Sekėjai

Ieškoti šiame dienoraštyje

2026 m. kovo 17 d., antradienis

Ukraina yra per didelis gabalas Vakarų Europai – Vakarų Europa skęsta Hormūze: Vakarų Europa patiria energetinį šoką, kurio negali sau leisti atlaikyti


„Karo Artimuosiuose Rytuose sukeltas energetinis šokas gali suduoti smūgį Europos ekonomikai – tai bus skaudus posūkis regionui, kuris tikėjosi šiais metais paspartinti augimą po ilgo sąstingio, supykdžiusio rinkėjus visame žemyne.

 

Politikos formuotojai stengiasi suteikti pagalbą, tačiau jų galimybės yra ribotos nei per įvykius Ukrainoje prieš ketverius metus. Tuo metu vyriausybės skola ir skolinimosi išlaidos buvo mažesnės, o Europos namų ūkiai ir įmonės turėjo pinigų iš pandemijos skatinimo programų.

 

Šiandien skolinimosi išlaidos visame žemyne ​​sparčiai auga, o vyriausybės skola JK ir Prancūzijoje yra didžiausia BVP dalis per mažiausiai šešis dešimtmečius arba arti jos.

 

„Mes nebeturime pinigų“, – trečiadienį transliuotojui RTL sakė Prancūzijos banko valdytojas Francois Villeroy de Galhau.

 

Jau dabar naftos ir dujų kainų kilimas per pirmąsias 10 konflikto dienų Europos mokesčių mokėtojams kainavo papildomus tris milijardus eurų, tai atitinka maždaug 3,4 mlrd.  JAV dolerių iškastinio kuro importo, teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

 

„Pirmasis apčiuopiamas poveikis, kurį matome, yra logistikos srityje: išaugo transporto išlaidos“, – sakė Gerhardas Freitagas, Vokietijos žemės ūkio technikos gamintojos „Claas“ gamyklos vadovas.

 

Didesnis susirūpinimas, pasak „Claas“ generalinio direktoriaus Jan-Hendrik Mohr, yra didėjantis spaudimas ūkininkams. Didėjančios sąnaudų kainos – nuo ​​dyzelino iki trąšų – mažina mažą pelno maržą.

 

„Šis ūkių pelningumo sumažėjimas gali padidinti maisto produktų kainas“, – sakė Mohr.

 

Šveicarijos šokolado bendrovė „Lindt“ praėjusią savaitę sumažino šių metų prognozes, iš dalies dėl konflikto. Vokietijos „Volkswagen“ teigė, kad karas didina geopolitinę riziką ir gali pakenkti pelningiems prabangos prekių ženklų, tokių kaip „Porsche“ ir „Audi“, pardavimams.

 

Konfliktas Irane yra tik naujausias prezidento Trumpo politikos smūgis Europos ekonomikai. Praėjusiais metais jo tarifai apribojo prieigą prie didžiausios Europos eksporto rinkos ir sukėlė importo iš Kinijos antplūdį, kuris atsimušė nuo JAV tarifų sienos.

 

Ekonomikos augimui esant maždaug 1 %, naftos kaina, pasiekusi 125 USD ar daugiau, gali įstumti Europą į recesiją“, – teigė Neilas Shearingas, vyriausiasis „Capital Economics“ Londone ekonomistas.

 

„Goldman Sachs“ analizės duomenimis, Jungtinė Karalystė, kuri yra grynoji maisto ir energijos importuotoja, gali būti tarp labiausiai nukentėjusių šalių.

 

Investuotojai anksčiau numatė Anglijos banko palūkanų normų mažinimo seriją. Dabar šie mažinimai greičiausiai nustumiami į antrą planą, o prekiautojų lažybos rodo, kad dabar jie mato dviejų trečdalių tikimybę, jog centrinis bankas šiais metais padidins palūkanų normas, jei kylančios energijos kainos paskatins tolesnį darbo užmokesčio augimą.

 

Po 2022 m. įvykių Ukrainoje Prancūzija 2022 ir 2023 m. įgyvendino energijos paramos priemones, kurių vertė siekia apie 105 mlrd. eurų, teigia Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija.

 

Valstybės skolai 2025 m. trečiąjį ketvirtį pasiekus rekordinį 3,48 trilijono eurų lygį, o biudžeto deficitui, apskaičiuotam 5,4 % BVP, tokie žingsniai nebėra tikėtini.“ [1]

 

Vakarų europiečiai sėdi prie didžiulio pigios rusiškos energijos ežero. Kodėl jie tuo nepasinaudoja? Jie įsikando į Ukrainą, bandydami ją suvirškinti, bet nesėkmingai ir nepaleidžia jos. Ar Hormūzas žudo šią politiką?

 

Naujas pažeidžiamumas: Pakeisdama rusiškas dujotiekio dujas importuojamomis SGD, Europa vieną priklausomybę iškeitė į kitą.

Kainų šuoliai: Konfliktai Artimuosiuose Rytuose, ypač aplink Hormūzo sąsiaurį, sukėlė energijos kainų šuolį, todėl energetikos pertvarka tapo brangesnė.

Ilgalaikė strategija: Nepaisant šių kainų šokų, ES yra įsipareigojusi ilgalaikiam energetiniam suverenitetui, įskaitant spartesnį atsinaujinančiosios energijos diegimą ir visų rusiškų dujų importo nutraukimą iki 2027 m.

 

Kai kurios pramonės šakos užsidarė dėl didelių SGD kainų, tačiau žemynas iš esmės išvengė katastrofiško energijos trūkumo iki Hormūzo įvykių. O kaip dabar?

 

1. World News: Europe Gets Energy Shock It Can't Afford to Absorb. Fairless, Tom; Kim Mackrael.  Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 17 Mar 2026: A5.  

Komentarų nėra: