"150 Lietuvos sunkiųjų ir stambiųjų žemaitukų auginantis
Vigantas Indrašius, valdantis 300 ha, prieš metus pradėjo pardavinėti
traktorius ir jiems skirtus padargus – žmogus nusprendė žemę dirbti arkliais, o
tam skirtą specializuotą techniką pirkti iš Jungtinėse Amerikos Valstijose
gyvenančių amišų, kurie laikosi labai tradicinio gyvenimo būdo.
Tiesa, nors ūkininko viltis buvo prie naujų sąlygų
prisitaikyti gana greitai, tačiau tikrovė parodė savo nagus – perėjimas ne toks
greitas ir neskausmingas, kaip norėtųsi. Paaiškėjo ir tai, kad arkliams skirta
technika kur kas brangesnė nei skirta traktoriams, o ją atsigabenti iš Amerikos
brangu bei sudėtinga. Be to, kadangi tai ne ES šalyse pagaminti padargai, ūkio
modernizavimui negalima prašyti ES paramos.
Brangus malonumas
Ūkininkas prisipažįsta, kad suprato, jog perėjimas nebus
greitas, tačiau labai brangus. Pradžiai planuoja auginti grūdines kultūras 20
ha plote.
„Pardavėme ką galėjome. Kai kurių padargų, pavyzdžiui, mėšlo
kratytuvų, niekam taip ir neprisireikė, nes gyvulių mažėja. Pasilikom ir porą
traktorių „Belarus“ bei šiek tiek prikabinamos technikos. Supratau, kad
negalime taip drastiškai iš karto pereiti prie arklių, nes tai paprasčiausiai
per brangu, o kaip gauti paramą technikai iš JAV neaišku“, – dėsto V.
Indrašius.
Jis sako, kad čia prisideda ir tai, kad amišų bendruomenė
gana savotiška ir užsiimti biurokratija jie nelinkę. Sudėtinga netgi apmokėti
pirkinius, nes jie dirba tik su keliais mažais bankais, kurie nebendrauja su
pas mus veikiančiais komerciniais bankais. Tris mėnesius ūkininkas negalėjo
pervesti pinigų. Išrašė čekį, tačiau tam teko važiuoti į Daniją ir ten
atidarinėti sąskaitą. Brangus ir transportavimas. Pirko už 10 tūkst. eurų
kultivatorių ir 5 tūkst. eurų sumokėjo už jo atvežimą į Lietuvą. Tam, kad
surinkti 15 tūkst. eurų teko parduoti 4 korpusų vartomą plūgą, 4 metrų pločio
kultivatorių ir seną, bet gerą kombainą, su kuriuo kuldavo 100 ha javų.
Ieško pigiau
Vokietijoje dirba amišų technikos atstovas, tačiau
antkainiai kol kas lietuviui per dideli ir techniką jis mėgina pigiau supirkti
iš JAV.
„Arklinį kultivatorių traukia 4 arkliai, nors, kaip parodė
praktika, reikėtų 5 arba 6. Susidūrėm ir su problema, kad mes nuo amerikiečių
atsiliekame veislininkystėje.
Lietuvos sunkieji mūsų ūkyje vieni iš geriausių, tačiau jų
paprasčiausiai per mažai, kad būtų galima surinkti arklius, kurie sutaria,
kurių žingsnis atitinka“, – subtilumus aiškina V. Indrašius.
Jis vardina ir daugiau niuansų, kurie pasiveja, seną
ūkininkavimo būdą norintį atgaivinti, ūkininką. Pavyzdžiui, pakinktai. Pirko
pigesnius ir naujesnius lenkiškus. Tačiau jie netiko sunkiam darbui – trynė
gyvulių pečius. Netiko ir seni sovietiniai. Išspręsti šiuos niuansus iššūkis
pačiam ūkininkui.
„Mūsų ūkis per didelis, kad viską būtų galima dirbti su
arkliais. Be to, visuomenė kol kas sunkiai priima šį ūkininkavimo būdą.
Pavyzdžiui, iš darbo išėjo vienas geriausių mano darbininkų, kuriam siūliau per
metus 20 tūkst. eurų į rankas. Jam tiesiog nepatiko dirbti su gyvūnais, geriau
buvo su technika“, – dėlioja V. Indrašius ir neslepia, kad tiki, jog jo
pasirinktas kelias realus.
Kalbant apie ateitį, planuoja pirkti šienapjovę, plūgus ir
pavasarį arklius įdarbinti kur kas rimčiau. Ariamos žemės bus 20 ha, ne
daugiau. Reikia sukaupti patirtį, įvertinti našumą. Be to, jis viliasi, kad
pataikys į vadinamą Žaliąjį kursą ir toks ūkininkavo būdas bus palaikomas.
Maži gyvulininkystės ūkiai
„Kalbant apie realų arklių pritaikymą, nereikia orientuotis
į tokio dydžio ūkius, kaip mūsų. Norime parodyti, kad smulkieji gali sutvarkyti
savo žemę neteršdami aplinkos ir sumažindami gamybos sąnaudas vietoj traktorių
naudodami arklius“, – tai, jog keletą tūkstančių hektarų valdantys ūkiai pradės
dirbti arkliais vilčių nededa V. Indrašius.
Jis įvardina ir tikslinę grupę – tai šeimos gyvulininkystės
ūkiai iki 50 – 70 ha, laikantys iki 20 karvių. Ten darbas ne su traktoriais
optimalus. Tik reikia šiuolaikinės technikos, kuri kur kas tobulesnė nei ta, su
kuria dirbo prieškariniai ūkininkai. Pavyzdžiui, su tuo kultivatoriumi, kuris
jau naudojamas ūkyje, jis puikiai išnaikino varputį.
„Gyvulininkystės ūkiai nesiorientuoja į grūdus, kur reikia
ariamos žemės. 20 karvių užtenka 50 hektarų iš kurių daugiausia 10 dirbamos
žemės. Likę ganyklos. O 10 ha su šiuolaikine arkline technika nesudėtinga
prižiūrėti“, – dėlioja V. Indrašius.
Tokį plotą užsėti galima per 2 dienas, o viską sutvarkyti
per savaitę. Tai kur kas naudingiau ir pačiai žemei, nes sunkūs traktoriai
važiuodami per daug suspaudžia dirvožemį. Be to, nenaudojamas kuras.
Kalbėdamas apie savo ūkį jis sako, kad 300 ha apdirbti vien
arkliais jam paprasčiausiai neužteks lėšų įsigyti moderniai technikai. Amišų
pagaminta 2,1 metro pločio šienapjovė, su kuria galima per dieną nupjauti 5 – 6
ha, ten kainuoja 10 tūkst. eurų ir ją dar reikia atsivežti. Tačiau privalumas
tas, kad pjaunant arkliais pieva būna derlinga kur kas ilgiau nei ją prižiūrint
traktoriumi. Norint nupjauti 200 ha ganyklų reikia arkliais dirbti beveik du
mėnesiais. Su traktoriumi per dieną nupjaunama 25 ha.
„Arklys atlieka labai daug darbų. Amišai pasiekė tokį lygį, kad
daržininkystėje beveik neliko rankų darbo. Padaroma viskas nuo plėvelės tiesimo
iki ravėjimo“, – dėsto V. Indrašius.
Kalbant apie arklininkystę, tai parama apie 200 eurų per
metus už vieną laikomą gyvūną. Tačiau, pasak V. Indrašiaus, sudėtinga konkuruoti
su valstybiniu žirgynu, kuris gauna gana dideles subsidijas ir konkuruoti
rinkoje parduodant gyvulius sudėtinga. Jis pats arklius parduoda veislei,
darbui, pramogoms, maistui.
Vienam arkliui išlaikyti reikia 1,5-3 ha, priklausomai nuo
žemės derlingumo.”
Žmogus bando problemas spręsti šiuolaikiškai. Turi nemažai žemės,
nemažai arklių. Žino apie amišus. Bando sutaupyti, pirkdamas padargus iš
Amerikos. Nebijo rizikos. Dalinasi gautomis žiniomis su kitais. Visa
tai yra gerai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą