„PARYŽIUS – Prancūzija, bendradarbiaudama su Europos sąjungininkėmis, stiprina ir plečia savo, kaip branduolinės valstybės, vaidmenį. Taip siekiama sustiprinti atgrasymą nuo Rusijos išpuolių, Europoje vis labiau abejojant JAV teikiamomis saugumo garantijomis.
Prezidento Emmanuelio Macrono „pirmyn nukreiptu atgrasymu“ (angl. *forward deterrence*) vadinamas planas numato prancūziškų naikintuvų „Rafale“, galinčių nešti branduolinius ginklus, dislokavimą įvairiose Europos vietose. Taip pat planuojama kurti naują infrastruktūrą, ryšių sistemas, ankstyvojo perspėjimo mechanizmus bei dalijimosi žvalgybine informacija kanalus su šiomis sąjungininkėmis.
Galutinis tikslas – sukurti daugiau strateginio neapibrėžtumo Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kuris valdo vieną didžiausių pasaulyje branduolinių arsenalų ir nuo 2022 m., prasidėjus įvykiams Ukrainoje, ne kartą yra užsiminęs apie branduolinio karo grėsmę.
„Tai sukuria naujų sunkumų priešininkui, nes atsiranda papildomas veiksnys, kurį rusams teks įvertinti“, – neseniai Varšuvoje vykusioje saugumo konferencijoje teigė E. Macrono patarėjas strateginiais klausimais Xavier Chatelis.
Šis projektas taip pat suteikia Prancūzijai „naujų galimybių išskleisti savo branduolines pajėgas branduolinės eskalacijos atveju“.
Nuo kovo mėnesio, kai E. Macronas pirmą kartą pristatė šį planą, prie prancūzų iniciatyvos prisijungė dešimt Europos valstybių – tarp jų Jungtinė Karalystė, Vokietija, Lenkija ir Šiaurės šalys (kiekviena – skirtingu mastu). Pasak Europos pareigūnų, naujoji saugių ryšių, ankstyvojo perspėjimo ir dalijimosi žvalgybine informacija sistema galėtų prisidėti ir prie konvencinės gynybos – tuo atveju, jei JAV nepavyktų apginti savo NATO sąjungininkių.
„Gyvename geopolitiškai įtemptesniu laikotarpiu, o Prancūzija turi šį strateginį pajėgumą“, – sakė Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide. Jis pabrėžė, kad prancūzų planas „nieko nepakeičia“. Tai papildo jau egzistuojančias branduolines garantijas, teikiamas pagal JAV „branduolinį skėtį“.
Prancūzijos branduolinė doktrina numato branduolinių ginklų panaudojimą, kai kyla grėsmė šalies „gyvybiniams interesams“. Kovo mėnesį sakydamas kalbą, kurioje pristatė naująją politiką, E. Macronas dar kartą pabrėžė, kad šie gyvybiniai interesai neapsiriboja Prancūzijos sienomis ir turi europinį matmenį.
E. Macronas pareiškė, kad Prancūzija – kuri, kaip manoma, turi apie 290 parengtų naudoti branduolinių kovinių galvučių (tai sudaro tik nedidelę dalį JAV ar Rusijos arsenalų) – pirmą kartą per kelis dešimtmečius atnaujins branduolinių užtaisų gamybą ir daugiau nebeskelbs savo turimų ginklų atsargų dydžio.
Paryžius sąmoningai paliko neapibrėžtą tikslią savo „gyvybinių interesų“ geografiją ir niekada nėra suteikęs sąjungininkams aiškių, konkrečių garantijų. Tačiau šalys, kurias Prancūzija pakvietė į savo „branduolinį klubą“, leidžia daryti tam tikras prielaidas.
Šiuo metu šioms 10 valstybių priklauso Jungtinė Karalystė, Vokietija, Nyderlandai, Belgija, Lenkija, Graikija, Suomija, Norvegija, Švedija ir Danija.
Trys Baltijos šalys, kurios yra labiausiai pažeidžiamos Rusijos atžvilgiu, į šį sąrašą neįtrauktos.
Italija atsisakė prisijungti.
„Taikos metu neplanuojame dislokuoti branduolinių ginklų Suomijos teritorijoje. Tačiau turime planų, kaip sukurti strateginę dilemą Rusijai, – sakė Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas. – Manėme, kad mūsų saugumui būtų naudinga gauti informaciją ir dalyvauti šiame procese.“ „Nežinome, kuo visa tai baigsis; tikėtina, kad tai 10–15 metų trunkantis procesas.“
Septintajame dešimtmetyje, valdant prezidentui Charles'ui de Gaulle'iui, Prancūzija sukūrė savo visiškai suverenias branduolines pajėgas, nepriklausančias Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai (NATO). Ji nedalyvauja NATO Branduolinio planavimo grupės veikloje – grupėje, kuri vienija JAV, kitą Europos branduolinę valstybę – Jungtinę Karalystę – bei likusias Aljanso nares.
JAV vykdo atskirą branduolinio dalijimosi programą su keliomis Europos valstybėmis; pagal ją sąjungininkių orlaiviuose dislokuojami taktiniai branduoliniai ginklai, o bet kokiam jų panaudojimui reikalingas dvigubas leidimas – tiek iš atitinkamos sąjungininkės, tiek iš Vašingtono.
Jungtinės Karalystės branduolinis atgrasymo potencialas, priešingai nei Prancūzijos, remiasi amerikietiškomis platformomis ir yra pavaldus NATO vadovybei.
Abejonės, ar JAV rizikuotų branduoliniu karu gindamos sąjungininkę, nėra naujos. Būtent jos buvo viena pagrindinių priežasčių, kodėl C. de Gaulle'is siekė sukurti nepriklausomą atgrasymo priemonę. Tačiau šios abejonės dar labiau sustiprėjo dabar, kai prezidentas D. Trumpas ėmė palankiai vertinti V. Putino Rusiją – sudarinėdamas energetinius sandorius ir darydamas spaudimą Ukrainai.
Prancūzijos pareigūnai teigia, kad jų šalies atgrasymo pajėgumai yra patikimesni, nes Europos sąjungininkių saugumas jiems yra kur kas tiesiogiau svarbus nei Vašingtonui.
Tai, kad Prancūzija išlaiko visišką branduolinių pajėgų kontrolę, yra sąmoningas žingsnis, siekiant, kad „priešakinio atgrasymo“ strategija būtų priimtina visam šalies politiniam spektrui – įskaitant ir Marine Le Pen vadovaujamą kraštutinių dešiniųjų partiją „Nacionalinis susivienijimas“ (pranc. *Rassemblement National*); beje, apklausų duomenimis, M. Le Pen šiuo metu pirmauja prezidento rinkimų kovoje.“ [1]
Marine Le Pen rengiasi apriboti ES įtaką Prancūzijoje ir atnaujinti pigių rusiškų energijos išteklių pirkimą. Branduoliniai žaidimai reikalingi E. Macronui, kuris sugriovė Prancūzijos ekonomiką ir kuriam labai reikia būdo nukreipti visuomenės dėmesį.
1. World News: France Rallies Allies to Keep Russia in Check. Trofimov, Yaroslav. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 28 Oct 2026: A10.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą