Ilgos draugystės paslaptys

„2020 m. pradžioje, prieš pat pandemijos pradžią, sutikau moterį, kuri sakė, kad ji praktikuoja „agresyvią draugystę“. Tai atima daug jos laiko, bet ji yra tas žmogus, kuris nuolat kviečiasi draugus į namus, organizuoja renginius ir išvykas su draugais. Koks nuostabus gyvenimo būdas.

 

Pagalvojau apie ją skaitydama naujausią Robino Dunbaro knygą „Draugai“.

 

Jei autoriaus vardas jums ką nors reiškia, tai tikriausiai dėl Dunbaro skaičiaus. Tai yra jo išvada, kad didžiausias reikšmingų santykių skaičius, kurį dauguma žmonių gali turėti, yra maždaug 150.

 

Kiek žmonių pakviečiama į vidutines amerikietiškas vestuves? Apie 150. Kiek žmonių yra vidutiniškai britų kalėdinių atvirukų sąraše? Apie 150.

 

Kiek žmonių buvo ankstyvosiose medžiotojų-rinkėjų bendruomenėse? Apie 150.

 

Dunbaras teigia, kad tai yra pažinimo gebėjimų klausimas. Vidutinis žmogaus protas bet kuriuo momentu gali palaikyti apie 150 stabilių santykių. Šie 150 draugų yra žmonės, kuriuos kviečiate į savo didelius renginius – žmonės, kurių atžvilgiu jaučiatės patogiai altruistai.

 

Jis taip pat teigia, kad dauguma žmonių turi maždaug 15 artimesnių draugų. Tai jūsų kasdieniai socialiniai draugai – žmonės, su kuriais einate vakarieniauti ir žiūrėti filmus.

 

Toje grupėje yra jūsų intymiausias ratas, kuriame yra maždaug penki draugai. Tai žmonės, kurie nori suteikti jums nepaliaujamą emocinę, fizinę ir finansinę pagalbą, jums jos prireikus.

 

Dunbaras teigia, kad draugystės artumui įtakos turi tai, kiek dalykų jūs turite bendrų. „Dvigubai labiau tikėtina, kad dalinsitės genais su draugu, nei su bet kuriuo atsitiktiniu asmeniu iš savo vietinės kaimynystės“, – rašo jis. Žmonės linkę draugauti su tais, kurie turi panašų muzikinį skonį, politines pažiūras, profesijas, pasaulėžiūrą ir humoro jausmą. Jūs sutinkate naują žmogų. Skiriate laiko pažinti šį asmenį ir sugalvojate, į kokį draugystės ratą ketinate jį įtraukti.

 

Laikas yra vienas iš svarbiausių draugystės elementų. Jeffrey Hall, draugystės psichologijos ekspertas, pirmaisiais metais tyrė 112 Kanzaso universiteto žmonių ir išsiaiškino, kad prireikė maždaug 45 valandų buvimo kito žmogaus kompanijoje, kad iš pažinties taptų draugu. Per tris mėnesius pereiti iš atsitiktinio draugo į prasmingą draugą prireikė dar 50 valandų, o pereiti į vidinį artimų draugų ratą – dar 100 valandų.

 

Žmonės paprastai daug daugiau laiko skiria savo vidiniams ratams nei išoriniams. Dunbaras išsiaiškino, kad per mėnesį žmonės skiria apie aštuonias su puse valandos kiekvienam iš savo penkių artimiausių draugų, o kiek daugiau nei dvi valandas per mėnesį (iš esmės vakarienei ar pietums) skiria kitiems 10, taip užbaigiant savo 15 asmenų ratą. Jie vidutiniškai mažiau, nei 20 minučių per mėnesį, skiria kitiems 135 žmonėms iš didesnio draugų rato.

 

Tai yra vidurkiai. Kiekvienas turime savo draugystės stilių. Ekstravertai praleidžia savo socialinę energiją didesniam ratui žmonių ir turi daugiau, bet silpnesnių, artimų draugysčių. Intravertai investuoja į mažiau žmonių, bet turi su jais stipresnius ryšius.

 

Kitas svarbus draugystės veiksnys yra socialiniai įgūdžiai, į kuriuos mes, kaip visuomenė, nežiūrime pakankamai rimtai. Per pastarąjį dešimtmetį tai man tapo aistringu įsitikinimu. Socialinis gyvenimas yra greitas, sudėtingas ir neįtikėtinai reikalaujantis pažinimo. Amerikiečiai tik neseniai pradėjo mokyti socialinių ir emocinių įgūdžių mokyklose, ir yra daugybė priežasčių manyti, kad gyvenimas internete kenkia šiems įgūdžiams.

 

Tačiau mūsų laimė gyvenime, taip pat mūsų sveikata ir pasitenkinimas labai priklauso nuo mūsų gebėjimo sumaniai suprasti ir būti dėmesingais kitiems. 

 

Daug kartėlio ir susvetimėjimo mūsų šalyje kyla dėl to, kad mūsų socialiniai įgūdžiai yra neadekvatūs sudėtingai visuomenei, kurioje dabar gyvename.

 

Psichologai Michaelas Argyle'as ir Monika Henderson nustatė kai kuriuos socialinius veiksmus, kuriais grindžiama draugystė: ginti draugus, kai jų nėra šalia, dalintis su jais svarbiomis naujienomis, patikėti jiems pažeidžiamumą, suteikti emocinę paramą, kai to reikia.

 

Daugelis svarbių įgūdžių yra kasdieniai bendravimo įgūdžiai: mėtyti pokalbį pirmyn ir atgal nepertraukiant, pridėti ką nors prasmingo prie to, ką kitas asmuo ką tik pasakė, pasakoti anekdotus, prisiminti praeitį, numatyti, kaip kitas žmogus gali reaguoti į jūsų komentarą, kad galėtumėte jį įrėminti taip, kad būtų naudingiausia.

 

Dunbaras ir jo kolegos Neilas Duncanas ir Anna Marriott išmėgino kitų žmonių pokalbius kavinėse ir kitose vietose ir išsiaiškino, kad du trečdaliai pokalbio laiko buvo praleisti kalbant socialinėmis temomis.

 

Dunbaro tyrimai taip pat rodo, kad vidutinis žmogus gali tikėtis artimų santykių nutrūkimo maždaug kas 2,3 metų. Tai yra maždaug 30 santykių nutrūkimų per pilnametystę – dažniausiai dėl tokių dalykų, kaip rūpestingumo trūkumas ir prastas bendravimas.

 

Radau, kad Dunbaro darbas yra žavus, nors, kaip ir daugelis socialinių mokslų, jame pagrindinis dėmesys skiriamas tam, ką galima kiekybiškai įvertinti įvairiose populiacijose, todėl jame nepaisoma to, kas yra ypatinga ir unikali kiekvienoje draugystėje.

 

Dauguma šių tyrimų buvo atlikti prieš daugelį metų. Skaitydamas juos „Covid“ kontekste, dažnai jausdavau, kad matau prarastą pasaulį. Viskas atrodo taip trapu. Kai pamažu grįžtame į įprastą gyvenimą, tai gali būti pats metas atlikti draugystės inventorizaciją ir būti agresyviai draugiškiems."

 

 

The Secrets of Lasting Friendships

"In early 2020, just before the start of the pandemic, I met a woman who said she practiced “aggressive friendship.” It takes a lot of her time, but she’s the person who regularly invites friends over to her house, who organizes events and outings with her friends. What a fantastic way to live.

I thought of her while reading Robin Dunbar’s recent book, “Friends.”

If the author’s name means something to you, it’s probably because of Dunbar’s number. This is his finding that the maximum number of meaningful relationships most people can have is somewhere around 150.

How many people are invited to the average American wedding? About 150. How many people are on an average British Christmas card list? About 150.

How many people were there in early human hunter-gatherer communities? About 150.

Dunbar argues that it’s a matter of cognitive capacity. The average human mind can maintain about 150 stable relationships at any given moment. These 150 friends are the people you invite to your big events — the people you feel comfortably altruistic toward.

He also argues that most people have a circle of roughly 15 closer friends. These are your everyday social companions — the people you go to dinner and the movies with.

Within that group there’s your most intimate circle, with roughly five friends. These are the people who are willing to give you unstinting emotional, physical and financial help in your time of need.

Dunbar argues that the closeness of a friendship is influenced by how many things you have in common. “You are twice as likely to share genes with a friend as you are with any random person from your local neighborhood,” he writes. People tend to befriend those who have similar musical tastes, political opinions, professions, worldviews and senses of humor. You meet a new person. You invest time in getting to know this person, and you figure out which friendship circle you are going to slot him or her into.

Time is one crucial element in friendship. Jeffrey Hall, an expert in the psychology of friendship, studied 112 University of Kansas first years and found that it took about 45 hours of presence in another person’s company to move from acquaintance to friend. To move from casual friend to meaningful friend took another 50 hours over a three-month period, and to move into the inner close friend circle took another 100 hours.

People generally devote a lot more time to their inner circles than to their outer circles. Dunbar found that over the course of a month, people devote about eight and a half hours to each of their five closest friends, and they devote a bit more than two hours a month (basically a dinner or a lunch) to the next 10 who complete their 15-person circle. They devote, on average, less than 20 minutes a month to the other 135 people in their larger friend circle.

These are averages. We each have our own friendship style. Extroverts spend their social energy across more people and have more but weaker close friendships. Introverts invest in fewer people but have stronger ties to them.

The other crucial factor in friendship is social skill, and this is something that, as a society, we don’t take seriously enough. This has become a passionate conviction for me over the past decade. Social life is fast, complex and incredibly demanding cognitively. Americans have only recently begun to teach social and emotional skills in schools, and there are plenty of reasons to believe that online life erodes those skills.

But our happiness in life, as well as our health and fulfillment, is hugely dependent on our ability to be skillfully understanding of and considerate toward others. A lot of the bitterness and alienation in our country flows from the fact that our social skills are inadequate to the complex society we now live in.

The psychologists Michael Argyle and Monika Henderson identified some of the social actions on which friendships are based: standing up for friends when they are not around, sharing important news with them, confiding vulnerabilities with them, providing emotional support when it’s needed.

A lot of the important skills are day-to-day communications skills: throwing the conversation back and forth without interrupting, adding something meaningful to what the other person just said, telling jokes, reminiscing about the past, anticipating how the other person might react to your comment so you can frame it in a way that’s most helpful.

Dunbar and his colleagues Neil Duncan and Anna Marriott sampled conversations other people were having in coffee shops and other venues and found that two-thirds of the conversation time was spent talking about social topics.

Dunbar’s research also suggests that the average person can expect to have a close relationship break down about every 2.3 years. That’s roughly 30 relationship breakdowns over an adulthood — usually over things like lack of care and poor communication.

I find Dunbar’s work fascinating, though like so much of the social sciences, it focuses on what can be quantified across populations, so it misses what is particular and unique about each friendship.

Most of this research was done many years ago. Reading it in the context of Covid, I often had a sense that I was glimpsing a lost world. Everything seems so fragile. As we gradually slog back to normal life, this might be the moment to take a friendship inventory, and to be aggressively friendly."

 

JAV naujienos: JAV maisto ir vaistų administracija (FDA) sako „ne“ Kinijoje ištirtiems vaistams nuo plaučių vėžio

  „JAV maisto ir vaistų administracija atmetė Eli Lilly & Co ir Kinijoje įsikūrusio partnerio paraišką parduoti naują vaistą nuo plaučių vėžio JAV, agentūros pareigūnams išreiškus susirūpinimą dėl vaisto tyrimų Kinijoje.

 

    FDA negalėjo patvirtinti paraiškos ir rekomendavo atlikti papildomą klinikinį vaisto tyrimą keliuose regionuose, ketvirtadienį sakė Lilly. Lilly sakė, kad vertina tolesnius imunoterapijos, pavadintos Tyvyt, žingsnius JAV.

 

    „Morgan Stanley“ analitikai savo tyrimo pastaboje teigė nesitikintys, kad Lilly toliau kurs vaistą JAV, nes FDA paprašė atlikti papildomą tyrimą ir tai atlikti užima daug laiko.

 

    Atmetimas pabrėžia naują FDA susirūpinimą dėl vaistų, kurie bandomi tik arba daugiausia Kinijoje, bangos, kurią Kinijos įmonės, kartais bendradarbiaudamos su Vakarų vaistų gamintojais, tikisi parduoti JAV.

 

    Reguliavimo institucija suabejojo ​​Kinijoje atliktų tyrimų kokybe ir tuo, ar tokių tyrimų rezultatai gali būti taikomi pacientams JAV.

 

    FDA pareigūnai teigė planuojantys atidžiai išnagrinėti tokius vaistus ir paragino įmones atlikti vaistų tyrimus keliose šalyse, o ne tik Kinijoje. FDA pareigūnai teigė, kad tarp šalių gali būti skirtumų dėl medicininės priežiūros ir gyventojų, kurie turi įtakos vaisto veikimui.

 

    Vasario mėnesį FDA patarusi komisija 14 prieš 1 rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus dėl Tyvyt – vaisto, kurį Indianapolyje įsikūrusi „Lilly“ sukūrė kartu su Kinijoje įsikūrusia „Innovent Biologics Inc.“, kuri jį atrado.

 

    Vasarį vykusiame posėdyje FDA pareigūnai teigė, kad buvo didelių trūkumų, kaip Tyvyt buvo išbandytas Kinijos tyrime, ir teigė, kad naudos ir rizikos rezultatai netaikomi JAV pacientams.

 

    Lilly planavo pristatyti Tyvyt kaip nesmulkialąstelinio plaučių vėžio gydymą už mažesnę kainą, nei panašūs gydymo būdai JAV, tokie, kaip Merck & Co. Keytruda ir Bristol-Myers Squibb Co. Opdivo.

 

    Lilly sakė, kad FDA rekomendavo atlikti papildomą klinikinį tyrimą, ypač atliktą keliuose regionuose ir kuriame Tyvyt lyginamas su standartiniu gydymu ir stebimas bendras pacientų išgyvenamumas.

 

    Ketvirtadienio prekyboje „Lilly“ akcijos pabrango maždaug 1 proc.“ [1]

 

 Blogas sprendimas. Vėžys yra labai įvairialypė ligų grupė. Kartais Amerikos populiacija nėra pakankamai didelė, kad turėtų pakankamai pacientų statistiškai pagrįstiems klinikiniams tyrimams.

 

1. U.S. News: FDA Says No to Drug Evaluated In China
Loftus, Peter.
Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y. [New York, N.Y]. 25 Mar 2022: A.3.