Nekonkuravimo sutartys turtingame Niujorke ir vargingoje Lietuvoje

„Niujorko teisės aktai, draudžiantys nekonkuravimo susitarimus, kurie yra pagrindinis didžiųjų bankų dalykas, paskatino įnirtingą lobizmą, siekiant įtikinti Niujorko valstijos gubernatorę Kathy Hochul nužudyti šias pastangas.

 

     Didelės galios Volstrito ir bankų vadovams vienas iš darbo bruožų atsiranda tik pabaigoje: pasirašytas nekonkuravimo susitarimas.

 

     Tokias įdarbinimo sąlygas jau seniai naudoja stambios įmonės, siekdamos neleisti geriausiems darbuotojams dirbti šalia esančiam konkurentui, paprastai nuo šešių mėnesių iki dvejų metų po išvykimo, o tai leidžia įmonėms apsaugoti intelektinę nuosavybę ir atgrasyti brokerius ir konsultantus nuo klientų brakonieriavimo.

 

     Tačiau tai netrukus gali pasikeisti Niujorke.

 

     Prieš penkis mėnesius valstijos įstatymų leidėjas priėmė įstatymo projektą, kuriuo uždraustų nekonkuravimo susitarimus – vieną iš kelių pastarųjų metų pastangų visoje šalyje, siekiant apsaugoti įvairius darbuotojus. Įvairūs darbuotojai – nuo gydytojų iki šukuosenų meistrų iki sumuštinių gamintojų – kartais nesąmoningai patenka į šiuos ribojančių sąlygų spąstus.

 

     Tačiau atkreipus dėmesį į draudimo įtakingiausioms Niujorko pramonės šakoms pasekmes, taip pat buvo imtasi didelių lobistų pastangų įtikinti gubernatorę Kathy Hochul jo nepasirašyti arba bent jau sumažinti jo poveikį.

 

     Didieji bankai, žiniasklaidos įmonės ir verslo grupės subūrė lobistų armiją, kad perspėtų, kaip draudimas visoje valstijoje smarkiai pakeis jų samdymo ir verslo būdus viename iš pirmaujančių pasaulio finansų sostinių ir komercinių centrų.

 

     Lobistai, atstovaujantys daugybei pramonės šakų ir korporacijų, nuo Wells Fargo Bank ir Goldman Sachs iki NBC Universal ir Charter Communications, šiais metais lobizavo pareigūnus dėl įstatymo projekto.

 

     Grupė, susijusi su Niujorko valstijos verslo taryba, teigia, kad išleidžia daugiau nei 1 mln. dolerių reklamos kompanijai, kuri prasidėj opraeitą mėnesį nuo grėsmingų filmukų, perspėjančių, kad šis draudimas "suardytų mūsų ekonomiką, sunaikintų įmonių galimybę vystyti inovacijas ir išsaugoti talentus.“

 

     „Partnerystė Niujorkui“, įtakingas verslo lobistas, pranešė apie jo pastangas paspausti gubernatorę jo nariams, tarp kurių yra tokios investicinės įmonės, kaip „Blackstone“ ir „BlackRock“. Jis išplatino atmintinę, kurią išsiuntė gubernatorei, siūlydamas pataisas, kurios iš esmės atleistų gerai apmokamus darbuotojus nuo draudimo.

 

     „Finansinių paslaugų pramonėje turime tiek daug aukšto lygio žmonių, kurių atveju labai svarbu, kad, kai mokame šiems žmonėms dešimtis milijonų dolerių per metus ir suteikiame jiems visišką prieigą prie viešai neatskleistos informacijos, jie negalėtų tiesiog pereiti pas varžovus“, – sakė Kathy Wylde, Niujorko partnerystės lyderė.

 

     Dėl lobistinės veiklos, kuria siekiama nužudyti ar sušvelninti įstatymo projektą, M. Hochul, nuosaiki demokratė, patyrė didelį spaudimą iš daugelio tų pačių verslo interesų ir turtingų aukotojų, kurie pernai padėjo surengti jos kampaniją dėl gubernatoriaus posto. Gubernatorė, kuri iki metų pabaigos turi priimti sprendimą dėl įstatymo projekto, teigė, kad vis dar peržiūri šiuos teisės aktus.

 

     Pastaraisiais metais susitarimų naudojimas išplito visoje JAV darbo aplinkoje, įstrigdydamas, žemą atlyginimą gaunančius, darbuotojus, kurie kartais nustemba sužinoję, kad pasirašė ribojantys savo teisę išeiti pas konkurentą.

 

     „Mes norime, kad žmonės laisvai eitų iš darbo į kitą, o daugelis žmonių juos pasirašo, kai įstoja, tik tada, kai pasirašo sveikatos draudimo dokumentus ir net nežino, kad pasirašo nekonkuravimo dokumentą," - sakė įstatymo projektą pristatęs valstijos senatorius Seanas Ryanas, demokratas iš Bafalo.

 

     Siekimas uždrausti arba apriboti nekonkuruojančius asmenis vis labiau pereina nuo pakraščio idėjos prie demokratinės politikos, kurią šalininkai laiko būdu padidinti konkurenciją tarp įmonių ir padėti padidinti darbuotojų atlyginimus, nes darbo pakeitimas yra įrodytas būdas užsitikrinti uždarbio pakėlimą.

 

     Valdant prezidentui Bidenui, Federalinė prekybos komisija pasiūlė nacionalinį draudimą darbdaviams reikalauti, kad darbuotojai pasirašytų nekonkuravimo sutartis kaip įdarbinimo sąlygą. Be to, vykstant vis didesniam tikrinimui, maždaug pusė valstijų jau turi griežtus nekonkuravimo sutarčių apribojimus.

 

     Anksčiau šiais metais Minesota uždraudė daugumą nekonkuravimo susitarimų, prisijungdama prie Oklahomos, Šiaurės Dakotos ir kitų.

 

Kalifornija laikė, kad tokie susitarimai neįgyvendinami daugiau, nei šimtmetį. Iš tiesų, draudimo šalininkai atkreipia dėmesį į klestintį technologijų ir startuolių sektorių, kuris Kalifornijos Silicio slėnyje klestėjo, nepaisant draudimo naudoti nekonkuravimo sutartis, sakydami, kad sėkmingą konkurenciją ten iš dalies lėmė padidėjęs darbuotojų mobilumas.

 

     Niujorke pastangos uždrausti nekonkuravimo sutartis sukėlė rezonansą dėl valstijos pasaulinės ekonominės padėties ir daugybės aukšto lygio bei įtakingų pramonės šakų, kurias lemia santykiai su klientais.

 

     Verslo grupės nori, kad ponia Hochul susiaurintų draudimo apimtį, kad nekonkuruoti būtų uždrausta mažesnius atlyginimus gaunantiems darbuotojams, bet vis tiek būtų leidžiama geriau apmokamiems darbuotojams, turintiems specialių žinių ar įgūdžių.

 

     Nors JAV nekonkuruojančių asmenų paplitimą sunku išmatuoti ir dėl to šiek tiek diskutuojama, apklausos rodo, kad visoje šalyje nuo 18 iki 45 procentų privačiojo sektoriaus darbuotojų gali būti susaistyti nekonkuravimo sutarčių.

 

     Jų uždraudimo šalininkai teigia, kad užuot apsaugoję įmones, jie leidžia įmonėms trukdyti laisvam darbo jėgos judėjimui, tokiu būdu mažinti atlyginimus ir blokuoti inovacijų vystymą.

 

     „Bėgant metams jie tarsi išsifiltravo visoje ekonomikoje ir dabar įpareigoja žmones, kuriems nėra jokios priežasties būti saistomiems nekonkuravimo, išskyrus tai, kad jie mažina jų galimybes derėtis dėl didesnio atlyginimo“, – sakė Patas Garofalo, Amerikos ekonominių laisvių projekto, ne pelno organizacijos, siekiančios antimonopolinių taisyklių įvedimo, valstybės ir vietos politikos direktorius.

 

     29 metų Melanie Lee yra tarp niujorkiečių, kurie teigia, kad juos nesąžiningai apsunkino nekonkuravimo susitarimas.

 

     2020 m. pabaigoje ji atsisakė jos darbo mados industrijoje ir tapo tatuiruočių meistre ir įstojo į studiją Kvinse, kaip mokinė. Po dviejų mėnesių ji pasakė, kad buvo paprašyta pasirašyti nekonkuravimo sutartį, kurią peržiūrėjo „The Times“. Ji turėtų sumokėti studijai 15 000 dolerių delspinigių, jei išvyktų per dvejus metus, ir jai nebūtų leista dvejus metus dirbti tatuiruočių meistre 20 mylių atstumu nuo parduotuvės, o tai iš esmės reiškia, kad ji turėtų išsikraustyti iš miesto.

 

     Po metų ji išėjo ir greitai jai buvo parašyta 15 000 dolerių sąskaita faktūra. Ji persikėlė į kitą studiją Brukline ir nuo to laiko įsivėlė į teisinę kovą su jos buvusia studija.

 

     „Atrodo, kad esu laikoma įkaite“, – interviu sakė ponia Lee, kuri liudijo apie savo patirtį per teisėkūros posėdį Olbanyje anksčiau šiais metais. „Aš neuždirbu pakankamai pinigų, kad turėčiau ilgą teisinę kovą, kovodamas su tokiu dalyku."

 

     „Šiuo metu netikiu, kad esu jiems ką nors skolinga“, – pridūrė ponia Lee, kuri sakė, kad jos ankstesnė studija iš kiekvieno atlyginimo gaudavo 50 procentų komisinių.

 

     Draudimui prieštaraujančios grupės tvirtina, kad dėl pakeitimo įmonėms gali būti sunkiau išlaikyti darbuotojus ir jos atgrasytų jas investuoti į darbuotojus ar dalytis su jais jautria informacija.

 

     Draudimas, galbūt netyčia, taip pat nustotų taikyti nekonkuravimo nuostatas, būdingas verslo įsigijimams. Įsigyjamam verslui dažnai neleidžiama konkuruoti su jį perkančiu verslu.

 

     Minesotos draudimas numatė išimtį verslo pardavimui, tačiau Niujorko siūlomas draudimas to nepadarė. Pramonės analitikai įspėja, kad tai gali susilpninti investicijų aplinką Niujorke.

 

     Johnas Siegalas, advokatų kontoros „BakerHostetler“ partneris, besispecializuojantis ginčuose dėl nekonkuravimo ir komercinių paslapčių, teigė, kad draudimas, kaip buvo rašoma, reikš „permainas nekilnojamojo turto brokerių, draudimo brokerių, investicijų bankininkų ir privačių bankininkų darbo rinkose“ ir konsultantams Niujorke.

 

     „Turime žmonėmis ir santykiais pagrįstą ekonomiką“, – sakė jis. „Didžiausias šių įmonių turtas ateina pro duris ryte, jie kyla liftu, o dienos pabaigoje jie nusileidžia liftu ir išeina.“ [1]

 

     Nekonkuravimo sutartys Lietuvoje:

 

     "Sutartis galioja iki darbo sutarties pabaigos ir turi būti išmokėta kompensacija, ne mažesnė, kaip 40% darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Susitarimas dėl nekonkuravimo gali likti galioti ir pasibaigus darbo santykiams – iki dviejų metų pagal Lietuvos Darbo kodeksą“.

 

Naudojantis tuo, kad atlyginimai Lietuvoje tyčia laikomi daug žemesni, negu turėtų būti, lyginant su kainomis Lietuvoje, tie 40 procentų yra menkniekis. 40 procentų nuo skaičiaus, artimo nuliui, yra skaičius, artimas nuliui.

 

 
1.  Wall St. Lobbies Heavily to Save Noncompete Deals in New York: [National Desk]. Ferré-Sadurní, Luis.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 12 Nov 2023: A.21.

Noncompete Deals in Rich New York and Poor Lithuania

"Legislation in New York that would outlaw noncompete agreements, a staple at big banks, has led to frenzied lobbying to persuade Gov. Kathy Hochul to kill the effort.

For high-powered Wall Street and banking executives, one of the hallmarks of the job comes into play only at the end: a signed noncompete agreement.

The employment clauses have long been used by big-name companies to prevent top employees from working for a nearby competitor, typically for six months to two years after leaving, allowing firms to protect intellectual property and deter brokers and consultants from poaching clients.

But that may soon change in New York.

Five months ago, the State Legislature passed a bill that would outlaw noncompete agreements, one of several efforts nationwide in recent years to protect a range of employees. All kinds of workers -- from doctors to hairstylists to sandwich makers -- are sometimes unknowingly trapped by the restrictive clauses.

But as the implications of a ban at New York City's most powerful industries have come into focus, so has a deep-pocketed lobbying effort to persuade Gov. Kathy Hochul to not sign it into law -- or at least blunt its impact.

Big banks, media companies and business groups have scrambled an army of lobbyists to warn how a statewide ban would dramatically upend the way they hire and do business in one of the world's leading financial capitals and commercial hubs.

Lobbyists representing a large swath of industries and corporations, from Wells Fargo Bank and Goldman Sachs to NBC Universal and Charter Communications, have all lobbied officials on the bill this year.

A group affiliated with the Business Council of New York State says it is spending more than $1 million on an ad campaign that began last month with ominous videos warning how a ban "would shatter our economy, crippling business's ability to fuel innovation and retain talent."

And the Partnership for New York City, an influential business lobby, has made its outreach to the governor known to its members, which include investment firms such as Blackstone and BlackRock. It circulated a memo that it sent to the governor offering amendments that would essentially carve out well-paid workers from a ban.

"We have so many high-level people in the financial services industry where it's very important that when they're paying people tens of millions of dollars a year and giving them complete access to inside information, that they can't just jump to a rival," said Kathy Wylde, the leader of the Partnership for New York City.

The lobbying frenzy to kill or water down the bill has placed Ms. Hochul, a moderate Democrat, under acute pressure from many of the same business interests and wealthy donors who helped bankroll her campaign for governor last year. The governor's office, which has until the end of the year to act on the bill, said it was still reviewing the legislation.

Use of the agreements has spread across the labor landscape in recent years, trapping low-wage workers who are sometimes surprised to learn they signed away their right to leave for a competitor.

"We want people to freely go from job to job, and a lot of people sign them when they get onboarded, just when they're signing their health insurance papers, and they don't even know they're signing a noncompete," said State Senator Sean Ryan, a Democrat from Buffalo who introduced the bill.

The push to ban or limit noncompetes has increasingly shifted from a fringe idea to the Democratic mainstream, cast by proponents as a way to increase competition among businesses and to help raise wages for workers, since job switching is a proven way to secure a raise.

Under President Biden, the Federal Trade Commission proposed a national ban on employers requiring workers to sign noncompete agreements as a condition of employment. And amid the mounting scrutiny, about half of states already have sharp limits on noncompetes.

Earlier this year, Minnesota banned most noncompete agreements, joining Oklahoma, North Dakota and others; California has deemed such agreements unenforceable for over a century. Indeed, supporters of a ban point to the booming technology and startup sector that has flourished in Silicon Valley despite a ban on noncompetes, saying competition there was driven in part by increased worker mobility.

In New York, the effort to ban noncompetes has added resonance because of the state's global economic status and its plethora of high-profile and influential industries that are driven by client relationships.

Business groups want Ms. Hochul to narrow the scope of the ban so that noncompetes are prohibited for lower-wage workers, but still allowed for better-paid workers with specialized knowledge or skills.

While the prevalence of noncompetes is difficult to measure, and is somewhat debated, surveys show that across the nation, between 18 percent to 45 percent of workers in the private sector may be bound by noncompetes.

Supporters of banning them argue that, rather than protecting companies, they allow companies to impede the free movement of labor and suppress the wages.

"Over the years, they've kind of filtered down throughout the economy and are now binding people who there's no reason for them to be bound by a noncompete, other than driving down their ability to negotiate a higher wage rate," said Pat Garofalo, the director of state and local policy at the American Economic Liberties Project, a nonprofit that pushes for antitrust regulations.

Melanie Lee, 29, is among the New Yorkers who say they have been unfairly burdened by a noncompete agreement.

She gave up her job in the fashion industry to become a tattoo artist in late 2020, joining a studio in Queens as an apprentice. Two months later, she said she was asked to sign a noncompete contract, which was reviewed by The Times. She would have to pay the studio $15,000 in liquidated damages if she left within two years and she would not be allowed to work as a tattoo artist within 20 miles of the shop for two years, essentially meaning she would have to move out of the city.

She ended up leaving after a year and was quickly slapped with a $15,000 invoice. She moved to another studio in Brooklyn, and has since been entangled in a legal battle with the other studio.

"It feels like I'm being held hostage," Ms. Lee, who testified about her experience during a legislative hearing in Albany earlier this year, said in an interview. "I don't make enough money to have a however long legal battle to fight something like this."

"I don't believe that I owe them anything at this point," added Ms. Lee, who said her previous studio took 50 percent in commission from every paycheck.

Groups opposed to the ban argue that the change could make it harder for firms to retain employees, and would deter them from investing in workers or sharing sensitive information with them.

The ban, perhaps unintentionally, would also end the use of noncompete provisions that are typical of business acquisitions. A business being acquired is often barred from competing against the business buying it.

Minnesota's ban carved out an exemption for the sale of businesses, but New York's proposed ban does not, an oversight that industry analysts warn could dampen the investment environment in New York.

John Siegal, a partner at the law firm BakerHostetler who specializes in noncompete and trade secrets disputes, said the ban, as written, would represent "a sea change in the employment markets" of real estate brokers, insurance brokers, investment bankers, private bankers and consultants in New York.

"We have a people- and relationship-based economy," he said. "The major assets of these businesses come in the door in the morning, they go up the elevator and at the end of the day, they take the elevator down and they leave."" [1]

Noncompete in Lithuania:

"The agreement is valid until the end of the term of the employment and compensation of at least 40% of the employee's average remuneration must be paid. A non-compete agreement can remain in effect even after the termination of the employment relationship—up to two years under the Lithuanian Labour Code."

 Taking advantage of the fact that wages in Lithuania are deliberately kept much lower than they should be, compared to prices in Lithuania, that 40 percent is a pittance. 40 percent of a number close to zero is a number close to zero.

1.  Wall St. Lobbies Heavily to Save Noncompete Deals in New York: [National Desk]. Ferré-Sadurní, Luis.  New York Times, Late Edition (East Coast); New York, N.Y.. 12 Nov 2023: A.21.