"Pastaruoju metu vis dažniau
pranešama apie tai, kad šalyje auga milijonierių skaičius. Šluojami prabangūs
butai ir brangūs automobiliai. Turtingųjų pajamos vis labiau auga. O
skurstantieji ir toliau skursta, nors valdžios ir bando jiems kažkiek padėti:
kelia pensijas, neapmokestinamąjį pajamų lygį, minimalią algą. O kas vyksta su
viduriniaja klase? Kaip sekasi jai? Ar ji yra Lietuvoje? Silpsta ar stiprėja?
Apie tai buvo diskutuojama „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“.
Seimo narys, socialdemokratas Algirdas
Sysas yra įsitikinęs, kad Lietuvoje vidurinioji klasė turėtų būti žymiai
didesnė.
„Mes trisdešimt metų jau gyvename
nepriklausomoje Lietuvoje. Labai gaila, kad atlyginimų didinimas yra paskutinių
keletos metų dalykas. Dvidešimt metų visada atlyginimai buvo antraeilis
dalykas. Tas akivaizdžiai matosi iš statistikos. Prieš savaitę Lietuvos bankas
paskelbė, kad pagal atlyginimų lygį esame vieni paskutiniųjų Europos Sąjungoje
(ES)“, – kalbėjo A. Sysas.
Socialdemokratas svarstė, kad ir vis
prasiveržiančio žmonių pykčio priežastis yra atskirtis.
„Čia yra viso pasaulio problema, kad
visos krizės yra naudingos patiems turtingiausiems, (…) gi tie, kurie – žemiau
arba arti skurdo ribos, arba turi nedideles pajamas, dėl infliacijos, dėl kitų
dalykų negali išsiveržti iš to rato. Mes skurdo lygį mažiname po vieną, po pusę
procento“, – sakė A. Sysas.
Išskyrė tris pagrindinius klausimus
Lietuvos socialinių tyrimų centro
direktorius Boguslavas Gruževskis, kalbėdamas apie vidurinę klasę Lietuvoje,
išskyrė tris pagrindinius klausimus.
„Pirma, tai, ką paminėjo Algirdas,
kokia bebūtų krizė, ar tai būtų karas, ar ekonominės krizės, visuomet didėja
nelygybė. Maža to, kas yra dar blogiau, dar auga kapitalo koncentracija
turtingiausioje stratoje.
Lietuvoje taip pat šiek tiek didėja
bendras turtingųjų skaičius. Bet pasaulio kontekste yra blogiausia, kad auga
koncentracija labiausiai turtingų“, – kalbėjo B. Gruževskis.
Antras dalykas, kurį išskyrė
mokslininkas, kad Bendrojo vidaus produkto (BVP) perskirstymas per darbo
užmokestį yra labai svarbus rodiklis.
„Pas mus Lietuvoje jis yra vienas
žemiausių. Čia yra labai didelė problema. Jūs gal dar prisimenate, ir pas Jus
laidose ne kartą tai buvo prieš penkerius-šešerius metus, darbdaviai dažnai
gyrėsi, kad jie dirba, ir neima atlyginimo. (…) Tai, kas gali būti blogiausia,
kadangi atlyginimas ir Lietuvoje, ir visur pasaulyje, yra daugiausiai
apmokestinamas, ir tokiu būdu per jį labiausiai ir galime atstatyti pajamų
perskirstymo didesnį balansą. Jeigu darbdavys neima atlyginimo, tai yra labai
blogai, kadangi jo atlyginimas yra didelis, atitinkamai mokesčiai būtų gerai
sumokėti“, – sakė B. Gruževskis.
Pasak jo, dabar šita sistema yra
taisoma, ir daug jau buvo padaryta.
„Bet yra trečia problema, kad, jeigu
valstybė aktyviai neįsikiša į perskirstymą, tai labiau uždirbančių gyventojų
pajamos natūraliai auga sparčiau. (…) Jeigu nieko nedaryti arba daryti nedaug,
jeigu pajamų apmokestinimas yra nepakankamai arba švelniai diferencijuotas, tai
nuolat turėsime augančią nelygybę“, – konstatavo B. Gruževskis.
Mokslininkas pastebi, kad per dešimt-septynerius
metus vis mažiau dėmesio skiriame viduriniosios klasės išsaugojimui.
„Visame pasaulyje diferenciacija
auga viduriniosios klasės sąskaita. Vidurinioji klasė tirpsta, augant
skurstančiųjų daliai. Tą patį matome Lietuvoje“, – sakė B. Gruževskis.
Kas yra vidurinė klasė?
Seimo Socialinių reikalų ir darbo
komiteto pirmininkas iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų
frakcijos Mindaugas Lingė teigė, kad, žiūrint iš socialinės politikos pusės,
didesnis suinteresuotumas yra, kad žmonės neiškristų iš viduriniojo sluoksnio į
žemesnįjį.
„Tai yra sukurti įvairius
mechanizmus, kad dėl įvairių aplinkybių sumažėjus pajamoms (…) pasekmių
nesijaustų, arba jos būtų švelnesnės“, – kalbėjo M. Lingė.
„Dabar ta dalis žmonių yra tarsi lifte,
kuris yra migruojantis. Vidurinė klasė nėra labai tvirta. (…) Aš nesakyčiau,
(…) kad ji būtų didesnė, bet, kad ji būtų stipresnė. Nes ir tyrimai, kuriuos
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) atlieka, (…) rodo, kad
apie 60 proc. žmonių gyvena viduriniojoje klasėje“, – sakė M. Lingė.
Pasak politiko, pagal EBPO formulę,
galima išskaičiuoti, kad į vidurinę klasę patenka uždirbantys virš 800 eurų ir
iki 2100 arba 2200 eurų.
Taip pat yra atliekami tyrimai,
pagal ką žmonės patys save priskiria vienai ar kitai klasei. Pagal 2020 m.
apklausą, skurstančiųjų sluoksniui save priskiria tik 6 procentai.
„Tai tarsi sutaptų tik su tuo, ką
mes priskiriame absoliutaus skurdo procentiniai daliai. Tai, ką mes
skaičiuojame kaip santykinį skurdą, kur yra apie 20 proc. visuomenės, tai
žmonės save įvardina kaip žemesniosios vidutinės klasės atstovais“, – teigė M.
Lingė.
Pašnekovas teigė, kad ši Vyriausybė
didelį dėmesį skiria viešojo sektoriaus stiprinimui. Šioje srityje jis minėjo
tiek atlyginimų didinimą, tiek įvairias rengiamas pertvarkas.
Viduriniosios klasės požymiai
Lietuvos socialinių tyrimų centro
direktorius pabrėžė, kad vidurinioji klasė nėra tik pajamos.
„Čia reikia išskirti penkis
pagrindinius požymius: pirmas – pajamos. Lietuvoje ta suma būtų nuo 1000 iki
2500 eurų. (…)
Antras – išsilavinimas, trečias – ekonominis savarankiškumas,
tai yra savo būstas ar nuomojomas. Ir du pagrindiniai požymiai yra vartojimo
struktūra.
Žmogus gauna gal ir 2000 eurų, bet,
jeigu 30 proc. išleidžia maistui, ir dar 30 proc. – būstui, tai kas iš tų
dviejų tūkstančių? Ir paskutinis požymis yra socialinis aktyvumas“, – teigė B.
Gruževskis.
Pasak mokslininko, viduriniosios
klasės vertė ir yra didelė ypač dėl jų socialinio aktyvumo.
„Pažiūrėkite, tarkime mūsų
savanorių, Šaulių sąjungoje pagrindą sudaro viduriniosios klasės atstovai“, –
atkreipė dėmesį B. Gruževskį.
Pasak mokslininko, viduriniosios
klasės vertė yra tapatinama su tautinės valstybės verte.
„Jeigu mes einame prie labiau
universalios visuomenės, tautinių valstybių vaidmuo mažėja, atitinkamai mažėja
viduriniosios klasės vaidmuo“, – svarstė B. Gruževskis."
Taigi, jei balsuoji už konservatorius ir esi savanorių eilėse ar Šaulių sąjungoje, tai tu priklausai vidurinei klasei, nepriklausomai nuo tavo algos, net jei neturi už ką sočiai pavalgyti, galvoja konservatorių nupirkti ekspertai. Sėkmės čiulpiant supelijusios kietos duonos plutą bedantėmis burnomis, mieli taip vadinamos viduriniosios Lietuvos klasės atstovai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą