Tai ne tik mus valdantys kunigaikštukai kiekvienoje gyvenvietėje. Mes visi tokie.
"Lietuvai smengant į demografinę
duobę, o pensijų sistemai patiriant vis didesnę naštą, ekonomistas Romas Lazutka sako,
kad vienas iš dabar būtinų sprendimų yra mokesčių sutvarkymas bei valstybės
įplaukų didinimas. Tai leistų gerinti gyventojų išsilavinimą, sveikatą, savo
ruožtu žmonėms nereikėtų papildomai ieškoti brangių korepetitorių ar privačių
gydytojų.
„Eurostat‟ duomenimis, 2030 metais
Lietuvoje gyvens tik 2,4 milijono, o 2045 – 2 milijonai gyventojų. Tai reiškia,
kad ateityje bus vis mažiau dirbančiųjų, kuriems teks išlaikyti vis daugiau
pensinio amžiaus asmenų.
Komentuodamas Lietuvos demografijos
būklę R. Lazutka sako, kad problemų, be sumažėjusio gimstamumo, sukuria ir
pastarųjų dešimtmečių emigracija.
„Lietuva prarado daug gyventojų ne
tik todėl, kad gimsta mažiau vaikų, bet ir todėl, kad ypač įstojus į Europos
Sąjungą kasmet po keliasdešimt tūkstančių žmonių išvažiuodavo – jauni žmonės su
vaikais arba net neturintys vaikų, bet jie tuos vaikus gimdo jau kitose šalyse.
Tai prisidėjo prie tos padėties, prie gyventojų skaičiaus mažėjimo‟, –
televizijos laidai DELFI Rytas
sakė VU profesorius R. Lazutka.
Jis pridūrė, kad palyginti su Vakarų
šalimis, Lietuvos gyventojų gyvenimo
trukmė trumpesnė.
„Na, tikėkimės, gyvenimo trukmė
ilgės. Bet irgi dažnai maža paguoda todėl, kad: daugiau bus pensininkų, daugiau
sveikatos apsaugos paslaugų vartotojų, o tuo tarpu tie, kurie dirbs, jų bus
santykinai mažiau. Todėl ta gyvenimo trukmė, kada ilgėja, yra tam tikras
pasiekimas, bet jis kelia ir ekonominių rūpesčių‟, – kalbėjo ekonomistas.
Gimstamumui didinti lengvo kelio
nėra
Senstančioje Europoje šio šimtmečio
viduryje Lietuvos amžiaus mediana bus antra didžiausia – 51 metai, prognozuoja
„Eurostatas‟. R. Lazutkos teigimu, pataisyti situaciją nėra lengva.
„Tai jau sunkiai atitaisoma. Kad
gyventojai būtų jaunesni, ilgėjant gyvenimo trukmei reikia, kad gimtų daugiau
vaikų arba kad atvažiuotų daugiau jaunų žmonių, tai yra, imigruotų į šalį arba
grįžtų mūsų emigrantai. Tų kelių nėra daug, kaip nors pakeisti gimstamumą ar
emigraciją nėra taip lengva. Emigraciją galima – galima nesaugoti Baltarusijos
sienos, bet tai irgi nėra geros pasekmės‟, – sako R. Lazutka.
Paklaustas dėl pensinio amžiaus perspektyvų, jeigu situacijos nebus imtasi
taisyti, profesorius atkreipė dėmeį, kad pensijos priklauso ne tik nuo
demografinės padėties.
„Štai, žiūrėkime į Afrikos šalis,
tos šalys labai jaunos, ten gimsta labai daug vaikų, bet ten pensijų sistemos
beveik nėra. Tuo tarpu jeigu mes žiūrime į tą pačią senutę Europą, tai,
tarkime, Vokietijoje gimstamumas yra labai mažas, bet pensijos yra puikios.
Pensininkai, gaudami analogišką pensiją kaip mūsų „Sodros‟, jie keliauja po
pasaulį.
Pensijos priklauso ne tik nuo
demografijos, nuo biologinių dalykų, bet ir nuo ekonomikos, – ir daugiau nuo
ekonomikos‟, – teigė pašnekovas.
Anot jo, situaciją galima
subalansuoti ir turint mažiau, bet labiau išsilavinusių, našiai dirbančių
žmonių bei technologijų.
„Palyginkime, ar „Sodrai‟ įmokas
moka vienas žmogus, kuris uždirba 2 tūkst. eurų, ar du dirba, kurie uždirba po
1 tūkst. eurų, – įmokų suma ta pati. Taigi, gali būti dirbančių žmonių du
kartus mažiau, jeigu jie du kartus daugiau uždirbs‟, – komentavo VU
profesorius.
Lazutka: pensijų sistemos modelis
tinkamas, surenkama mažai
R. Lazutka nemano, kad ydingas pats
pensijų sistemų modelis, kai pinigai šalyje uždirbami ir čia pat atiduodami
pensijoms mokėti.
„Nėra išsivysčiusios, civilizuotos
šalies, kuri būtų panaikinusi ar nebūtų įsivedusi tokio modelio, kaip mūsų
„Sodros‟ pensijų sistema – gana tipiška, nusirašyta nuo Vokietijos. Tik
problema tokia, kad mes į tą sistemą įmokame mažiau pinigų ir todėl mūsų
pensijos mažesnės. Bet pats modelis, kad čia pat įmokama ir išmokama, puiku‟, –
sakė ekonomistas.
Darydamas aliuziją į ketvirtadienį
paskelbtus pensijų fondų 2022 metų rezultatus ir susitraukusią investicinę
grąžą, jis sakė, kad kaip tik vertėtų atidžiau stebėti kaupimo sistemas.
„Ir štai, priešingai, kas labai daug
tikisi iš kaupiamųjų sistemų – šiandien kaip tik pristatyta spaudos
konferencijoje – reikia suprasti tuos rezultatus: lenktyniaujama vos vos su
infliacija, prieaugis tų kaupiamų lėšų. Ir yra labai nestabilu. O tuo tarpu tos
pensijų sistemos, kurios remiasi darbo rinka, dirbančių žmonių įmokomis ar
kitais mokesčiais, tai jos visose šalyse yra ir niekas negalvoja jų naikinti‟,
– įsitikinęs profesorius.
Dvi problemos, kurių viena
išsprendžia kitą
Ekonomistas sako, kad skyrium imant
dvi temas – visuomenės senėjimo ir darbo vietų automatizavimo – imama situaciją
dramatizuoti.
„Viena drama pristatoma, kad visuomenė senėja, o kita drama – kad
automatizacija naikina darbo vietas, išstumia žmones iš darbo, ir ką gi
ateityje darysime, kad žmonėms visai nebeliks darbo, viską sukurs robotai ir
automatai. Ir tada žmonėms reikės mokėti kažkokias pašalpas, bazines pajamas,
kad jie gulėtų ant sofos, gertų „Coca-Cola‟ ir žaistų žaidimus‟, – sako R.
Lazutka.
Anot jo, atidžiau pažvelgus matyti,
kad viena problema yra kitos sprendimas.
„Technologinė pažanga reikalaus vis
mažiau darbo rankų ar darbo galvų todėl, kad daug ką pagamins dirbtinis
intelektas ir automatai. Ir tai reiškia, kad kaip tik darbingos kartos
mažėjimas yra sprendimas, jog nereikės rūpintis žmonėmis, kurie nereikalingi
darbo rinkoje, bet jiems vis tiek reikia pragyventi.
Taigi, jeigu mes tas dvi dramas
aptarinėtume kartu, tai gal galėtume būti labai ramūs ir neturėti nė vienos
dramos dėl ateities‟, – sakė pašnekovas.
Dėmesys vaikų gimimo ir gyvenimo
aplinkai
R. Lazutka sako, kad pavyzdžių, iš
kurių galima būtų pasisemti įkvėpimo sprendžiant demografines bėdas, nėra daug
ir juos reikia vertinti kritiškai. Anot jo, Afrikoje didelis gimstamumas yra
kaip tik problema, o iš Europos šalių į akis krenta Švedija ir Prancūzija.
„Ir yra labai nevienareikšmių
vertinimų, kas lemia. Viena vertus, kai kas sako, kad Prancūzijoje nežiūrima į
etninę struktūrą, tai yra, kokiose šeimose gimsta daugiau vaikų. Švedija dažnai
minima, kad gerovės valstybė, yra labai palankios sąlygos auginti vaikus,
derinti darbą ir vaikų priežiūrą, tai irgi gali daryti įtaką, bet vis tiek tie
rezultatai nėra stulbinantys, kad šeimos turėtų po 5–6 vaikus. To ir nereikia,
matyt.
Bet kaip pavyzdžiai yra geri,
rūpinimasis šeimos politika. Net jeigu tai ir nepaskatintų didesnio vaikų
skaičiaus, bet tai sudarytų geresnes sąlygas vaikams augti‟, – kalbėjo R.
Lazutka.
Jis pridūrė, jog labai svarbu
sukurti kuo palankesnes sąlygas vaikams gimti ir augti.
„Tada jie užaugs labai kūrybingi,
darbingi, išsilavinę. Jų skaičius gali būti mažesnis, bet jie savo sukuriamu
produktu, gaunamomis pajamomis ir sumokamais mokesčiais galbūt gelbės pensijų
sistemą geriau, negu kad būtų daug vaikų, iš kurių nemaža dalis paskui tampa
bedarbiais, nusikaltėliais ir juos valstybei reikia išlaikyti netgi darbingame
amžiuje, nelaukiant senatvės‟, – sako ekonomistas.
Jo teigimu, Lietuvoje per pastaruosius keletą metų žengtas žingsnis į priekį
vaikų skurdo mažinimo kryptimi.
„Turėdavome tradiciškai, kad vaikai
ir seni žmonės skursta labiau negu kad vidutiniai gyventojai. Tai dabar
pasiekėme jau rezultatą, kad vaikų skurdas yra mažesnis negu vidutinis‟, –
aiškino ekonomistas.
Lazutka: tikrai reikia tvarkyti
mokesčius
Paklaustas, ar pensijų sistemos,
šeimos gerovės, sveikatos apsaugos kokybės gerinimas remiasi į mokesčių
didinimą, R. Lazutka teigė, kad reikia nutarti, ar tai bus mokesčių didinimas,
ar jų surinkimas.
„Kaip norime pavadinti: ar mokesčių
didinimu, ar mokesčių mokėjimu. Todėl, kad daug kas išvengia mokesčių. Kai kas
moka Lietuvoje labai didelius mokesčius, kai kas labai mažus. Kalbame apie tą
„gyvulių ūkį‟. Tai tikrai, mokesčius reikia tvarkyti‟, – kalbėjo ekonomistas.
Pasak jo, valstybei reikia sutelkti
daugiau lėšų, o Lietuva jų surenka mažai „ir pasekmės yra labai prastos‟.
„Dėl šeimos politikos ir vaikų
ugdymo: tai argi geriau, kada mokyklos veikia prastai, tėvai papildomai moka
korepetitoriams, samdo savo vaikui individualiai mokytoją? – Tai būdavo
dvaruose, tą darė aristokratai. Tai yra labai neefektyvu. Gali vienas mokytojas
mokyti gerai ir dešimt, penkiolika ir dvidešimt vaikų.
O mes, nesurinkdami pakankamai
mokesčių, tinkamai nefinansuodami panašiai galėtume kalbėti ir apie sveikatos
apsaugą, kada žmonės negauna pagalbos netgi ir mokėdami sveikatos draudimo
įmokas ir eina individualiai. Ir tos individualios paslaugos paprastai yra
brangesnės‟, – komentavo R. Lazutka.
Jis pridūrė, jog mokesčių sistemą
reikia tvarkyti, kad valstybė finansiškai būtų pajėgesnė ir tuomet ji galės
daugiau mokėti šeimoms, išlaikyti geresnę švietimo sistemą, sveikatos apsaugą,
taip pat pensininkus. O žmonės galės dirbti ilgiau. Dabar gi žmonių sveikata
palyginti prasta.
„Žmonės, kuriems per 50–55 metų,
labai dažnai Lietuvoje tampa neįgaliais, dažniau negu kitose šalyse. Ir tai reiškia,
kad jie, nesulaukę pensinio amžiaus, jau tampa pensininkais, nesvarbu, kad
neįgalumo pensininkais. Bet vietoj to, kad kurtų, jie tampa socialinio draudimo
klientais‟, – sakė R. Lazutka."
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą