„Stebėti, kaip, devynias tonas sveriantis, atakos sraigtasparnis „Apache“ vejasi mažą bepilotį orlaivį (droną), – tai tarsi stebėti liūtą, medžiojantį voverę. Iššvaistoma daugybė energijos, o rezultatas – menkas.
Tačiau kare, kaip ir gamtoje, norint išgyventi, tenka daryti tai, ką būtina. Mūšio lauke, kuriame, kaip Ukrainoje, dominuoja dronai, įprastas „Apache“ grobis – tankai ir šarvuotoji technika – praktiškai dingsta, todėl sraigtasparnių įguloms tenka ieškoti naujos paskirties.
Visame pasaulyje kariniai pareigūnai pradėjo iš naujo vertinti XX a. mūšio lauko technologijų efektyvumą. Atsižvelgiant į tai, JAV kariuomenės 2-ojo atakos bataliono (159-osios brigados), dar vadinamo „Gunslingers“ („Ginklanešiai“), sraigtasparniai „Apache“ šį mėnesį Vokietijoje pakilo į mokomąją misiją. Tikslas – išsiaiškinti, ar jie gali būti naudingi kovoje prieš dronus.
Pratybų, pavadintų „Skyfall 2“, metu pilotai paeiliui vijosi sraigtinius dronus „Outlaw“, kurių sparnų mojis siekia apie 11 pėdų (apie 3,3 metro). Tai apytiksliai atitinka rusiškų ir iranietiškų tolimojo nuotolio atakos dronų „Shahed“ sparnų mojį; abi šalys šiuos dronus itin sėkmingai naudoja mūšio laukuose.
Šie ginklai yra pigesni už tradicines raketas, be to, juos kur kas paprasčiau pagaminti. Jie kelia didelę grėsmę. Nors iranietiški dronai „Shahed“ skrieja palyginti lėtai ir pasižymi paprasta konstrukcija, jiems pavyko įveikti amerikiečių oro gynybos sistemas. Būtent šie dronai atsakingi už beveik visas amerikiečių netektis kare su Iranu.
Sraigtasparnių ir kitų senesnės kartos ginklų sistemų įgulos turi išmokti ne tik numušti tokius dronus, bet ir pačios nuo jų apsisaugoti. Birželį, virš Hormūzo sąsiaurio, dronas „Shahed“ numušė sraigtasparnį „Apache“.
„Supratome: tai reali grėsmė, tad pažiūrėkime, ką galime dėl to padaryti“, – teigė vyresnysis puskarininkis (angl. *Chief Warrant Officer*) Michaelas Weisskopfas, vienas iš 2-ojo atakos bataliono vyresniųjų pilotų. „Tai nėra lengva, ypač lyginant su įprastomis „Apache“ užduotimis, kurias sudaro iš oro į žemę“, – sakė jis, turėdamas omenyje tankus ir šarvuotąją techniką – įprastus sraigtasparnių taikinius.
Pratybų metu „Apache“ sraigtasparnių pilotai, manevruodami ir staigiai nerdami žemyn, skriejo virš Bavarijos pušynų Grafenvėro (Grafenwöhr) poligone, netoli Niurnbergo. Jie persekiojo bepiločius orlaivius „Outlaw“ – didelius, į modelius panašius aparatus, kuriuos ant žemės radijo pultais valdė operatoriai. Stebint iš pratybas prižiūrinčio sraigtasparnio „Blackhawk“, tai priminė grakštų, nors kartais ir ugnimi paženklintą, šokį.
„Apache“ sraigtasparniai naudojo 30 mm mokomuosius šaudmenis (o ne kovinius sprogstamuosius užtaisus) bei įvairias raketas. Nepaisant to, rezultatai buvo puikūs: vienas ekipažas per vieną skrydį sunaikino visus keturis paleistus bepiločius orlaivius.
„Jei būtume su kovine ginkluote, būtų daug lengviau, – teigė vienas iš pilotų, vyresnysis puskarininkis (Chief Warrant Officer) Jarradas Walteris. – Dabar naudojome tik plieninius sviedinius.“
Ukrainoje dėl bepiločių orlaivių tankai, šarvuotoji technika ir sraigtasparniai fronto linijoje tapo beveik beverčiai. Ten, kur anksčiau driekėsi fronto linija, dabar plyti klastinga teritorija, vadinama „naikinimo zona“ (angl. *kill zone*). Joje viešpatauja bepiločiai orlaiviai, o karių gyvenimo trukmė čia kartais matuojama vos minutėmis.
Diskutuojama, ar tokia pažangi kariuomenė kaip Jungtinių Valstijų galėtų įklimpti į tokį patį bepiločių orlaivių konfliktą, koks vyksta Ukrainoje. Tačiau retas JAV kariuomenės atstovas abejoja bepiločių orlaivių daroma įtaka.
„Bepiločiai orlaiviai yra reikšmingiausia pastarosios kartos inovacija mūšio lauke; būtent jie šiemet Ukrainoje lėmė didžiąją dalį nuostolių“, – 2025 m. liepą rašė gynybos sekretorius Pete’as Hegsethas dokumente, pavadintame „JAV karinio dominavimo bepiločių orlaivių srityje įtvirtinimas“.
„Bepiločių orlaivių technologijos, – pridūrė jis, – vystosi taip sparčiai, kad didžiausia mūsų rizika tampa rizikos vengimas.“ Kovoje su bepiločiais orlaiviais sraigtasparniai jau įrodė savo vertę – tiesa, su tam tikromis išlygomis. Ukrainos kariuomenė naudoja sovietinės gamybos sraigtasparnius „Mi-8“ sraigtiniais varikliais varomiems dronams „Shahed“ numušti, o pastaruoju metu pradėjo bandyti pasitelkti sraigtasparnius, kaip platformas, iš kurių paleidžiami dronai-perėmėjai, skirti kovai su reaktyviniais bepiločių orlaivių variantais. Izraelis prieš iranietiškus dronus netgi yra panaudojęs sraigtasparnius „Apache“. Prieš metus, kai į Lenkijos oro erdvę įskrido daugiau nei 20 dronų, jiems perimti buvo pakelti kariniai sraigtasparniai bei naikintuvai.
JAV pareigūnai teigė, kad „Apache“ vertina kaip vieną iš plataus priemonių komplekso, skirto kovai su bepiločiais orlaiviais, dalių, o ne kaip savarankišką gynybos priemonę. Nors šis sraigtasparnis gali gabenti pažangias raketas, vienas iš jo privalumų – galimybė šaudyti 30 mm sviediniais, kurie yra vieni pigiausių šaudmenų kariuomenės arsenale.
„Kai „Apache“ naudoja 30 mm pabūklą, tai ne tik pigiau, bet ir padeda spręsti vieną didelę problemą: valstybės ne tik kuria daugybę dronų, bet ir vysto pajėgumus, leidžiančius jais atakuoti vienu metu, – sakė 4-ojo oro gynybos artilerijos pulko 5-ojo bataliono vadas pulkininkas leitenantas Johnas Verwielis. – Kaip įveikti tokią gausą? Mano tikslas – sutelkti kuo daugiau sistemų, kad būtų galima neutralizuoti šią masinę grėsmę.“
Tačiau ar „Apache“, ar bet kurios kitos XX a. sukurtos gynybos priemonės – ar joms neatsilikti nuo sparčiai tobulėjančių bepiločių orlaivių technologijų – neaišku. Vis dažniau bepiločiai orlaiviai pasižymi savybėmis, kurios prilygsta pilotuojamų orlaivių galimybėms arba jas pranoksta, tačiau kainuoja kur kas pigiau ir nekelia pavojaus pilotams. Ukrainos bendrovė „SkyFall“ sukūrė didžiulį naują bepilotį orlaivį „Stargate“, galintį evakuoti karius iš mūšio lauko.
Naujausi Rusijos naudojami „Shahed“ modeliai, vadinami „Geran-4“, turi reaktyvinius variklius ir skrieja tokiu greičiu, kurio sraigtasparnis „Apache“ pasiekti negali.
„Mums svarbiausias veiksnys yra greitis, – teigė vyresnysis puskarininkis Cody Schoonoveris, 2-ojo 159-ojo puolimo bataliono vyriausiasis ginkluotės specialistas. – Sraigtasparniu negalime skristi greičiau nei tam tikru greičiu, tad jei bepilotis orlaivis turi reaktyvinį variklį – tai jau visai kita lyga, kuriai mes neprilygstame.“
Pilotai pripažįsta, kad būsimuose karuose sraigtasparniams „Apache“ teks atlikti kitokį, galbūt net labiau ribotą vaidmenį. Kaip rodo konfliktas Ukrainoje, mūšio lauke, kuriame gausu bepiločių orlaivių, sraigtasparniai ilgai neišsilaiko.
Pasak p. Weisskopfo, karų Irake ir Afganistane metu sraigtasparniai „Apache“ galėdavo valandų valandas išbūti mūšio zonoje. Dabar, anot jo, jiems tektų nepastebėtiems įskristi, sunaikinti taikinį ir kuo greičiau pasišalinti.
„Nemanome, kad jie bus naudojami pačioje fronto linijoje“, – sakė jis.
Pavojų akivaizdžiai parodė praėjusią vasarą virš Hormūzo sąsiaurio įvykęs incidentas, kai „Shahed“ numušė sraigtasparnį „Apache“. Ekspertai svarstė, ar būtent tas modelis apskritai galėjo numušti judantį taikinį, pavyzdžiui, sraigtasparnį. Gali būti, kad bepilotis orlaivis turėjo pažangią taikinių aptikimo technologiją – panašią į tą, kuri naudojama sudėtingesniuose Rusijos bepiločiuose orlaiviuose.
Pareigūnų teigimu, taip pat įmanoma, kad sraigtasparnis su bepiločiu orlaiviu susidūrė netyčia.“ [1]
Pagalvok tu sau.
1. A New Era of War: A Nine-Ton U.S. Helicopter Versus a Drone. Schwirtz, Michael. New York Times (Online) New York Times Company. Oct 26, 2026.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą