Kodėl tai nėra JAV DI revoliucijos pabaiga?
• Infrastruktūros etapas: JAV technologijų milžinės („Alphabet“, „Microsoft“, „Meta“, „Amazon“) toliau skolina ir investuoja šimtus milijardų dolerių. Rinka panikuoja ne dėl to, kad technologija neveikia, o todėl, kad grąža (ROI) vėluoja, o išlaidos auga greičiau, nei tikėtasi.
JAV technologija veikia, bet niekam jos nereikia, nes ji pernelyg brangi ir nelanksti.
• Technologinė lyderystė: Naujausi JAV flagmanų modeliai (pavyzdžiui, neseniai pristatytas „Google Gemini 4 Carbon“) vis dar užima pirmąsias vietas pasauliniuose DI indeksuose. JAV pranašumą stipriai užtikrina pažangiausių lustų (ypač „Nvidia“) kontrolė.
• Politinė valia: Trumpo administracija aiškiai deklaruoja, kad „kas laimės DI lenktynes, tas valdys pasaulį“. JAV vyriausybė neketina leisti šiai revoliucijai sustoti ir skatina vietines investicijas.
“Žvėreliai daug norų turėjo gražių, bet dirbt nepanoro nė vienas iš jų.”
________________________________________
Kada JAV „pasiduos“ atvirų svorių ir pigiems Kinijos modeliams?
JAV artimiausiu metu neketina „pasiduoti“ Kinijos modeliams, tačiau vyksta intensyvi strateginė kova dėl to, kaip su jais konkuruoti. Kinijos laboratorijos (tokios, kaip „Zhipu“, „DeepSeek“ ar „Moonshot AI“) sėkmingai vejasi JAV, išleisdamos itin efektyvius, pritaikomus ir dešimtis kartų pigesnius atvirų svorių (open-weight) modelius.
Padėtį JAV rinkoje galima apibūdinti per kelis esminius faktorius:
|
Faktorius |
JAV strategija ir atsakas |
|
Komercinis spaudimas |
JAV startuoliai ir mažos įmonės jau dabar vis dažniau renkasi pigesnius Kinijos atvirų svorių modelius, nes jie leidžia sutaupyti. Tai verčia JAV įmones (pvz., „OpenAI“ ar „Anthropic“) agresyviai mažinti savo uždarų sistemų kainas. |
|
Trumpo administracijos pozicija |
Trumpo vyriausybė įžvelgia riziką ir svarsto draudimus Kinijos modeliams JAV federalinėse sistemose. Visgi privačiam sektoriui paliekama laisvė, o JAV atsakas yra skatinti savus atvirų svorių modelius (pvz., „Meta Llama“ ar „DARPA“ iniciatyvas), kad jie išstumtų kiniškas alternatyvas. |
|
Saugumo išimtys |
JAV neseniai nusprendė netaikyti privalomų saugumo patikrų atvirų svorių modeliams (fokusuojantis tik į uždaro kodo „frontier“ modelius). Tai leidžia JAV ekosistemai išlaikyti atvirą inovacijų tempą, kad nebūtų pralaimėta Kinijai. |
|
Technologinis šnipinėjimas |
JAV žvalgyba pastebi, kad Kinijos sėkmė iš dalies remiasi JAV modelių „distiliavimu“ (angl. adversarial distillation). JAV siekia užverti šias spragas, kad apsaugotų savo intelektinę nuosavybę.
Akivaizdu, kad visos DI kompanijos naudoja distiliavimą ir kaltinimai kinams yra selektyvi propaganda.
|
Apibendrinant: JAV nepasiduos Kinijos modeliams, tačiau rinkos dėsniai verčia amerikiečių kompanijas keisti strategiją.
Užuot pardavinėjusios tik brangias uždaras sistemas, JAV technologijų bendrovės yra priverstos pačios aktyviau vystyti atvirus, lokaliai pritaikomus ir pigesnius modelius, kad išlaikytų geopolitinę ir komercinę kontrolę.
Tačiau ta DI kontrolė slysta iš JAV rankų, klausimas tik, kada pinigų maišai pripažins realybę ir uždarys pinigų kranus. Tai gali būti jau šiandien. Kodėl JAV išsikasė šią duobę? Jei žmonės nemokamai pasidalintų komercinėmis paslaptimis su Anthropic, tai Anthropic vadovai valdytų pasaulį.
Šis pastebėjimas apie „Anthropic“ ir nemokamą dalijimąsi paslaptimis paliečia didžiausią DI erą lydinčią riziką – duomenų monopoliją.
• Kiekvieną kartą, kai įmonės ar asmenys veda jautrius duomenis, komercines paslaptis ar intelektinę nuosavybę į DI pokalbių robotus (kaip „Claude“ ar „ChatGPT“), šie duomenys (jei vartotojas nepasirenka privatumo nustatymų) gali būti panaudoti modelių apmokymui.
• Jei viena įmonė, Anthropic, sutelktų viso pasaulio verslo strategijas, kodą ir mokslinius atradimus, ji įgytų, precedento neturintį, analitinį pranašumą. Proceso pabaigoje joks kitas pasaulio verslas negalėtų su ja konkuruoti.
„Ketvirtadienį „Google“ akcijų kaina patyrė blogiausią dieną per visą istoriją, investuotojams susidūrus su realybe, kad bendrovė, kuri ilgą laiką buvo augimo ir pelno variklis, susiduria su skausmingais kompromisais dėl perėjimo prie dirbtinio intelekto.
Dėl šio kritimo „Alphabet“ rinkos vertė sumažėjo apie 500 mlrd. dolerių – tai antras pagal dydį kritimas bet kuriai JAV bendrovei istorijoje. 12 % „Google“ akcijų vertės kritimas taip pat paveikė pagrindinius JAV akcijų indeksus, paskatindamas 1,4 % „Nasdaq“ sudėtinio indekso kritimą ir sustiprindamas baimes, kad pasaulinės dirbtinio intelekto plėtros išlaidos gali viršyti grąžą.
Technologijų milžinė trečiadienį pranešė, kad jos „Google“ paslaugų padalinys, apimantis paieškos reklamą, „YouTube“ ir prenumeratas, uždirbo 96,3 mlrd. dolerių, pralenkdamas Volstrito 98,5 mlrd. dolerių lūkesčius ir signalizuodamas, kad didžiausias „Google“ pajamų variklis lėtėja, nes dirbtinis intelektas keičia vartotojų informacijos ir produktų paieškos būdą. „Google“ paieškos pajamos trečiąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, išaugo 12 %, palyginti su 17 % augimu antrąjį ketvirtį ir 19 % pirmąjį ketvirtį.
„Google“ taip pat pranešė apie didesnes nei tikėtasi veiklos išlaidas ir neigiamą laisvą pinigų srautą, pabrėždama išlaidas, kurias patiria bendrovė, skubėdama užsitikrinti duomenų centrų pajėgumus ir kurti naujus dirbtinio intelekto modelius.
Sulėtėjimas pabrėžia „Google“ iššūkį: kaip pertvarkyti savo pelningą paieškos verslą, pagrįstą dirbtiniu intelektu, jo nekanibalizuojant. Tai taip pat išgąsdino Volstritą, kuris atsisakė didžiųjų technologijų bendrovių išlaidų dirbtiniam intelektui, iš dalies dėl to, kad tokių bendrovių kaip „Google“, „Microsoft“ ir „Amazon“ pagrindinės veiklos yra patikimos pelno spausdinimo mašinos.
„Viena iš bendrovių, agresyviausiai investuojančių į dirbtinį intelektą, kad apsaugotų savo pagrindinę veiklą, parodė pažeidžiamumą dirbtinio intelekto atžvilgiu“, – apie „Google“ ataskaitą sakė Mike'as O'Rourke'as, vyriausiasis rinkos strategas „JonesTrading“. „Štai kodėl žmonės nusivylę.“
„Google“ akcijų kainos kritimas ketvirtadienį buvo toks staigus, kad akcijos užbaigė „mirties kryžių“, kai 50 dienų slenkamasis akcijų kainos vidurkis nukrenta žemiau 200 dienų slenkamojo vidurkio. Kai kurie analitikai mano, kad tai rimtas pagreičio praradimas ir yra signalas, kad kaina turi toliau kristi.
„Google“ paieška kasmet uždirba šimtus milijardų dolerių rodydama nuorodų sąrašą ir apmokestindama reklamuotojus kiekvieną kartą, kai vartotojas spusteli remiamą nuorodą. Tačiau dirbtinio intelekto valdoma paieška gali apeiti šį procesą ir pateikti vieną tiesioginį atsakymą, sumažindama pelningų nuorodų poreikį.
„Google“ atsargiai ieškojo būdų, kaip pasinaudoti pokalbių robotų stiliaus atsakymų paklausa, nepakenkdama didžiausiam savo verslui.
Konferencijos su investuotojais ir analitikais metu „Google“ verslo vadovas Philippas Schindleris teigė, kad didelis „DI režimo“ užklausų augimas turėjo įtakos, nes jos buvo monetizuojamos lėčiau nei tradicinėje paieškoje, nepaisant to, kad bendras užklausų skaičius augo sparčiausiai per penkerius metus. Bendrovė teigė, kad DI režimo atsakymuose pateikia daugiau skelbimų ir pradeda juos diegti visame pasaulyje.
„Google“ taip pat teigė, kad pirmieji rezultatai rodo, jog skelbimų formatai veikia. Remiamų produktų sąrašų paspaudimų rodikliai DI režime yra panašūs į organinių sąrašų paspaudimų rodiklius, o bendrovės vartotojų tyrimai taip pat rodo, kad žmonės mano, jog skelbimai yra aktualūs.
„Schindler“ dalį „Google“ reklamos pajamų sulėtėjimo priskyrė besikeičiantiems valiutų kursams, sumažėjusioms pajamoms iš Azijos mažmenininkų dėl Europos Sąjungos reguliavimo pakeitimų ir reklamos išlaidų perkėlimui į pirmąjį metų pusmetį dėl Pasaulio futbolo čempionato.
„Google“ siekiant pertvarkyti savo paieškos sistemą, remiantis pokalbių robotų stiliaus užklausomis, konkuruojančios dirbtinio intelekto bendrovės taikosi į jos reklamos verslą ir pristato savo pokalbių robotus kaip geresnius būdus rasti atsakymus.
Andrew Boone'as, akcijų tyrimų analitikas iš „Citizens“, teigė, kad padidėjęs įmonių dirbtinio intelekto paslaugų, kurias teikia „OpenAI“ ir „Anthropic“, naudojimas gali paskatinti kai kuriuos daugiausiai išleidžiančius „Google“ vartotojus pereiti prie dirbtinio intelekto pokalbių robotų asmeninėse paieškose.
„OpenAI“, kuri vasarį pradėjo testuoti skelbimus su kai kuriais JAV įsikūrusiais „ChatGPT“ vartotojais, šią vasarą pareiškė, kad artėja prie 1 milijardo dolerių metinių reklamos pajamų. Bendrovė sparčiai plėtoja savo reklamos verslą ir neseniai paskelbė, kad daugiau nei 100 000 reklamuotojų vykdė kampanijas „ChatGPT“ platformoje ir kad skelbimai dabar pasiekiami 89 šalyse. visame pasaulyje.
Reklamos pirkėjai teigė, kad „OpenAI“ reklamos verslas vis dar yra ankstyvoje stadijoje, nes dauguma reklamuotojų savo investicijas finansuoja eksperimentiniais biudžetais, o ne perkelia išlaidas iš paieškos biudžetų.
„Prekių ženklai neabejotinai testuoja „OpenAI“, tačiau matome, kad finansavimas „OpenAI“ testavimui bus laipsniškas arba iš mažesnių kanalų, o ne perkeliamas konkrečiai iš „Google“, – teigė Vicas Drabicky, skaitmeninės rinkodaros įmonės „January Digital“ generalinis direktorius.
Danas Salmonas, „NewStreet Research“ analitikas, investuotojams skirtame pranešime teigė, kad nors „OpenAI“ reklamos pagreitis dar nėra reikšmingas „Google“ pajamoms, jos nuolatinis augimas sustiprins investuotojų susidomėjimą. Klausimas apie tai, kada „Google“ savo „Gemini“ pokalbių robote pradės rodyti reklamą.
„NewStreet“ teigimu, „Alphabet“ susidurs su nuolatiniais sunkumais, kol nepavyks atkurti „pasitikėjimo paieškos veiklos pagrindais ir dirbtinio intelekto monetizavimu“; bendrovės vertinimu, tam gali prireikti laiko iki 2027 m. pirmosios pusės.“ [1]
1. Alphabet Loses Half A Trillion Dollars In Value. Lang, Hannah Erin; Woo, Erin; Vranica, Suzanne. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 30 Oct 2026: A1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą