„Jūs vilkite marškinėlius su anglišku užrašu: „Jei manote, kad tyrimai brangūs, išbandykite ligą.“ Ar tai teiginys?“
„Jei atvirai, tai buvo vieninteliai švarūs marškinėliai, kuriuos turėjau. Citata yra Mary Lasker – žymios sveikatos aktyvistės Jungtinėse Valstijose. Yra jos vardu pavadintas apdovanojimas už medicininius tyrimus, kurį gavome su kolega Drew Weissmanu.“
„Pakalbėkime apie vėžį. Tam tikra prasme visą savo gyvenimą tyrinėjote tai, kas galėtų pakeisti vėžio gydymą. Vis dėlto išgarsėjote sukūrę COVID-19 vakciną. Kodėl tai įvyko taip greitai ir kodėl mRNR pagrindu sukurtos vėžio vakcinos sukūrimas užtrunka taip ilgai?“
„Reikia suprasti, kad COVID vakcina veikia virusą – tiesiogiai puolama pagrindinė ligos priežastis. Tačiau yra įvairių priežasčių, kodėl ląstelės gali pradėti nekontroliuojamai dalytis. Todėl vėžio vakcina turi veikti kitaip nei vakcina nuo viruso: užuot identifikavusi ir sunaikinusi patogeną, ji turi veikti vėžio ląsteles.“
„O kokia dabartinė mūsų padėtis kuriant tokias vakcinas?“
„Jau matome tam tikrų sėkmės pavyzdžių. Vienas iš būdų – personalizuotų vėžio vakcinų kūrimas. Paimame naviko audinio mėginį, išanalizuojame jame esančias specifines mutacijas ir nustatome unikalias naviko ląstelių paviršiaus struktūras. Ši informacija leidžia sukurti konkrečiam asmeniui pritaikytą vakciną. Tikslas – „išmokyti“ imuninę sistemą atpažinti ir sunaikinti tas naviko ląsteles. Pavyzdžiui, „BioNTech“ atliko kasos vėžio tyrimą: aštuoni iš 16 pacientų į personalizuotą vakciną nereagavo, tačiau kiti aštuoni sureagavo – o septyni iš jų buvo gyvi net praėjus šešeriems metams. Dabar turime suprasti, kodėl kai kurie pacientai nereaguoja į tokią vakciną ir ką galėtume dėl to padaryti.
Ar kada nors pavyks išgydyti vėžį?
Esu nusiteikęs labai optimistiškai. Čia, Lindau, susirinkę 650 studentų – jie ras būdų. Negalima teigti, kad kas nors yra neįmanoma vien todėl, kad dar nežinome, kaip tai pasiekti. Kaip ir COVID-19 atveju, pirmiausia reikia dar geriau suprasti, su kuo tiksliai susiduriame.
Ar pačioje koronaviruso pandemijos pradžioje žinojote, kad pavyks suvaldyti virusą pasitelkus mRNR pagrindu sukurtą vakciną? O gal bijojote, kad ji gali nesuveikti?
Atsakymas į abu klausimus – ne. Visų pirma, nebijojau – nors iš dalies taip buvo todėl, kad Kinija atrodė labai toli. Antra, nesu tas žmogus, kuris kuria didingas vizijas. Net būdamas studentas negalėjau įsivaizduoti, kam ateityje galėtų praversti mano atliekami lipidų – kaip transporto priemonių – tyrimai. Tiesiog tyrinėjau temas, kurios man buvo paskirtos.
Ar prisimenate tą akimirką, kai supratote, jog radote esminį sprendimą kovai su COVID-19?
Matote, „BioNTech“ iš tiesų specializavosi imuno-onkologijos srityje. 2015 m. Uguras Sahinas kreipėsi į mane ir pasiūlė pradėti projektą, skirtą infekcinėms ligoms. Jis pabrėžė, kad nors tai nebus pelninga, turime moralinę pareigą tai daryti. Iš pradžių dėmesys buvo sutelktas į, pavyzdžiui, Ebolos virusą, tačiau didelio susidomėjimo tuo nebuvo. Tuomet, 2018 m., į mus kreipėsi „Pfizer“ su idėja sukurti mRNR pagrindu veikiančią vakciną nuo gripo. Jie nustebo, kai sutikome. Tais pačiais metais pradėjome kūrimo darbus ir sėkmingai atlikome bandymus su beždžionėmis. Po metų jau buvome gavę leidimą bandymams su žmonėmis. Tad, kai 2020 m. sausį buvo paskelbta koronaviruso genomo seka, galėjome tiesiogiai dirbti su šia informacija ir iškart pereiti prie bandymų. Gripo virusas ir koronavirusas yra pakankamai panašūs.
Daugelis žmonių – ypač jaunieji mokslininkai – laiko jus pavyzdžiu. Ir ne tik dėl to, ką esate pasiekusi, bet ir todėl, kad atvirai kalbate apie tai, kas nepavyko.
Taip, apie sunkumus kalbame pernelyg retai.
Kai kalbame apie jaunųjų mokslininkų ateitį, neįmanoma išvengti vienos temos – dirbtinio intelekto. Kokia jūsų nuomonė apie tai? Ar manote, kad jis paspartins mokslinius tyrimus? O gal baiminatės to, kas gali kilti iš nekontroliuojamo dirbtinio intelekto?
Šiuo metu daugiausia matome neigiamus aspektus. Plinta suklastoti vaizdo įrašai, kuriais bandoma įtikinti žmones, kad aš rekomenduoju tam tikrus vaistus. Esu gavusi laiškų iš žmonių, kurie teigė įsigiję vaistų, vadovaudamiesi mano „rekomendacija“, tačiau paaiškėjo, kad jie nepadėjo. Vis dėlto, galiausiai viskas visada priklausys nuo natūralaus intelekto ir mokslo – nes galiausiai svarbiausia tai, kaip viskas yra iš tikrųjų. Jungtinėse Valstijose šiuo metu vyrauja labai neigiamas požiūris į mokslą ir mokslininkus – ir ne tik politikoje. Politikai gali laikytis tokios pozicijos mokslo atžvilgiu tik todėl, kad daugelis žmonių tam pritaria. Tačiau būtent atliekant mokslinius tyrimus mes sukuriame veiksmingas medicinines priemones. Tačiau jei mes jiems nepaaiškinsime šio ryšio, tai padarys kas nors kitas – ir gali pasakyti tokių dalykų, kurie bus nukreipti prieš mus, mokslininkus. Manau, atsidūrėme tokioje padėtyje, nes praraja tarp mokslininko ir paprasto žmogaus žinių tapo milžiniška. Turime kalbėti paprasčiau ir aiškinti, ką darome. Juk visada yra žmonių, kurie nori patys viską sužinoti, tačiau juos dažnai atbaido pernelyg sudėtingi paaiškinimai. Tad jei kas nors pareiškia, kad RNR gali pakeisti žmogaus genomą, žmonės gali tuo tiesiog patikėti. Dauguma žmonių niekada nėra įžengę į laboratoriją ir nė neįsivaizduoja, kaip iš tiesų sunku pakeisti ląstelės genetinę sandarą. Kai bandau paaiškinti, kodėl taip yra, daugelis praranda minties giją. Paprasčiau tiesiog patikėti, kad mRNR vakcina patenka į genomą ir jį pakeičia.
Ar jūs pati ko nors bijote?
Ne. Žinote, man dabar 71-eri. Gyvenu savo gyvenimą, kasdien darydama viską, ką galiu geriausiai. Kaskart, kai Maince įlipdavau į lėktuvą, pagalvodavau: „Ką gi, savo indėlį įnešiau. Jei viskas čia ir baigsis – tebūnie.“
O ar jūs kuo nors tikite?
Jei viskas mano gyvenime būtų klostęsi tiksliai taip, kaip norėjau, manęs čia nebūtų. Niekada nebūčiau palikusi Vengrijos, nes man ten labai patiko gyventi. Ir jei Pensilvanijos universitetas nebūtų manęs išvaręs bei privertęs išeiti į pensiją būnant 58-erių – jei nebūtų išnešę mano daiktų į koridorių – „BioNTech“ ir „Pfizer“ vakcinos tiesiog nebūtų. Beje, „BioNTech“ iš pradžių net nebuvo suinteresuota modifikuotais nukleozidais. Nuo 2006 m. palaikiau gerus ryšius su „CureVac“. Kai buvau atleista, susisiekiau su Ingmaru Hoerru ir pasakiau: „Štai aš. Žinai, kad moku dirbti su modifikuota RNR.“ O jis atsakė: „Kati, mano komanda sako, kad mums to nereikia.“ „Jau kitą dieną išvykau į „BioNTech“ ir Maince skaičiau pranešimą. Vėl pasakiau tą patį: liksiu tik tuo atveju, jei galėsiu dirbti su nukleozidais modifikuota RNR. Tai, kad viskas susiklostė būtent taip – ne atsitiktinumas; tai buvo likimas.“ [2]
1. Katalin „Kati“ Karikó – vengrų kilmės amerikiečių biochemikė, kurios pamatiniai tyrimai, susiję su nukleozidais modifikuota informacine RNR (iRNR), sudarė sąlygas sukurti iRNR pagrindu veikiančias COVID-19 vakcinas.
Pagrindiniai faktai
• Nobelio premija: 2023 m. kartu su imunologu Drew Weissmanu apdovanota Nobelio fiziologijos arba medicinos premija.
• Reikšmingas atradimas: 2005 m. ji kartu su D. Weissmanu atrado, kaip modifikuoti iRNR nukleozidus, siekiant sumažinti uždegiminį imuninį atsaką; tai pavertė šią technologiją praktiška ir saugia naudoti gydymo tikslais.
• Veikla ir karjera: Buvo viena iš įmonės „RNARx“ (2006–2013 m.) įkūrėjų, dešimtmečius dirbo Pensilvanijos universitete, o 2013–2022 m. ėjo „BioNTech“ vyresniosios viceprezidentės pareigas.
• Dabartinė veikla: Dirba profesore Vengrijos Segedo universitete bei yra Pensilvanijos universiteto neurochirurgijos kviestinė profesorė (angl. *adjunct professor*).
2. Wir werden den Krebs besiegen!: Sie war die gefragteste Gesprächspartnerin auf der 75. Lindauer Nobelpreisträgertagung in Lindau. Ihre Forschung führte zum ersten mRNA-basierten Corona-Impfstoff. Gibt es bald auch neue Krebsimpfstoffe? Frankfurter Allgemeine Zeitung; Frankfurt. 03 Aug 2026: 13.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą