Kokių IT paslaugų jums reikia, kiek minimaliai jos kainuoja, kaip kontroliuoti šių paslaugų kokybę?

 

„Atea“ reklama

"Tinkamai veikianti, tvarkinga, saugi ir pažangi IT infrastruktūra svarbi kiekvienai privačiai ar viešojo sektoriaus organizacijai.

 

Vis dėlto ne visos organizacijos gali turėti vidines IT komandas, kurios prižiūri infrastruktūrą, ją tobulina bei operatyviai sprendžia kylančias problemas.

 

Tokiu atveju IT priežiūros paslaugos perkamos iš išorės paslaugų tiekėjų.

 

Tačiau kaip išsirinkti patikimą tiekėją ir užtikrinti, kad teikiamos paslaugos būtų kokybiškos? Tomaš Jankovski, „Atea“ Aptarnavimo padalinio vadovas, remdamasis ilgamete patirtimi, atskleidžia dažniausias organizacijų daromas klaidas ir dalinasi įžvalgomis.

 

Techniniai pirkimo reikalavimai – tik pradinis taškas

 

Nemaža dalis organizacijų mano, kad siekiant nusipirkti kokybiškas IT infrastruktūros priežiūros paslaugas pakanka gerai paruošti techninę pirkimo specifikaciją. „Tinkamai parengti, gerai apmąstyti techniniai reikalavimai, be abejo, yra svarbūs. Tačiau tai tik viena visos dėlionės dalis, pradinis kelionės taškas. Net ir puikiai paruošta specifikacija yra naudinga tik iki sutarties pasirašymo momento“, – tvirtina T. Jankovski.

 

Kodėl? Anot eksperto, tai, kas parašyta popieriuje, nebūtinai virsta realybe. „Tikrasis darbas prasideda po sutarties pasirašymo, kai reikia užtikrinti, kad reikalavimai būtų realiai įgyvendinti“, – akcentuoja jis. Tai ne visada įmanoma: būna atvejų, kai pirkėjas nori itin kokybiškų, operatyviai teikiamų paslaugų, tačiau tiekėją pasirenka tik pagal mažiausią kainą ir nepalieka galimybės tiekėjams konkuruoti kompetencija.

Skaitmeninės darbo vietos priežiūra – už 3 eurus per mėnesį?

 

Neadekvatūs lūkesčiai dėl kainos ir kokybės santykio taip pat viena dažniausiai pasitaikančių problemų. „Deja, organizacijų pirkimo dokumentuose vis dar tenka pamatyti tikrai nustebti verčiančių reikalavimų.

 

Pavyzdžiui, organizacija tikisi, kad vienos skaitmeninės darbo vietos priežiūra kainuos ne daugiau, kaip 3 eurus per mėnesį, IT inžinieriaus valandinis įkainis neviršys 8 eurų, o sistemų administratoriaus – 12 eurų“, – konkrečius atvejus vardina „Atea“ atstovas.

 

Tuo pačiu organizacijos tikisi, kad už tokius ir panašius įkainius bus teikiamos kokybiškos ir operatyvios IT infrastruktūros priežiūros paslaugos. Pavyzdžiui, kilus poreikiui IT paslaugų tiekėjas sureaguos per 15 minučių, problemą išspręs per dvi valandas ir teiks paslaugas 24/7 režimu.

 

„Jei nors šiek tiek orientuojamasi IT rinkoje, žinomi IT specialistų darbo užmokesčio rėžiai, nesunku suprasti, kad tai neadekvatūs lūkesčiai. Tuomet kyla klausimas, ar tikrai norima savo organizacijos IT ūkio valdymo klausimus, prieigas prie svarbių sistemų patikėti žmonėms, kurie dirbs pasikliaudami tik „Google“ ar „ChatGPT“?“, – retoriškai klausia T. Jankovski.

 

Jis priduria, kad kokybiška ir saugumo reikalavimus atitinkanti IT infrastruktūros priežiūra nėra tik verslų ar viešojo sektoriaus organizacijų vadovų interesas. „Kaip piliečiai ir viešųjų skaitmeninių paslaugų vartotojai, ypač šiais geopolitinio nestabilumo laikais, taip pat pagrįstai norime, kad valstybinės organizacijos, svarbias paslaugas teikiantis verslas pasirinktų kompetentingus ir patikimus IT paslaugų tiekėjus“, – tvirtina T. Jankovski.

Jei kokybė nuvilia – netylėkite

 

Dar viena dažna organizacijų  klaida – per mažas dėmesys paslaugų kokybės užtikrinimui jau po sutarties pasirašymo.

 

T. Jankovski pastebi, kad dažniausiai organizacijos itin atidžiai tikrina sąskaitas, bet praleidžia kitus svarbius, paslaugų kokybę lemiančius, aspektus. Pavyzdžiui, tokie svarbūs dalykai, kaip: paslaugų lygio susitarimai, veiklos rodiklių kontrolė ar susitikimai dėl nuolatinio paslaugų tobulinimo, dažnai lieka be deramo dėmesio.

 

Pasak eksperto, paslaugų kokybės priežiūra turi tapti neatsiejama IT infrastruktūros priežiūros paslaugų valdymo dalimi. Organizacijos, kurios reguliariai analizuoja paslaugų rodiklius ir aktyviai bendrauja su tiekėjais, geba greičiau pastebėti trikdžius, užkirsti kelią didesnėms problemoms ir gauti didesnę vertę už tą patį biudžetą.

 

„Rekomenduoju iš anksto indikuoti potencialius tiekėjus, kad jūsų organizacijai paslaugų kokybė itin rūpės. Pirkimo reikalavimuose, o vėliau ir sutartyje, aprašykite paslaugų tiekėjo atsakomybę bei sankcijas, jeigu kokybė nebus užtikrinta. Žinoma, ne mažiau svarbu ir praktiškai kontroliuoti teikiamos paslaugos kokybę, stebėti įvairius rodiklius“, –  akcentuoja „Atea“ aptarnavimo padalinio vadovas.

 

Galiausiai pastebėjus, kad nuo kokybinių parametrų yra nukrypstama ir į reikalavimus juos užtikrinti yra nereaguojama, nereiktų to toleruoti. Šiuo metu, kai daugelio organizacijų veikla remiasi IT infrastruktūra, netinkamai valdomas IT ūkis gali lemti veiklos pertraukas ar prarastus duomenis, o tai, savo ruožtu, reikštų finansinius nuostolius, klientų nepasitenkinimą ar žalą reputacijai. Šiuolaikinių kibernetinių grėsmių akivaizdoje rizika dar labiau išauga.

 

 „Todėl sustabdykite paslaugų teikimą, kalbėkitės, o kraštutiniu atveju – tiesiog nutraukite sutartį, jeigu paslaugų kokybė neatitinka susitarimo. Tik taip galime išeiti iš šio užburto rato, kai paslaugų tiekėjai siūlo itin pigias paslaugas, įsipareigodami jas teikti kokybiškai, tačiau pastarojo pažado neišpildo. Kiekviena sandorio pusė tokiu atveju, tikėtina, gautų po svarbią pamoką“, – pataria T. Jankovski.

 

Ekspertas apibendrina, kad tik reiklus klientas gali turėti stiprų IT paslaugų tiekėją, ir tik tada šios paslaugos kurs vertę, o kiekvienas išleistas euras atsipirks.”

 

Rumunijos prezidento rinkimų pirmąjį turą laimėjo kraštutinių dešiniųjų kandidatas

"Rumunijos kraštutinių dešiniųjų kandidatas George’as Simionas užsitikrino pergalę sekmadienį vykusiame pirmajame pakartotiniame prezidento rinkimų ture, rodo oficialūs rezultatai.

 

Manoma, kad šių atidžiai stebimų rinkimų baigtis gali lemti pokyčius 19 mln. gyventojų turinčioje šalyje.

 

Suskaičiavus 99% balsų, kraštutinės dešinės partijos AUR lyderis G. Simionas pirmauja su 40,5% balsų.

 

Antrasis prezidento rinkimų turas vyks gegužės 18 dieną, o jame G. Simionas susirungs su Bukarešto meru Nicușoru Danu, kuris sekmadienį, surinkęs 20,9% balsų, užėmė antrąją vietą.

 

N. Danas nežymia persvara aplenkė valdančiosios koalicijos kandidatą Criną Antonescu, kuris užsitikrino 20,3% balsų.

 

„Šiandien kartu mes sukūrėme istoriją“, – sakė G. Simionas vaizdo įraše, transliuotame iš rinkimų būstinės.

 

Kraštutinių dešiniųjų kandidato žodžiai sulaukė audringos jo rėmėjų reakcijos.

 

Kaip anksčiau skelbė BNS, Konstitucinis Teismas panaikino pernai vykusio pirmojo prezidento rinkimų turo rezultatus dėl įtarimų, kad juos galėjo paveikti Rusijos kišimasis.

 

Turą laimėjo NATO kritikas Calinas Georgescu, kuriam buvo uždrausta dalyvauti pakartotiniuose rinkimuose.

„Sugrąžinti demokratiją ir teisingumą Rumunijai“

 

Sekmadienį pirmajame pakartotiniame prezidento rinkimų ture iš viso varžėsi 11 kandidatų. Rumunijoje prezidento pareigos yra labiau ceremoninės, tačiau jo vaidmuo turi įtakos šalies vykdomai užsienio politikai

 

Po masinės kampanijos platformoje „TikTok“ ir kaltinimų kišantis Rusijai, sukėlusių neretai smurtinius protestus, C. Georgescu buvo pašalintas iš pakartotinių rinkimų.

 

Tačiau jį pakeitė 38-erių G. Simionas, kuris yra JAV prezidento Donaldas Trumpo ir jo politikos šalininkas. Jis taip pat dažnai dėvi kepuraitę su JAV prezidento šūkiu „Padarykime Ameriką vėl didžią“ (angl. Make America Great Again).

 

„Atėjo laikas susigrąžinti savo šalį“, – sekmadienį, atiduodamas savo balsą rinkimuose, sakė C. Georgescu.

 

„Mes esame čia su vieninteliu tikslu: sugrąžinti demokratiją ir teisingumą Rumunijai“, – pridūrė G. Simionas, kuris į balsavimą atvyko kartu su C. Georgescu.

 

Savo rinkimų kampanijos metu kraštutinių dešiniųjų kandidatas žadėjo, kad Rumunija ir jos interesai bus jo pagrindinis prioritetas.

 

Daugelis rinkėjų sekmadienį aiškiai nurodė, kad nori pokyčių šalyje.

 

Robertas Teodoroiu naujienų agentūrai AFP sakė, kad tikisi, jog šįkart pirmojo turo balsai nebus anuliuoti.

 

„Bandau laimę dar kartą“, – sakė 37-erių vairuotojas Bukarešte.

 

Skelbiama, kad sekmadienį rinkėjų aktyvumas siekė 53 procentus.

 

G. Simionas didžiąją dalį savo rinkimų kampanijos vykdė socialiniuose tinkluose, iš dalies siekdamas pritraukti įtakingus rumunų rinkėjus užsienyje.

 

Jis ne kartą sakė, kad nekenčia to, ką vadina „neišrinktais Briuselio biurokratais“.

 

G. Simionas ne kartą yra apkaltinęs Europos Sąjungą (ES) kišimusi į Rumunijos rinkimus ir pažadėjęs, kad, jei bus išrinktas, atkurs savo šalies orumą Bendrijoje.

 

G. Simionas ne kartą pasisakė prieš karinės pagalbos teikimą Kyjivui ir nori, kad Rumunija sumažintų paramą ukrainiečių pabėgėliams."