„KIJEVAS – Ukrainos kariuomenė pristabdė smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, teigia su operacijomis susipažinę asmenys. Tai įvyko po kelias savaites trukusio prezidento Trumpo spaudimo, kuris pakirto Kyjivo pasitikėjimą JAV parama.
Pasak šaltinių, ši neoficiali pauzė – kuri, tikėtina, tęsis bent iki JAV vidurio kadencijos rinkimų, o galbūt ir ilgiau, iki lapkričio pabaigos – prasidėjo praėjusios savaitės pradžioje, JAV ir Ukrainos santykių krizės įkarštyje. Kiek anksčiau Trumpas buvo paraginęs nušalinti Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o Elono Musko bendrovė „SpaceX“ apribojo Ukrainos galimybes naudotis „Starlink“ sistema.
Ukrainos vyriausybė apie smūgių naftos perdirbimo gamykloms pristabdymą oficialiai nepaskelbė. V. Zelenskis yra užsiminęs, kad mainais už susilaikymą nuo tokių atakų Ukraina norėtų geresnės apsaugos savo pačios energetikos infrastruktūrai, kurią Rusija, artėjant žiemai, sistemingai naikina raketomis ir bepiločiais orlaiviais.
Tačiau Rusija toliau intensyvina raketų ir bepiločių orlaivių atakas prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą bei karinius taikinius.
Du su situacija susipažinę kariniai pareigūnai teigia, kad spalio viduryje už tolimojo nuotolio smūgius atsakingiems Ukrainos daliniams buvo nurodyta faktiškai nutraukti kampaniją prieš naftos perdirbimo gamyklas, užbaigus tik tas operacijas, kurios jau buvo pradėtos vykdyti.
Pasak vieno informuoto asmens, Ukrainos gynybos ministras Jevhenijus Chmara pranešė V. Zelenskiui, jog kariuomenė mano, kad dėl sudėtingos diplomatinės padėties būtų geriau susilaikyti nuo smūgių naftos perdirbimo gamykloms. V. Zelenskis tam neprieštaravo, tačiau pabrėžė, kad kariuomenė, jei tik panorės, gali vėl atakuoti šiuos objektus.
„Pastarosiomis dienomis mūsų vyrai stengėsi elgtis kiek atsargiau.“ „Tačiau jie neturi įsakymo „neatakuoti naftos perdirbimo gamyklų“, – antradienį Kijeve sakė Zelenskis. Pasak jo, bepiločiai orlaiviai šiuo metu atakuoja įvairius taikinius Rusijoje.
Ukrainos priklausomybė nuo palydovinio interneto paslaugos „Starlink“, JAV žvalgybos informacijos mainų ir „Patriot“ raketų perėmėjų padarė ją pažeidžiamą JAV spaudimui, nors Trumpas, praėjusiais metais grįžęs į Baltuosius rūmus, nutraukė didžiąją dalį Amerikos karinės ir finansinės pagalbos Kijevui.
Pastarosiomis savaitėmis Trumpas darė spaudimą Zelenskiui, kad šis nustotų atakuoti Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, kaltindamas Ukrainą dėl aukštų pasaulinių degalų kainų.
Energetikos ekspertai teigia, kad kainų padidėjimas daugiausia susijęs su Trumpo pradėtu karu su Iranu [1]. Respublikonų kandidatai baiminasi, kad degalų klausimas gali jiems pakenkti antradienio rinkimuose, o Trumpas sušvelnino sankcijas rusiškam dyzelinui, siekdamas sumažinti spaudimą JAV ūkininkams ir kitiems vartotojams.
JAV pasiuntinys Jaredas Kushneris spalio 20 d. Osle vykusiame susitikime su Zelenskiu pakartojo Trumpo reikalavimą nutraukti atakas Rusijos naftos perdirbimo gamykloms, teigė du JAV pareigūnai. Vienas pareigūnas pokalbį apibūdino kaip „labai sunkų“.
Kušneris, kuris dėl ligos prisijungė prie susitikimo nuotoliniu būdu, Zelenskiui pasakė, kad jis turėtų sustabdyti smūgius, nes jis ir Baltųjų rūmų pasiuntinys Steve'as Witkoffas daug laiko, energijos ir reaktyvinio kuro skiria tarpininkavimui su Maskva, teigė vienas iš JAV pareigūnų. 30 dienų naftos perdirbimo gamyklų veiklos sustabdymas būtų būdas Ukrainai parodyti dėkingumą, sakė tas JAV pareigūnas.
Kitą dieną po Oslo susitikimo Trumpas paskambino Muskui ir paprašė jo atkurti Ukrainos palydovų ryšį.
JAV pareigūnai teigė, kad šie du klausimai – „Starlink“ ir smūgiai naftos perdirbimo gamykloms – niekaip nesusiję.
Ukrainos ir Europos pareigūnai pateikė subtilesnį paaiškinimą.
Kijevo sąjungininkai Europoje patarė Zelenskiui atkreipti dėmesį į politinį energijos kainų jautrumą artėjant JAV kadencijos vidurio rinkimams, teigė aukšti Europos pareigūnai.
Kai kurie ištikimiausi Kijevo rėmėjai Europoje vis labiau nerimavo dėl įkaitusios retorikos tarp Trumpo ir Zelenskio bei „Starlink“ trikdžių, ir paragino Zelenskį pristabdyti smūgius naftos perdirbimo gamykloms iki vidurio kadencijos rinkimų pabaigos, – teigė vienas iš Europos pareigūnų.
Spalio 20 d. Ukraina smogė naftos siurbtinei „Družba“ („Draugystė“) naftotiekyje, esančiame Rusijos Tambovo srityje – tai buvo paskutinis iki šiol įvykdytas išpuolis prieš Rusijos naftos infrastruktūrą.“ [2]
1. Žinoma, Iranas, kartu su Zelenskiu, taip pat didina dyzelino kainas pasauliniu mastu. Irano atveju Trumpas padarė viską, ką galėjo. Zelenskio atveju jis gali nuveikti daugiau, tad tą ir daro.
2. Ukraine, Pressured by U.S., Pauses Strikes on Refineries. Walker, Marcus; Nikolaienko, Nikita; Ward, Alexander; Hinshaw, Drew. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 30 Oct 2026: A7.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą