„Silicio slėnis jau seniai svajoja sukurti skaitmeninį asistentą, kuris būtų pakankamai pajėgus išvaduoti vartotojus nuo daugybės varginančių asmeninių užduočių, ryjančių laiką ir dėmesį. Išgalvoti pavyzdžiai, pavyzdžiui, J.A.R.V.I.S. (angl. *Just a Rather Very Intelligent System* – tiesiog gana labai protinga sistema) iš filmų apie „Geležinį žmogų“, suformavo itin aukštus lūkesčius. 2010 m. „iPhone“ gamintoja „Apple“ įsigijo „Siri“ – vieną iš tokių pagalbininkų. Tačiau paaiškėjo, kad ji – nuviliančiai kvaila.
Dabar, vykstant didžiulei investicijų į dirbtinį intelektą bangai, galbūt pagaliau atėjo asmeninių DI agentų era. Per pastaruosius du mėnesius socialinių tinklų milžinė „Meta“ ir startuolis „Instinct“ pristatė du tokius robotus, sulaukusius didelio atgarsio.
„Instinct“ asistentai, su kuriais vartotojai gali susisiekti per „Apple“ paslaugą „iMessage“ arba „Meta“ priklausančią „WhatsApp“, jau dabar atlieka registraciją į skrydžius, ieško bilietų į išparduotus koncertus, organizuoja vakarienes su draugais ir atlieka daugybę kitų užduočių.
„Meta“ sukurtas „Muse“ pasižymi panašiomis galimybėmis; jį galima pasiekti per „WhatsApp“, interneto naršyklę, mobiliąją programėlę, o nuo šių metų pabaigos – ir per „Meta“ išmaniuosius akinius.
Pasak investuotojo ir tinklaraštininko M. G. Sieglerio, esminis skirtumas, lyginant su ankstesnės kartos skaitmeniniais asistentais, yra tas, kad šie naujieji robotai gali veikti proaktyviai, o ne tik reaguoti į konkrečius vartotojų prašymus. „Instinct“ „veikia būtent taip, kaip, mano manymu, visi norėtume, kad veiktų dirbtinis intelektas“, – teigia 24-erių metų startuolio įkūrėjas Noah Shinnas.
Susidomėjimas sparčiai auga – tiek, kad N. Shinnas prognozuoja: „Po kelerių metų kiekvienas pasaulio vartotojas, turintis interneto ryšį, galės naudotis tokiu produktu kaip „Instinct“.“ Tačiau iki tol asmeninius agentus kuriančios įmonės turės įveikti įvairias kliūtis, kad jos būtų plačiau pritaikytos, įskaitant susirūpinimą dėl saugumo ir patikimumo bei kai kurių didelių įmonių nenorą leisti įrankiams sąveikauti su jų sistemomis.
„Instinct“ ir „Meta“ taikė labai skirtingus vartotojų pritraukimo metodus, tačiau abu jie buvo labai sėkmingi. „Instinct“ atveju vartotojus turi pakviesti draugas arba jie turi būti asmeniškai atrinkti iš laukiančiųjų sąrašo. Nepaisant to, vartotojų skaičius kasdien auga apie 10 %. Paprastumas juos verčia grįžti: maždaug pusė žmonių, užsiregistravusių „Instinct“, ir toliau naudojasi ja bent kartą per savaitę po pirmojo mėnesio, teigia startuolis. Pateikti nurodymus „Instinct“ agentams yra taip paprasta, kaip parašyti trumpą tekstą; tada jie atsakys su atnaujinimais apie savo pažangą.
Jei „Instinct“ yra privatus vakarėlis, vykstantis už aksominės virvės, tai „Muse“ yra atviras renginys, kuriame gali dalyvauti visi (tol, kol gyvena Amerikoje ar Kanadoje).
Remiantis visais duomenimis, vakarėlis vyksta visu pajėgumu, o žmonės taip pat ilgai laukia. Duomenų teikėjos „Sensor Tower“ duomenimis, nuo „Muse“ programėlės debiuto prieš kiek daugiau nei mėnesį ją atsisiuntė daugiau nei 10 mln. žmonių. „ChatGPT“, populiarus „OpenAI“ pokalbių robotas, sukėlęs dirbtinio intelekto bumą, per tą patį laikotarpį po jos išleidimo, maždaug po šešių mėnesių nuo internetinės versijos pristatymo, mobilioji programėlė buvo atsisiųsta tik 3,7 mln. kartų. „Muse“ išlaiko vartotojus maždaug tokiu pat greičiu kaip ir „ChatGPT“.
Tačiau įtikinti vakarėlio lankytojus atskleisti savo duomenis ne visada lengva. Asmeniniams agentams reikia asmeninės informacijos, kad galėtų išnaudoti savo potencialą: be prieigos prie kalendoriaus ar kreditinės kortelės jie tėra tik išaukštintas pokalbių robotas. Kai kurie technologijų pasaulio atstovai baiminasi, kad robotai paliks vartotojus pažeidžiamus naujų grėsmių, tokių kaip greitos injekcijos, kai užpuolikas slapta perduoda tekstą dirbtiniam intelektui per svetainės kompiuterio kodą ir apgaule priverčia jį netinkamai elgtis.
Atrodo, kad įmonės į šiuos rūpesčius žiūri rimtai. „Meta“ kiekvienam „Muse“ vartotojui priskiria privatų serverį, kuriame saugomi jų duomenys ir valdomas asistentas.
Ji taip pat išmokė „Muse“ įvairių būdų, kaip apsisaugoti nuo „užklausų įterpimo“ (angl. *prompt injection*), nors kai kurie saugumo tyrėjai mano, kad sistema vis dar pažeidžiama kenkėjiškų nurodymų atžvilgiu.
„Instinct“ apie savo taikomas kibernetinio saugumo priemones viešai skelbia mažiau, tačiau, pasak p. Shinno, paslauga sukurta remiantis principu, kad naudotojai „visada turi išlaikyti savo duomenų kontrolę“.
Be to, nerimą kelia tai, kad asmeniniai agentai dėl paprasčiausio kvailumo gali pridaryti daug žalos. „Meta“ pripažino, kad „Muse“ darys klaidų, todėl įdiegė įvairių apsaugos mechanizmų, skirtų galimai žalai sumažinti. Vis dėlto kai kurie naudotojai gali nenorėti patikėti savo kredito kortelės duomenų, kol nebus tikri, kad jų agentas su jais elgsis atsakingai.
Atrodo, kad ilgesnis naudojimasis paslauga padeda sukurti tokį pasitikėjimą. Maždaug 40 proc. „Instinct“ naudotojų per tris savaites susieja savo kredito kortelę. „Instinct“ ir „Meta“ taip pat bendradarbiauja su mokėjimų bendrove „Stripe“ ir siūlo skaitmeninę piniginę, leidžiančią naudotojams atlikti pirkimus tiesiogiai neatskleidžiant savo bankinių duomenų – tai kai kuriems gali suteikti daugiau ramybės.
Kitas didelis iššūkis botų kūrėjams – įtikinti kitus verslus priimti jų agentus. Kai kurie verslai tai daro noriai. „Shopify“ – elektroninės prekybos programinės įrangos platforma – stengiasi sudaryti palankesnes sąlygas „Instinct“ ir „Muse“ atlikti pirkimus iš jos prekybininkų tinklo. „Meta“ taip pat pastebėta bendradarbiaujant su „Walmart“ – didžiausiu mažmeninės prekybos tinklu Amerikoje; „Instacart“ – maisto prekių pristatymo paslauga; bei „Expedia“ – kelionių užsakymo svetaine.
Tačiau kitos įmonės nėra įsitikinusios. Pavyzdžiui, „Amazon“ šiuo metu yra neprieinama nei „Instinct“, nei „Muse“. Šis elektroninės prekybos milžinas didelę dalį pelno gauna rodydamas vartotojams reklamą, todėl šiuo metu jam nelabai reikia papildomo srauto, kurį galėtų nukreipti asmeniniai agentai. „Amazon“ taip pat skundėsi, kad „Meta“ neįspėjo jos apie „Muse“ pristatymą.
Kai kurie Silicio slėnio vadovai teigia, kad, prieš atverdami savo sistemas asmeniniams agentams, nori palaukti ir pamatyti, kaip ši technologija vystysis. Tuo tarpu botų kūrėjai aktyviai bando juos sudominti. P. Shinnas pateikia restoranų rezervavimo platformų pavyzdį: kai kurias iš jų „Instinct“ pavyko patraukti į savo pusę įsipareigojus neleisti savo agentams atlikti daugybės rezervacijų, kurios vėliau visos, išskyrus vieną, būtų atšauktos. Netgi „Amazon“ vadovas Andy Jassy, regis, neatmeta galimybių ateityje – anksčiau jis yra sakęs, kad „labai tikisi“, jog galiausiai pavyks pasiekti sąžiningą susitarimą, leisiantį agentams naudotis „Amazon“ prekyviete.
Tokie susitarimai bus būtini, jei asmeniniai agentai taps perspektyviu verslu. M. Zuckerbergas teigė, kad, jo vizija, „Muse“ pajamas generuos derindama prenumeratos mokesčius ir dalį nuo sandorių, kuriuos ji padės įgyvendinti. P. Shinnas prognozuoja, kad ilgainiui didžioji dalis internetinių išlaidų bus atliekama per asmeninius agentus.
Kol kas neaišku, kuriam botų kūrėjui pavyks užimti didžiausią šio verslo dalį. „Instinct“ iki šiol yra pritraukusi 1,4 mlrd. JAV dolerių investicijų. Tai solidi suma vienerių metų senumo startuoliui, tačiau, palyginti su „Meta“ turimais ištekliais – tik lašas jūroje.
„OpenAI“ ir „Google“ (kuri kuria „Gemini“ modelius) taip pat siūlo savo asmeninius agentus.
Nors šiuo metu jie labiau orientuoti į verslo, o ne į privačių vartotojų segmentą, jų taikymo sritis gali plėstis. „Airbnb“ – trumpalaikės nuomos platforma, siekianti tapti vieno langelio principu veikiančia paslaugų vieta įvairiausioms patirtims, – taip pat pranešė, kad kitais metais planuoja pristatyti asmeninį agentą.
Be to, yra „Apple“, kuri birželį atliko didelį „Siri“ atnaujinimą. Naujasis botas yra kiek sumanesnis, tačiau jam trūksta daugelio autonominių galimybių, būdingų agentams, kurie šiuo metu pelno vartotojų palankumą. Galbūt, „iPhone“ gamintojui vertėtų apsvarstyti galimybę susisiekti su „Instinct“?” [1]
1. Call my agent. The Economist; London Vol. 461, Iss. 9522, (Oct 24, 2026): 69, 70.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą