Viskas ramu bus prie Suomijos ir Lenkijos sienos

Suomių mokyklos yra pačios geriausios pasaulyje.Jų mokiniai laimi visus tarptautinius konkursus. Kaip tai padaroma? Į universitetus, ruošiančius mokytojus, suomiai priima tik pačius geriausius abiturientus. Paskutinius studijų metus būsimas mokytojas praleidžia klasėje mokydamas. Ten pat, toje klasėje,  yra jam priskirtas patyręs dėstytojas, kuris padeda įsisavinti profesijos viršūnes. Mokytojas išeina iš universiteto jau sugebėdamas gerai mokyti. 

Paruoštiems mokytojams suomiai duoda visišką laisvę: mokyk, kaip išmanai. Suomių mokytojai brangina tokią laisvę bei puikius atlyginimus ir lieka dirbti mokyklose [1].Suomijoje 98 procentai vaikų lanko lopšelius ir darželius. Šiais vaikais užsiima auklėtojai, kurie turi aukštąjį išsilavinimą darbo su tokiais vaikais srityje. Ne marketingo specialistės, ne bankininkės, ne dūdelės pūtimo specialistės, ne turtingesnių ar tik vaizduojančių turtingesnius vyrų žmonos, laikinai paaukojusios jų karjerą vaikučių labui, bet žmonės, kurie žino, kokioje vystymosi stadijoje kokiam vaikui kas tinka. Turime dar senutėje Europoje žmonių, kurie gyvenime naudojasi logika. Tai, kad suomiai moka auklėti vaikus, yra gerai mums visiems, nes mes visi priklausome nuo ateities ekonomikos, kuri gimsta dabar Europos Sąjungoje, kurioje mes esame piliečiai.

Ir tai - viskas. Skamba naiviai, bet, deja, yra tiesa. O mes su latviais, estais ir rusais nesusidorojam su mūsų jaunimo paruošimu konkuruoti šių dienų pasauly. Tuo tarpu lenkų mokyklos irgi yra geros. Greitai viskas ramu bus prie Suomijos ir Lenkijos sienos.

O gal yra kita išeitis? Gal kas žinote, kaip daromi  stebuklai?

1. Three Sisters (Not Chekhov's)

2. Likely to Succeed

Iškastinės energijos entuziastams: ilsėkitės ramybėje

Vėjo ir saulės energijos naudojimas išaugo keturgubai per pastaruosius penkerius metus [1]. Toks greitas augimas reiškia, kad iškastinių energijos šaltinių, įskaitant branduolinį kurą, naudojimas yra pasmerktas išnykti.
1. Bittman: Nuclear Craze

Kaip išspręsti mūsų studijų ir darbo problemas?

Amerikiečiai ruošiasi pakeisti aukštojo mokslo finansavimą. Studentai ir toliau galės išsirinkti laisvai, kur jie norėtų mokytis: privačiame ar valdiškame universitete. Bet valstybės pinigai tų studijų apmokėjimui eis ten, kur studentai gauna aukštesnius atlyginimus, tas studijas pabaigę, kur mokestis už studijas yra mažesnis, kur daugiau studentų baigia studijas laiku, priimama studijuoti daugiau abiturientų iš skurdžiau gyvenančių šeimų [1]. Naivu manyti, kad šiais laikais valstybė turi sunkumų, surinkdama šią informaciją. Tikiuosi, kad mes nevargsim, negalėdami priskirti skirtingą svorį keliems parametrams ir sujungti juos į vieną. Tam ir reikalingi geri universitetai, kad mus to išmokytų. Beje, didžiausią svorį reikia suteikti geriems atlyginimams. Be tokių atlyginimų Lietuvai sunkiai sekasi masinės emigracijos laikais.

Laikas ir mums atsisakyti valstybės pinigų krepšelių, einančių paskui naivius studentus. Mokėkime mūsų bendrus pinigus ir mes tik toms aukštosioms mokykloms, kurios paruošia mus gerai apmokamam darbui. O jei atsiras entuziastų, norinčių mokėti jų asmeninius pinigus likusioms aukštosioms mokykloms - maloniai prašome, jūsų valia.

1. Obama’s Plan Aims to Lower Cost of College

Ir ponui Valatkai tektų šiek tiek sidabrinių...

Vaje, vaje, kiek ironijos iš internetinės Komsomolkės vyriausiojo redaktoriaus pono Valatkos? Jis teigia, kad negalima leisti nuspręsti kaimiečiams, ar jų kaimuose bus laikomos nuodingo ir radijoaktyvaus skalūnų skaldyme naudoto vandens marios [1]. Gal ponuli, norėtum, kad jūsų malonybės bute tie tirpaliukai būtų pradedami saugoti? Gal pripirktumėte be galo daugiau butų tam reikalui? Juk esate toks protingas ir taip naiviai kovojate už tų kenksmingų gamtai dujų išspaudimą iš mūsų žemelės gelmių. Aišku, viskas, kiekvieno ponulio dejonės yra vardan tik to, kad pensininkams būtų lengviau gyventi, pamačius rūmus, kuriuos Lietuvoje už tų dujų pinigus pasistatys Chevrono ponai.

1. Rimvydas Valatka. Doras, bet ar supranta, ką daro?

Taigi, Lietuvai trūksta aukštesnės kvalifikacijos statybų specialistų [1]

Tai kodėl jūs juos iš Lietuvos išvijote po statybų burbulo sprogimo? Negalėjote tarpusavy susitarti, paskirti šiek tiek valdiškų ir šiek tiek verslo pinigų bei išsaugoti tuos statybininkus Lietuvoje?

Žaidėte laukinį kapitalizmą? Tai žaiskit. Pagal laukinio kapitalizmo dėsnius sekantieji turi išmirti durni Lietuvos verslininkai ir žiopla Lietuvos valdžia. Ar kas verks? Ne. Jūs nesate lietuvių tauta. Jūs esate kvaili parazitai ant lietuvių tautos kūno.

1. Kokių specialistų trūksta už 5 tūkst. Lt 

Trisdešimtmečiams

Žinau, žinau, Vilniuje visi valgo ledus. Ir saugios mašinos, su kuriom dauguma važinėja... Let us not go there... Žodžiu, jūs visi norite geresnio darbo. Tik va bėda, darbai, kurie aptinkami rinkoje, yra  pardavimai arba darbai restoranuose. Kažkas turi aptarnauti, bent jau išvalyti, po to, kai visi suvalgys jų ledus. Ir užmokestis dažniausiai yra toks mažas, kad jūs vos prasimaitinate.

Ne jūs vieni kankintės su tokia norų neatitikimo realybei problema. Žinau, žinau, jūs vietoje bereikalingai nuotaiką gadinančios diskusijos pasveikinsit jūsų atsakyme su Žoline. Tikrai graži šventė. Kaip sakydavo poetė:

Mūsų dienos - tai šventė, 

tai - žydėjimas vyšnios, 

tad skubėkim gyventi, 

nes išeis, nebegrįš jos...

Neblogai susipažinom per tiek metų.

Latvijoje (ir Lietuvoje) tęsiasi Didžioji depresija

X ašis rodo, kiek metų tęsiasi krizė - Latvijoje dabar, JAV - Didžiosios depresijos metu prieš Antrąjį pasaulinį karą. Y ašis rodo bedarbių procentą gyventojų tarpe. Viršutinė gelsva linija yra JAV Didžiosios depresijos metu, apatinė - Latvija dabar. O mūsų tariamas elitas linksminasi - jiems krizė jau pasibaigė [1].
Lietuvoje nedarbas sudaro 11,7 procento [2]. Nedaug skiriasi nuo Latvijos.

1. PAUL KRUGMAN

The Soft Bigotry of Low European Expectations

2.

Tyrimas: nedarbo lygis antrąjį ketvirtį Lietuvoje - 11,7 proc.