Kodėl mūsų civilizacija rizikuoja išnykti?

Todėl, kad dauguma mūsų civilizacijoje galvoja taip:

"Aš nusprendžiau, kad negaliu laikyti save sėkminga, nebent esu tikrai galinga, kurios niekas negali sužeisti. Sėkmė tampa priemone atgauti kontrolę, tiesiog padidinti savo vertę.

Tam yra žodis: pinigai.

  Aš noriu gauti tokius pinigus, kurie panorėjus antradienį leistų nuskristi į Meksiką, kad galėčiau reikšmingai paremti bjaurius politikus, kad galėčiau pasisamdyti advokatą-ryklį tam atvejui, jei kuris nors žmogus dar kartą  mane nors pirštu pajudintų.

 Jei norite sukurti savo didelį turtą, pasitikėjimas apskaičiuotomis rizikomis yra būtinas įgūdis. Kitų poreikių statymas virš jūsų poreikių nėra tam būtinas įgūdis."

Liūdnas vaizdelis su tais rykliais ir meksikomis. Reikia pakeisti mūsų gyvenimo būdą taip, kad ir vėl gyventi asocialiai būtų pavojingiau, negu gyventi bendruomenėje bei būti geru bendruomenės nariu. Priešingu atveju tvarus gyvenimas yra tik nereali svajonė.

Mažiau valgantys žmonės yra sveikesni

"Bandymo dalyviai, 21-50 metų amžiaus, buvo loterijos metodu suskirstyti į dvi grupes: 34 pacientai bandymo grupėje sumažino kalorijų vartojimą vidutiniškai 15%, o 19 kontrolinės grupės žmonių valgė, kaip įprasta. Dvejų metų laikotarpio pabaigoje visi jie buvo pakviesti atlikti įvairiausius tyrimus, susijusius su bendru metabolizmu ir biologiniais senėjimo žymenimis, įskaitant žalą, susijusią su deguonies laisvaisiais radikalais, išsiskyrusiais metabolizmo metu. Jie taip pat buvo dedami į medžiagų apykaitos kamerą 24-rioms valandoms.

Mokslininkai nustatė, kad dietos dalyviai energiją miegodami naudojo daug efektyviau nei kontrolinė grupė. Toks pagrindinio metabolizmo rodiklio sumažėjimas buvo didesnis, nei galima tikėtis dėl bandymų grupės svorio numetimo, kurio  vidurkis buvo beveik 9 kilogramai vieno dalyvio atveju. Visi kiti klinikiniai matavimai atitiko sumažėjusį metabolizmo greitį ir nurodė, kad žala dėl senėjimo sumažėja [1]."

 Kad mažiau ėdančios pelės gali gyventi net 60 proc. ilgiau, negu šeriamos sočiai, buvo žinoma jau seniai. Dabar aptikta, kad ir mes nuo tų pelių nesiskiriame šiuo požiūriu.

1. Nature 555, 570-571 (2018)

Dirbtinis intelektas be interneto

"Daugumai dabartinių dirbtinio intelekto pritaikymų reikalingas interneto ryšys. Būna atvejai, kai toks ryšys neegzistuoja: elektros tinklo avarija ar kitokie interneto ryšio sutrikimai. Kompanija IBM, bendradarbiaudama su kompanija Apple,  siekia, kad Kalifornijoje pagamintiems išmaniesiems telefonams būtų įrengti specialūs lustai, kurie, kaip ir IBM produktas "Watson", yra dirbtinis intelektas: apmokytos programos. Su jais dirbtinio intelekto taikymas turėtų būti įmanomas net ir be debesies prieigos."

Mes šaudom į šiukšlių dėžes ir džiaugiamės, kaip maži vaikai

Kas tie: "mes"? Pradedant Prezidente ant vokiečių tanko ir baigiant Lietuvos jaunimu. O kuo turėtume užsiimti? Juk dosnus ES finansavimas baigiasi, šiuolaikinį lietuviškos darbo jėgos pigumą neįmanoma išlaikyti augančių kainų fone. Todėl reikia verslo inovacijų. 

"Inovacijoms verslas kaip finansavimo šaltinis Lietuvoje išleidžia beveik keturis kartus mažiau lėšų nei ES vidurkis ir su, negalutiniais duomenimis, 0,33 proc. nuo BVP 2016 m., tai sudaro tik 127 mln. Eurų ir lenkia vos kelias kitas ES valstybes. ES vidurkis – 0,63 proc., o Estija išleidžia 0,69 proc. nuo BVP. Verslo investicijos į inovacijas neretai apsiriboja įrangos atnaujinimu, o ne naujų produktų ar procesų kūrimu ir tobulinimu, neaprėpia ir socialinių inovacijų, kurios atveria platesnio inovacijų taikymo, tarp jų ir verslo rizikos bei kitų socialinių veiksnių mažinimo, galimybes. Pagal eksportuojamų naujomis žiniomis grįstų produktų apimtis Lietuva taip pat yra vos 26 tarp 28 ES valstybių. Taigi, žinioms imlaus verslo sektorius Lietuvoje išlieka itin mažas, o juk būtent mokslu grįstos inovacijos leistų džiaugtis didžiausia ekonomine grąža."

Taigi, verslo konkurencingume, paremtame inovacijomis, esame Europos uodegoje. Todėl šaudome į šiukšlių dėžes ir laukiame pasaulinio karo. Tada mes jau pasirodytume visu grožiu. Bet branduolinės pusiausvyros laikais pasaulinio karo dar nebuvo ir todėl gali ilgai nebūti. O kas, jei belaukdami išmirsime?

Kaip suprasti šiandienos pasaulio politiką?

Ar galime sugalvoti ką nors geriau paaiškinančio padėtį, negu Grybauskaitės aistros, kaltinant Rusiją terorizmu? Galime.

"Vyksta naujas Didysis Žaidimas - tai didžiųjų galių, bandančių atsverti vienos kitas įtakos sritis, susidūrimas. Skirtingai nuo Didžiojo XIX a. Žaidimo tarp Didžiosios Britanijos ir Rusijos imperijos, kurio kulminacija buvo kova už dominavimą Afganistane, šiandienos Didysis Žaidimas yra globalus, sudėtingesnis ir daug pavojingesnis. Pavadinkime tai Trijų Žaidimu. Jame dalyvauja trys pagrindiniai veikėjai, Rusija, Kinija ir Vakarai, kurie konkuruoja trimis būdais: geografiškai, intelektualiai ir ekonomiškai. Be to, dabar yra trys vietos, kuriose šios galios susiduria stipriausiai: Sirija, Ukraina ir Ramiojo vandenyno regionas. Daugelis mūsų laikų konfliktų gali būti apibrėžti per tam tikrą šių trijų grupių derinį."

Atsiliekame, broliukai ir sesutės...

"Prieš kelias savaites Europos Komisijos ekspertų grupė paskelbė dokumentą technologijų klausimu. Rezultatai yra bauginantys: ES saugo tik 4 procentus visų pasaulyje tvarkomų duomenų. 37 proc. Europos darbo jėgos  neturi netgi pagrindinių skaitmeninių įgūdžių. Nors Europos mokslo ir tyrimų bazė yra stipri, ji vargu ar pakels išradimus į realias inovacijas. Šis "laikas keltis" skambutis buvo stebėtinai sutiktas tyla. Europai reikia vizijų."

Lietuvoje ta tyla yra spengianti. Ir vizijomis niekur nekvepia.

"Iki 2020 m. pabaigos reikia papildomų investicijų ne mažiau kaip 20 mlrd. eurų. Europos Komisija prisideda prie šio tikslo: šiandien didiname mokslininkų finansavimą, skatiname verslininkus galvoti, kaip naujos kartos dirbtinio intelekto metodus ir taikomąsias programas integruoti į jų procesus ".

Ką daryti Lietuvoje?

Tai, ką valdantieji padarė Lenkijoje.

"Lenkijos valdantieji panaikino pensijų reformą, sumažindami pensinį amžių, kas mėnesį moka 500 zlotų (148 dol.) už vaiką, pradedant nuo antrojo gimimo (vyriausybė nuo 2016 m. išleido 42,6 mlrd. zlotų šiai vaiko išmokai); reformavo teisingumo sistemą (kad ji būtų efektyvesnė), ir sumažino mokesčių nemokėjimą (kai anksčiau lenkai masiškai išvengdavo pridėtinės vertės mokesčio), taip padidindama valstybės pajamas 23 proc. Šie veiklos rezultatai privertė valdančiųjų kritikus atrodyti kaip silpnus, privilegijuotus, apgavikus. Tuo tarpu Lenkijos ekonomika ir toliau auga 4% per metus, atlyginimai auga, o infliacija yra silpna."