Smog

The city is a smoggy, dusty, noisy place. The smog is easy to see as a brown broad streak above the horizon everywhere you look on quiet day.It is not a good idea to drive a hundred kilometers or less out of the city in hope to reduce smog exposure. The smog and small particles do not settle down to the earth quickly. They are moved by wind over long distances. The photo-chemical smog was discovered on yellow pine trees in San Bernardino Mountains, hundred kilometers from Los Angeles.

Does it make sense to visit the city? Only in one case. If you need to participate in the culture of the city. 

Sunkumai su pabėgėliais

Pirmas, kad tų pabėgėlių yra tiek daug ir jie bėga iš daugelio skirtingų vietų.

Antras, kad betvarkė Sirijoje, Afganistane ir kitur, iš kur tie pabėgėliai bėga, trukdo surinkti reikalingą informaciją, kad įsitikinti, jog kiekvienas toks žmogus nėra piktavalis.

Trečias, kad mūsų bendruomenės yra gana homogeniškos tautiniu atžvilgiu. Nepaisant didelių prasimušusių į valdžią lietuvių nacionalistų pastangų (o dalinai ir tų nepamatuotų pastangų dėka), didesnės lenkų ir rusų bendruomenės gyvena gana atskirą gyvenimą ir išsilaiko ilgam. Tai irgi trukdo rinkti saugumo informaciją, tikėtis lengvos integracijos, bei vystyti pasitikėjimą tarp tautų.

Aišku, mūsų saugumo struktūros mums pasakys nesijaudinti, nes saugumo struktūros turi slaptą padažą, kurio dėka viskas baigsis gerai. Deja, žymiai daugiau šioje srityje patyrimo turinčios Prancūzijos ir kitų šalių saugumo struktūros turi problemų.

Kaip mūsų palikuonys gyvena Lietuvos provincijoje?

Blogai. Ir jie nežino, kad blogai gyvena, nes jų gebėjimas suprasti, mąstyti sistematiškai ir logiškai (IQ, angl.), yra žemas. Trūkstant pigios darbo jėgos, pereiname prie fosfoorganinių insekticidų vartojimo. Tie insekticidai taip paveikia dirbančiųjų žemės ūkyje pradėtų vaikų vystymąsi gimdoje, kad krenta tų vaikų IQ. Na o po gimimo nukenčia tų vaikų kvėpavimo sistema (žiūrėk čia). Kuo toliau, tuo blogiau, nes mūsų valstybės politika skatina ūkių stambinimą ir intensyvinimą.

Motina prie verpalo, mokanti vaikelį skaityti? Pamiršk. Pasidžiauk gražiai nupurkštais laukais. Ir pats valgai tuos insekticidus, jei nebeaugini sau maisto.


(P. Rimšos skulptūra)

JAV prezidentas Obama ves derybas su Rusijos prezidentu Putinu Niujorke

Tai pirmas šių prezidentų pasitarimas po sąmokslo prieš prezidentą Janukovičių Ukrainoje. Karas Sirijoje, kurios pabėgėlių srautas greit pasieks Lietuvą, yra vienas svarbiausių pasitarimo klausimų.

Taip, taip. Mūsų prakaituotų valdžios žmonių tęsiamas karo kurstymas Ukrainoje trukdo pastangoms sustabdyti karą Sirijoje ir užverčia Lietuvai pabėgėlių ir su jais susijusio sumažėjusio saugumo Lietuvoje problemą. Pasaulis mažas, Lietuvos valdžios arogantiškas ginklų dalinimas Porošenkos kariaunai mums jau brangiai kainuoja.

Kaip sužinoti, kad dyzelinio kuro deginimas tikrai mums kenkia?

Dyzelinis kuras vėl dominuoja pasaulio naujienas. Vokiečių kompanija Volkswagen slėpė, kad, važiuodami keliais, jų dyzeliniai automobiliai išmeta keturiasdešimt kartų daugiau teršalų, negu leidžiama. Tarp tų teršalų  yra ir smulkios (pavadintos PM 2.5 (particulate matter 2.5 micrometers, angl.)  dalelės, kurios giliai prasiskverbia į plaučius, sunkiai išvalomos ir kenkia kraujagyslėms bei sukelia vėžį.

Iš kur mes tai žinome? Kinija padarė eksperimentą, vieno regiono gyventojams išduodama anglį nemokamai. Mirtingumas nuo smulkiųjų dalelių tame regione pakilo tiek, jog tokiose sąlygose vidutiniškai vienas gyventojas gyvena net penkis metus trumpiau, negu galėtų be tų dalelių ore.

Aišku, dalelių ore kiekis  priklauso nuo lietaus, vėjo ir kitų dalykų. Kad sužinotume, kada ir kur eiti pasivaikščioti, galime pasitikrinti, Google pasižiūrėdami PM 2.5 (Kaunui tokie duomenys yra čia).

Popiežius Pranciškus pirmame pasisakyme JAV daugiausia dėmėsio skyrė oro taršai

Oro tarša ne tik yra bėda ateities kartoms, bet jau dabar sukuria neproporcingai daugiau problemų tiems iš mūsų, kurie turi mažai ką. Mes privalome pasirūpinti tvarka mūsų bendrame name - Žemėje.

Bankininkai yra įtakinga jėga, kuri reikalauja padidinti palūkanų normas

Centrinis bankas laiko palūkanų normas pakankamai žemomis, kad apsisaugoti nuo defliacinio sąstingio, kurio metu visi laukia, kada kainos kris ir mažai perka. Mažos palūkanų normos gerai tiems, kurie skolinasi, pavyzdžiui namui pirkti,  su  mažomis palūkanomis. Bet yra ir kita medalio pusė: mažos palūkanos blogai tiems, kurie skolina - bankininkams. Gaudami mažas palūkanas, bankininkai gauna mažus pelnus. Todėl bankininkai visada spaudžia Centrinį banką, kad tas padidintų palūkanas.

Lietuvoje tai naujiena, kad bankininkų ir visuomenės interesai gali būti priešingi. Juk bankininkai pas mus yra pusdieviai.