonizavimo pagrindas - minimalaus darbo atlyginimo įvedimas visai Europai - sumažintų mūsų galimybes konkuruoti su ekonomiškai stipresniais Vakarais. Bet tokio Europinio minimalaus atlyginimo buvimas sumažintų emigraciją, kuri tampa rimta mažesnių tautų problema.

Dabar pats laikas apsispręsti, kas mums yra Europa.Tai gali būti mūsų bendras laivas audringoje globalizacijos jūroje. Arba tai gali būti stiklinė vandens, kurioje mažesnės tautos ištirpsta, kaip šaukštelis druskos.

Ką daryti su nuskriaustais emigrantais?

Nelabai mums, Lietuvoje dirbantiems, išeina padaryti, kad Lietuva būtų graži ir teisinga. Privalome drąsiai skatinti emigrantus, kad jie paremtų šalies atstatymą. Emigrantų darbai ir pinigai būtini. Grąžinkime pasus tiems, iš kurių atėmėme. Atsiprašykime.

Nepradėkime rašinėti apie infliaciją. Lietuvoje birželio mėnesį užfiksuota nulinė infliacija.

Skubiai suduokime Kubiliui per nagus.

Krizė tęsiasi. Krizės gilumo bei ilgalaikio charakterio nesupratimas ir buvo svarbiausia Kubiliaus klaida. Jis visiškai atsisakė paremti verslus iš pat pradžių, kai visos kitos valstybės rėmė. Kubilius tikėjosi, kad krizė greitai baigsis, kad Lietuvos ūkis bus ištrauktas kitų šalių augimo sąskaita. To augimo nėra. Užsmaugtas Lietuvos ūkis baigia merdėti. Lietuvos bendrojo vidaus produkto sumažėjimas, lyginant su praėjusiu ketvirčiu, yra didžiausias Europoje.

Sujudo ministrai, kaip tarakonai. Jie ir vandenį pigina, ir vaistus, ir net baltarusių branduolinį katilą užpūsti bando. Visai neseniai nebuvo jokio aktyvumo. Matyt, mūsų protestai sukelia nerimą.

Kas gali priimti nutarimus apie dvigubą pilietybę?

Mes balsavome už šią Konstituciją. Tik mes patys, ar per mūsų išrinktus atstovus, galime deramai prižiūrėti jos vykdymą bei ją keisti. Mes, rinkėjai, esame aukščiausia valdžia Lietuvoje.

Kalbėjimas apie siaubingą scenarijų, kad koks nors lietuvis, dirbantis Londono finansų centre, balsuos prieš Lietuvos interesus, yra įžeidžiantis, provincialus ir pernelyg naivus informacijos amžiuje.

Daugelis painioja piliečio ir vietinio gyventojo bei šeimos nario sąvokas. Daugelis nori, kad emigrantas atvažiuotų sudrausminti jų vaikus. Pasirūpinkit tais vaikais patys. Verslas dabar yra globalus. Kur darbai veda, ten žmonės ir važiuoja. Nėra kada jūsų vaikus ganyti.

Visose šalyse, į kurias emigruoja lietuviai, pensijos yra geresnės ir lengviau uždirbamos, negu Lietuvoje. Apie kokį rūpestį emigrantais senatvėje kalbėdami, bandote mus apgaudinėti? Pirmiausia išvokite šalį. Toliau pakelkite pensijinį amžių iki šimto metų. Laukite emigrantų atvažiuojant. Ilgai laukite.

Emigrantų priešai, jūs jau Lietuvai daug pridirbote. Dabar netrukdykit dirbti visiems lietuviams kartu, kaip vienai tautai.

Žemėje nėra tokios jėgos,su kuria mes nesusidorotume, kai susivienijame.

Nėra blogesnio darbo Tėvynei, kai suskaldome jos žmones, skirstydami į tikrus ir netikrus lietuvius.