Auksinis lašas: gaminame naminį šaltalankių aliejų imunitetui stiprinti

„Džemai, uogienės, vaisių tyrės, sultys, balzamai – sodininkai iš šaltalankių gali pagaminti daugybę įvairių produktų. Visgi pastaruoju metu daugelis žmonių renkasi tiesiog užšaldyti arba išdžiovinti uogas; tai reikalauja mažiau darbo, o žiemą iš jų galima paruošti arbatą su medumi. Specialistai siūlo kitokį variantą – pasigaminti gydomojo šaltalankių aliejaus, praturtinto kvapniais ir naudingais priedais.

Kaip pasigaminti šaltalankių aliejų be konservantų

 

Pasigaminti šaltalankių aliejų – tiksliau, šaltalankių aliejaus ekstraktą (būtent tokį produktą dažniausiai perkame vaistinėse) – visai nesudėtinga. Iš esmės tereikia dviejų pagrindinių ingredientų: šaltalankių uogų ir kokybiško rafinuoto augalinio aliejaus. Uogas būtina išdžiovinti; džiovinimo metu suyra ląstelių struktūra, todėl naudingosios medžiagos išsiskiria daug efektyviau. Tai galima padaryti naudojant maisto džiovyklę arba tiesiog orkaitę. Išdžiovintos uogos vėliau užpilamos aliejumi.

 

Pirmiausia džiovintas uogas reikia susmulkinti – tam puikiai tiks įprastas virtuvinis trintuvas (blenderis). Tada užpilkite jas aliejumi (maždaug dvi dalys uogų ir trys dalys aliejaus) – aliejus turėtų apsemti uogas kelių centimetrų sluoksniu. Indą (tiks stiklinis, emaliuotas arba nerūdijančio plieno) įstatykite į vandens vonelę ir kaitinkite. Svarbu, kad mišinio temperatūra būtų apie 50–60 °C, bet ne aukštesnė. Kiek laiko kaitinti? Paprastai pakanka pusvalandžio; šį procesą reikėtų pakartoti du ar tris kartus.

 

Kai šaltalankių aliejus atvės, supilkite jį į stiklinį butelį ar stiklainį ir laikykite šaldytuve. Po savaitės jūsų gydomoji priemonė bus paruošta. Jei norite, taip pat galite įdėti įvairių priedų, pavyzdžiui, rozmarino šakelę ar kankorėžį, kad aliejus įgautų papildomą aromatą – kodėl gi ne? Tik būtinai rinkitės tokius priedus, kurie jums patinka ir yra visiškai saugūs jūsų sveikatai.

Šaltalankių aliejus ant šventinio stalo

Butelis su ryškiai oranžiniu aliejumi gali tapti puikia Naujųjų metų stalo puošmena – jis ne tik gražiai atrodo, bet ir tinka kaip padažas įvairioms salotoms. Šis aliejus puikiai dera su traškiomis Pekino ar baltagūžėmis kopūstų gūžėmis, morkomis, agurkais, ridikėliais ir įvairiomis lapinėmis daržovėmis. Vaisinėse ar citrusiniuose vaisiuose esančiose salotose jis išryškina apelsinų, obuolių ar greipfrutų skonį, o padažuose – puikiai dera su graikiniais riešutais ar šlakeliu medaus. Ekspertai pataria iš pradžių šiek tiek paeksperimentuoti.

 

Pasirinkite elegantišką butelį ir gražiai jį papuoškite. Į vidų galite įdėti net mėtų ar čiobrelių šakelę – tai suteiks kompozicijai rafinuotumo.

Šaltalankių aliejaus nauda

 

Atrodo, kad beveik visi žino apie šio „gintarinio eliksyro“ – šaltalankių aliejaus – naudą, nors moksliniai tyrimai apie jo savybes vis dar tęsiami.

 

Šaltalankių aliejuje yra unikalus žmogaus organizmui reikalingų naudingų bioaktyvių medžiagų derinys. Tai natūralus augalinis riebaluose tirpių vitaminų K, E ir F bei provitamino A šaltinis. „Svarbiausia jo savybė – subalansuota vitaminų, mikroelementų ir nesočiųjų riebalų rūgščių sudėtis. Palmitoleino, linolo ir linoleno rūgštys pasižymi imunomoduliuojančiomis bei antitoksinėmis savybėmis, saugo širdį ir padeda reguliuoti lipidų koncentraciją kraujo plazmoje. Išskirtinis šaltalankių uogų bruožas – jose esančių riebalų rūgščių kokybė ir kiekis; ypač verta paminėti omega-7 riebalų rūgštis – jų šaltalankiuose yra daugiau nei bet kuriame kitame augale.“

Vien tai yra pakankama priežastis vartoti šaltalankių aliejų sveikatai stiprinti. Jis mažina uždegimą, padeda gyti įvairiems audinių pažeidimams ir stiprina kraujagysles. Dėl šių savybių jis veiksmingai naudojamas virškinamojo trakto sveikatai palaikyti. Medicinos praktikoje gydytojai skiria farmacinės kokybės šaltalankių aliejų įvairiems sveikatos sutrikimams gydyti; Jis naudojamas kaip kompleksinių gydymo planų dalis, gydant nudegimus, nušalimus, pragulas ir net trofines opas. Be to, žvakutės, kurių sudėtyje yra šaltalankių aliejaus, taikomos ginekologijoje ir proktologijoje uždegiminėms bei erozinėms būklėms gydyti. Farmacijos pramonė netgi gamina paruoštus tablečių preparatus, kurių sudėtyje yra sausojo šaltalankių lapų ekstrakto. Jis pasižymi antivirusinėmis savybėmis ir skiriamas gripui, ūminėms virusinėms kvėpavimo takų infekcijoms (ŪVKTI) bei herpesui gydyti."

 

 

A Golden Drop: Making Homemade Sea Buckthorn Oil to Boost Immunity

“Preserves, jams, fruit butters, juices, balms—there’s no end to what gardeners can make from sea buckthorn. Lately, however, many people prefer simply freezing or drying the berries; it’s less work, and in the winter, you can use them to brew tea with honey. Experts suggest a different approach: making your own medicinal sea buckthorn oil—complete with flavorful, beneficial additives.

 

How to make sea buckthorn oil without preservatives

Making your own sea buckthorn oil—or, more accurately, a sea buckthorn oil extract (which is exactly what you would buy at a pharmacy)—is quite simple. Essentially, you only need two main ingredients: sea buckthorn and a high-quality refined vegetable oil. The berries need to be dried; the drying process breaks down the cellular structure, allowing the beneficial compounds to be released more effectively. You can do this using a food dehydrator or even an oven. Once dried, the berries are then infused into the oil.

First, the dried berries should be crushed—a standard kitchen blender works perfectly for this. Next, cover them with oil, using a ratio of approximately two parts berries to three parts oil—the oil should sit a few centimeters above the sea buckthorn. Place a small pot (any type will do—glass, enamel, or stainless steel) over a heat source using a water bath. It is important to keep the mixture’s temperature around 50–60°C (122–140°F), no higher. How long should you heat it? Usually for half an hour, repeating the process two or three times.

Once the sea buckthorn oil has cooled, pour it into a glass bottle or jar and store it in the refrigerator. In a week, your medicinal product will be ready. If you like, you could also add ingredients such as rosemary or a pine cone to give the oil an extra aroma—why not? Just be sure to choose additions that you enjoy and that are perfectly safe for your health.

 

Sea buckthorn oil as a table centerpiece

A bottle filled with this vibrant orange oil would make a lovely addition to a New Year’s table—both as a decoration and as a dressing for certain salads. It pairs well with crunchy Napa or white cabbage, carrots, cucumbers, radishes, and leafy greens. In fruit or citrus-based salads, it can enhance the flavors of oranges, apples, or grapefruits, and it also works beautifully when combined with walnuts or a touch of honey in a dressing. The expert suggests experimenting a bit first.

Choose an elegant bottle and decorate it nicely. You could even tuck a sprig of mint or thyme inside—it adds a touch of sophistication

 

The Benefits of Sea Buckthorn Oil

Almost everyone seems to be aware of the benefits of this "amber elixir"—sea buckthorn oil—though research into its properties continues.

Sea buckthorn oil contains a unique blend of beneficial bioactive substances that the human body requires. It serves as a natural, plant-based source of fat-soluble vitamins K, E, and F, as well as provitamin A. "Its most significant attribute is the balanced composition of the vitamins, trace elements, and unsaturated fatty acids it contains. Palmitoleic, linoleic, and linolenic acids exhibit immunomodulatory and antitoxic properties, provide cardioprotective effects, and help regulate lipid concentrations in blood plasma. A distinctive feature of sea buckthorn fruit lies in the quality and quantity of its fatty acids—specifically, its content of omega-7 fatty acids, which is higher than that of any other plant.

 

This alone is reason enough to use sea buckthorn oil to support one's health. It reduces inflammation, aids significantly in healing various tissue injuries, and strengthens blood vessels. Consequently, it is effectively used to support gastrointestinal health. In medical practice, doctors prescribe pharmaceutical-grade sea buckthorn oil for a wide range of conditions; it is used as part of comprehensive treatment plans for burns, frostbite, pressure ulcers, and even trophic ulcers. Furthermore, suppositories containing sea buckthorn oil are used in gynecology and proctology to treat inflammatory and erosive conditions. The pharmaceutical industry even produces a ready-made tablet formulation consisting of a dry extract of sea buckthorn leaves. It possesses antiviral properties and is prescribed for the treatment of influenza, acute respiratory viral infections (ARVI), and herpes.”

 

 

 

Kodėl Lietuva grąžina visuotinę karo prievolę – šauktinių skaičius didės pusantro karto

"Lietuvos valdžios institucijos pritarė visuotinės karo prievolės grąžinimui. Procesą numatoma visiškai užbaigti iki 2032 m. Dėl to šauktinių skaičius šalyje išaugs 50 proc. ir pasieks 7 500. Ekspertai pažymi, kad šalyje vyksta gana spartus militarizacijos procesas.

 

Kas įvyko

 

Lietuvos valdžios atstovai sutarė pereiti prie visuotinės vyrų karo prievolės. Prezidentas Gitanas Nausėda paaiškino, kad šalis privalo būti pasirengusi „bet kokioms provokacijoms ar išpuoliams“. Pasak jo, nors artimiausius dvejus metus tiesioginių grėsmių nematyti, per ateinančius trejus–penkerius metus kyla agresyvių Rusijos veiksmų rizika – nepaisant to, kad Maskva nuolat tikina neketinanti nieko pulti.

 

Perėjimas prie naujos sistemos turėtų būti visiškai įgyvendintas iki 2032 m. Iki to laiko valdžios institucijos įsipareigoja pastatyti naujas kareivines, plėsti infrastruktūrą ir parengti 300 naujų instruktorių. „Pagrindinis tikslas – parengti gynybai kuo daugiau piliečių“, – teigė G. Nausėda.

 

Įgyvendinus reformą, šauktinių skaičius padidės 50 proc. Šiuo metu į Lietuvos kariuomenę kasmet pašaukiama 5 000 asmenų; po pokyčių šis skaičius išaugs iki 7 500. „Šis skaičius pagrįstas dabartine demografine situacija.“ „Moterys taip pat galės atlikti tarnybą, tačiau tik savanoriškumo pagrindu“, – pažymėjo prezidentas.

 

Tuo tarpu Lietuvos ministras pirmininkas Mindaugas Sinkevičius pripažino, kad tikėjosi spartesnio reformos įgyvendinimo. Jis nurodė, kad iš pradžių galutinis terminas buvo numatytas 2030-aisiais. „Tai buvo ambicingas tikslas, nes tai būtų reiškę, kad vienu metu įvairias tarnybos formas atlieka nuo 8 000 iki 9 000 žmonių“, – pabrėžė politikas.

 

Vėliau, pasikonsultavus su kariuomenės atstovais, nuspręsta pratęsti reformos įgyvendinimo laikotarpį, suteikiant kariuomenei pakankamai laiko tinkamai pasirengti. „Nusprendėme neskubėti, o verčiau įsiklausyti į kariuomenės vado argumentus. Labai svarbu, kad šauktiniai gyventų tinkamomis sąlygomis – ne jūriniuose konteineriuose ar panašiose vietose.“ „Tam reikia pasirengimo“, – pareiškė Vyriausybės vadovas.

Kaip Lietuva militarizuojasi

 

Apskritai Lietuvoje vyksta aktyvus militarizacijos procesas, o šalies gynybos biudžetai nuolat pasiekia vis naujus rekordus. Prieš dvejus metus šalis karinėms reikmėms skyrė 2,75 proc. BVP; pernai šis rodiklis pasiekė 3,03 proc., o šiemet šoktelėjo iki 5,38 proc. (4,8 mlrd. eurų). Šiuo metu vyksta diskusijos dėl kitų metų biudžeto. Pareigūnai siūlo didinti išlaidas iki 6 proc., nors ir pripažįsta, kad tai gali apsunkinti pensijų bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimą.

 

Be to, šalis didina savo ginkluotųjų pajėgų dydį. Konkrečiai, šiuo metu kuriama pirmoji pėstininkų divizija, kurią sudarys 20 000 karių. Tikimasi, kad projektas bus visiškai įgyvendintas iki 2030 m. Šių metų balandį Ukmergėje šiam vienetui buvo įteikta kovinė vėliava, o jo vadovaujančiai struktūrai priskirti keli stambūs kariniai vienetai.

 

Lietuva taip pat aktyviai priima užsienio karius. Svarbiausia iniciatyva šioje srityje – Vokietijos brigados dislokavimas šalyje. Pasak pareigūnų, į Lietuvą jau atvyko apie 2 000 Vokietijos ginkluotųjų pajėgų („Bundeswehr“) karių, o iki kitų metų pabaigos kontingentas turėtų išaugti iki 5 000 karių.

 

Šis vienetas bus aprūpintas naujausiomis tankų „Leopard 2A“ ir pėstininkų kovos mašinų (PKM) „Puma“ versijomis, taip pat elektroninės kovos bei oro gynybos sistemomis. Brigada bus nuolat dislokuota Rūdninkų poligone, kur šiuo metu statomas karinis kompleksas. Pirmasis statybų etapas jau eina į pabaigą, o antrojo etapo metu bus statomos papildomos kareivinės ir įrengiama nauja inžinerinė infrastruktūra.

 

Be to, Lietuva aktyviai perka karinę techniką. Vilnius susitarė su gamintoju dėl 44 moderniausių vokiškų tankų „Leopard 2A8“ įsigijimo; iš jų bus suformuotas atskiras tankų batalionas. Respublika taip pat susitarė dėl antrosios HIMARS reaktyvinės salvinės ugnies sistemos (RSUS) baterijos bei jai reikalingų šaudmenų įsigijimo.

 

Be to, pasiekti susitarimai dėl oro gynybos sistemų NASAMS ir joms skirtų raketų, šarvuotųjų visureigių JLTV, „Oshkosh Defense“ karinių visureigių, keturių sraigtasparnių „Black Hawk“ bei kovinių bepiločių orlaivių „Switchblade“ įsigijimo. Spalio pabaigoje paaiškėjo, kad Lietuvos kariuomenė taip pat gali įsigyti dirbtinio intelekto sistemų iš Amerikos bendrovės „Palantir“.

 

Plečiasi ir šalies karinė gamyba. Pernai Vilniuje paskelbtas  susitarimas su Vokietijos konglomeratu „Rheinmetall“ dėl šaudmenų gamyklos statybos – projektas, kurio vertė siekia 400 mln. eurų. Šiemet netoli Kauno pradėtas statyti „Leopard“ tankų surinkimo ir remonto kompleksas; tikimasi, kad pirmoji technika nuo surinkimo linijos nuriedės iki 2028 m. pabaigos. Tuo tarpu Giraitės gyvenvietėje šią vasarą pradėta antrosios šaudmenų gamybos linijos statyba.

 

Galiausiai, didelio masto karinės pratybos tapo nuolatiniu reiškiniu. Vien spalį manevrus vykdė oro gynybos pajėgos, rezervistai ir Lietuvos šaulių sąjungos savanoriai, o ginkluotosios pajėgos kartu su NATO sąjungininkais tikrino savo kovinę parengtį pratybų „Perkūnas“ metu. Tradiciškai ypatingas dėmesys skiriamas Suvalkų koridoriaus zonai, kuri jungia Baltijos valstybes su likusiomis ES šalimis.“

 

Why Lithuania Is Reintroducing Universal Conscription — Number of Conscripts to Increase by Half

„Lithuanian authorities have approved a return to universal military conscription. The process is set to be fully completed by 2032. As a result, the number of conscripts in the republic will increase by 50%, reaching 7,500. Experts note that the country is undergoing a rather rapid militarization.

 

What Has Happened

 

Lithuanian authorities have agreed to transition the country to universal military conscription for men. President Gitanas Nausėda explained that the republic must be prepared for "any provocations or attacks." According to him, while no immediate threats are apparent over the next two years, there is a potential for aggressive actions from Russia within a three-to-five-year horizon—despite Moscow’s repeated assurances that it has no plans to attack anyone.

 

The transition to the new system is scheduled to be fully implemented by 2032. By that time, state authorities pledge to construct new barracks, develop additional infrastructure, and train 300 new instructors. "The primary objective is to prepare as many citizens as possible for defense," Nausėda stated.

 

The reform will result in a 50% increase in the number of conscripts. Currently, 5,000 individuals are drafted into the Lithuanian military annually; following the changes, this figure will rise to 7,500. "This figure is based on the current demographic situation. Women will also be eligible to serve, though on a strictly voluntary basis," the president noted.

 

Meanwhile, Lithuanian Prime Minister Mindaugas Sinkevičius acknowledged that he had hoped for a faster implementation of the reform. He stated that, initially, the deadlinewas set for 2030. "This was an ambitious goal, as it would have meant having 8,000 to 9,000 people serving in various capacities simultaneously," the politician emphasized.

 

Later, following consultations with the military, it was decided to extend the timeline for the reform to allow the army sufficient time to prepare properly. "We chose not to rush into a race, but rather to heed the arguments of the military commander. It is essential that conscripts sleep in proper conditions—not in shipping containers or anything of the sort. That requires preparation," the head of government stated.

How Lithuania is militarizing

 

Overall, Lithuania is undergoing a process of active militarization, with its defense budgets consistently hitting new records. Two years ago, the country spent 2.75% of its GDP on military needs; last year, that figure reached 3.03%, and this year, it has jumped to 5.38% (€4.8 billion). Discussions regarding next year’s budget are currently underway. Officials are advocating for an increase in spending to 6%, though they acknowledge that doing so could create challenges for raising pensions and the salaries of public-sector employees.

 

Furthermore, the country is expanding the size of its armed forces. Specifically, the republic is in the process of establishing its first infantry division, which will consist of 20,000 personnel. The project is expected to be fully implemented by 2030. In April of this year, in the town of Ukmergė, the unit was presented with a battle flag, and several major military formations were placed under its command.

 

Lithuania is also actively bringing in foreign military personnel. The most significant initiative in this regard is the deployment of a German brigade within the republic. According to officials, approximately 2,000 Bundeswehr soldiers have already arrived in the country, and the contingent is expected to reach 5,000 by the end of next year.

 

The unit will be equipped with the latest versions of Leopard 2A tanks and Puma infantry fighting vehicles (IFVs), as well as electronic warfare (EW) and air defense systems. The brigade will be permanently stationed at the Rūdninkai training ground, where a military complex is currently being built. The first phase of construction is nearing completion, and the second phase will include the construction of additional barracks and the installation of new utility infrastructure.

 

Furthermore, Lithuania is actively procuring military hardware. Vilnius has reached an agreement with the manufacturer for the supply of 44 state-of-the-art German Leopard 2A8 tanks, which will form a separate tank battalion. This year, the republic also secured the purchase of a second HIMARS multiple-launch rocket system (MLRS) battery, along with the necessary ammunition.

 

Additionally, agreements have been reached for the acquisition of NASAMS air defense systems and their associated missiles, armored JLTV vehicles, Oshkosh Defense military off-road vehicles, four Black Hawk helicopters, and Switchblade combat drones. In late October, it was revealed that the Lithuanian army might also acquire artificial intelligence systems from the American company Palantir.

 

Domestic military production is also expanding. Last year, Vilnius announced an agreement with the German conglomerate Rheinmetall to build an ammunition plant—a project valued at €400 million. This year, construction began near Kaunas on a facility for the assembly and repair of Leopard tanks; the first vehicle is expected to roll off the assembly line by the end of 2028. Meanwhile, in the settlement of Giraitė, construction began this summer on a second ammunition production line.

 

Finally, large-scale military exercises have become a regular occurrence. In October alone, air defense forces, reservists, and volunteers from the Lithuanian Riflemen’s Union conducted maneuvers, while the armed forces tested their operational readiness alongside NATO allies as part of the "Thunder" (Grom) exercises. Perkūnas.” Traditionally, special attention is paid to the area of the Suwałki Corridor, which connects the Baltic states with the rest of the EU countries.”

 

Both the President and the Prime Minister of Lithuania Have Stated That the US Pentagon Did Not Ask Them to Refrain from Making Statements Against Russia That Incite Nuclear War. --- The Speaker of the Seimas remains shrewdly silent—perhaps they did ask, perhaps they didn’t; time will tell which approach is more politically advantageous.

Consequently, these officials will continue unabated. And what does it matter to us? We don’t have a New York or a Washington here in Lithuania. In fact, we have nothing of interest at all—except for a multitude of outdoor privies that reek beyond description. This teaches us to love our Motherland, serving as a reminder that we have only recently emerged from the plow, yet we have come so far: now we sit in offices, striving to do absolutely nothing.

 

•           Infrastructure and outdoor privies: The issue of outdoor privies in Lithuania is real and linked to requirements set by the European Commission, as well as infringement procedures concerning wastewater management. Although the country has made significant economic progress over the past few decades and city centers have been modernized, infrastructure disparities persist in the periphery—a fact that often draws irony or dissatisfaction from the public. Make no mistake—it is always the European Commission’s fault. We have nothing to do with it. We just squat away and do our business. This is what’s called defense. Total defense.

•           Work culture and modern society: The transition from an agrarian society to a service- and office-based economy has taken place rapidly. This often becomes a subject of sociological discussion or satire when considering shifts in Lithuanian identity, the relationship between traditions and a modern lifestyle, and actual work productivity.

Ir Lietuvos Prezidentas, ir premjeras pareiškė, kad JAV Pentagonas neprašė jų susilaikyti nuo, branduolinį karą kurstančių, pasisakymų prieš Rusiją. Seimo pirmininkas apsukriai tyli – gal prašė, gal neprašė, pagyvensim – pamatysim, kas čia naudingiau politiškai

Todėl šie pareigūnai varys toliau nesustodami. Mums čia kas – Lietuvoje Niujorko ir Vašingtono neturime. Išvis nieko įdomaus neturime, išskyrus daugybę lauko tualetų, kurie dvokia neišpasakytai. Tai mus moko mylėti Tėvynę, nes primena, kad mes čia visi nuo žagrės neseniai ir labai daug pasiekėme, sėdime biuruose ir stengiamės nieko nedaryti.

 

•           Infrastruktūra ir lauko tualetai: Lauko tualetų problema Lietuvoje yra reali ir susijusi su ES Europos Komisijos reikalavimais bei pažeidimo procedūromis dėl nuotekų tvarkymo. Nors per pastaruosius dešimtmečius šalis pasiekė didelę ekonominę pažangą, o miestų centrai modernizavosi, periferijoje vis dar išlieka infrastruktūros skirtumų, kurie sukelia visuomenės ironiją ar nepasitenkinimą. Supraskite teisingai – visada dėl visko kalta Europos Komisija. Mes čia ne prie ko. Tupim sau ir darom. Tai vadinasi gynyba. Visuotinė.

 

•           Darbo kultūra ir moderni visuomenė: Perėjimas nuo agrarinės visuomenės prie paslaugų ir biurų ekonomikos įvyko sparčiai. Tai dažnai tampa sociologinių diskusijų ar satyros objektu, kai svarstoma apie lietuviškos tapatybės pokyčius, tradicijų santykį su moderniu gyvenimo būdu ir realų darbo produktyvumą.

Awkward Situation for Lithuanian Elite: An Uncomfortable Signal Sent to Lithuania from Washington

„The administration of U.S. President Donald Trump is pressuring Lithuania to ease European Union (EU) sanctions against Belarus and allow the transit of Belarusian potash fertilizers through the port of Klaipėda. Washington aims to reduce U.S. dependence on raw materials supplied by Canada and lower fertilizer costs for American farmers. However, such a decision would go beyond mere economic interests—it would also impact the European Union’s broader sanctions policy regarding Belarus, an ally of Russia.

 

According to *Politico*, citing four European officials, John Coale—the U.S. President’s special envoy for Belarus—has reached out to Lithuanian diplomats in recent weeks to explore the possibility of easing restrictions on the transit of Belarusian goods.

 

These restrictions are part of the EU sanctions imposed on the regime of Alexander Lukashenko. The Belarusian leader is a close ally of Russian President Vladimir Putin in the war against Ukraine.

 

EU sanctions prohibit ports within the bloc from handling Belarusian goods. However, these measures must be renewed every 12 months.

 

Lithuania, which will assume the presidency of the Council of the European Union starting next year, could theoretically veto the extension of the sanctions—scheduled for February—thereby allowing them to expire. However, Lithuania is one of Ukraine’s staunchest supporters within the EU.

 

Last month, Donald Trump stated that he was working on a “massive deal” with Minsk, under which the U.S. could purchase potash fertilizers from Belarus at a significantly lower price than what American farmers currently pay Canadian companies.

 

Nevertheless, the implementation of such an agreement depends on the feasibility of transporting the fertilizers through Lithuania’s main port in Klaipėda, or other ports in the region.

 

“In recent weeks, Donald Trump’s team has stepped up engagement with the Lithuanians,” a person familiar with the negotiations told the publication. Like other sources, this individual requested anonymity due to the sensitive nature of internal discussions.

 

The U.S. State Department did not respond to a request for comment on the situation.

U.S. seeks an alternative to Canada: potash fertilizer prices have risen

 

Farmers worldwide are grappling with surging prices for potash fertilizers. This increase has been driven by growing demand and Western sanctions against Russia—a major global supplier of the raw materials used for these fertilizers.

 

Currently, the United States imports almost all of the potash fertilizers it consumes. Approximately 80 percent of these imports come from Canada. Following the collapse of trade negotiations between the U.S. and Canada in August—and with both nations continuing to increase tariffs on each other’s goods—the Trump administration has shown growing interest in the possibility of importing potash fertilizers from Belarus. The country controls approximately 20 percent of the global market for these products.

 

This objective also aligns with a broader policy pursued by Donald Trump: easing sanctions on Russia and its allies in an attempt to encourage Moscow to end the war in Ukraine.

 

However, such moves by the U.S. have met with strong resistance in Europe. European officials are skeptical of any concessions to Vladimir Putin, fearing that they would only further strengthen the Russian leader and the regimes within his orbit—including the rule of Alexander Lukashenko.

 

"They are applying pressure politely, but we are saying very clearly: hell no," an Eastern European official told *Politico*.

 

"If the Americans cannot learn from history, we must stand our ground," he added.

 

Two Eastern European officials told the publication that J. Coale has been pressuring the Lithuanian government at various levels for over a year—ever since the Trump administration’s envoy first visited Minsk. Another Eastern European official indicated that the U.S. has long been discussing the possibility of supplying Belarusian potash fertilizers to global markets via Klaipėda and other Baltic Sea ports. Among the alternatives under consideration is Riga, the capital of Latvia, which could offer a simpler transport route than shipping the fertilizers through Russia.

 

A European official confirmed that J. Coale had also approached Latvian representatives regarding this matter.

 

A U.S. State Department spokesperson declined to comment on "specific commercial transactions" but emphasized that Washington is exploring opportunities that align with American economic interests and regularly discusses commercial prospects with allies and partners.

 

"We would like to continue regular discussions on how our respective approaches could help advance the commercial interests of both the U.S. and the EU, as well as support humanitarian goals," the official stated. He also noted that Belarus has recently demonstrated "constructive cooperation with the United States."

 

"As President D. Trump has said, the sale of Belarusian potash fertilizers to the United States helps lower costs for American farmers and livestock producers," added the official, who requested anonymity. Klaipėda was the primary export route for Belarusian potash fertilizers

 

Until the US and the European Union, in the early part of this decade, imposed large-scale sanctions on Minsk; previously, about 90 percent of Belarus’s potash fertilizers were exported via the port of Klaipėda.

 

EU member states unanimously agreed to ban the export of Belarusian potash fertilizers through the bloc’s ports, having concluded that A. Lukashenko did not legitimately win the 2020 presidential election and had brutally cracked down on peaceful protesters.

 

The sanctions apply to ports across all 27 EU member states. They can only be lifted if all countries in the bloc unanimously agree to do so.

 

Following the full-scale Russian invasion of Ukraine in February 2022—in which Belarus also participated—Washington and Brussels tightened the sanctions even further.

 

Nevertheless, in March of last year, D. Trump began easing some of the U.S. sanctions against Belarus. This included the lifting of restrictions on the state-owned enterprise "Belarusian Potash Company."

 

D. Trump presented this decision as a measure to "support American farmers" who were facing soaring fertilizer prices following attacks on Iran.

 

This move also followed J. Coale’s mediation efforts, which led to the release of 250 political prisoners. In exchange, Washington partially eased sanctions on Belarus. Europe Reluctant to Yield to Washington’s Pressure

 

For now, European officials show no inclination to follow Donald Trump’s lead by easing sanctions against the regime of Alexander Lukashenko.

 

Yielding to U.S. pressure would be unpopular and politically difficult for the leaders of both Lithuania and Latvia. In both countries, the ruling coalitions collapsed earlier this year.

 

Eastern European officials also fear that easing sanctions would grant Lukashenko greater international legitimacy and more leeway to continue imprisoning political opponents.

 

One European official also questioned whether there would truly be a sufficiently large global market for Belarusian potash fertilizers, given Canada’s dominant position in the sector.

 

"There are many issues here. And, clearly, this is also a divisive topic for the public in Lithuania," he stated."

 

Moving from words to action: the warmongers currently in power in Lithuania are attempting to harm U.S. farmers, President Donald Trump, and starving populations in the Global South by obstructing the expansion of Belarusian fertilizer exports—effectively sinking the port of Klaipėda into the Baltic Sea.