„Prezidentas Trumpas ketvirtadienį įsakė federalinėms agentūroms ištirti, kaip pritaikyti JAV tarifus, kad jie atitiktų kitų šalių tarifus, o tai kelia grėsmę, dešimtmečius galiojančioms, tarptautinėms taisyklėms.
Įsakymas nustoja iš karto įvesti tarifus, kaip baiminosi daugelis užsienio sostinių, o vietoj to nurodoma Prekybos departamentui ir JAV prekybos atstovui pateikti ataskaitas apie veiksmus, kurių reikia imtis, siekiant abipusiai lygiaverčio prekybos statuso. Prekybos sekretoriaus kandidatūra Howardas Lutnickas teigė, kad šie tyrimai turėtų būti baigti iki balandžio 1 d.
„Dėl prekybos sąžiningumo sumetimų nusprendžiau taikyti abipusį tarifą, tai reiškia, kad ir kokį šalys taikys Jungtinėms Amerikos Valstijoms, mes joms taikysime – nei daugiau, nei mažiau“, – sakė D. Trumpas Ovaliame kabinete.
Jei būtų baigtas abipusio tarifų režimo įvedimas, greičiausiai, padidėtų daugybės prekybos partnerių muitai ir būtų pažeistos dešimtmečius trukusios prekybos normos, nustatytos Pasaulio prekybos organizacijoje – pasaulinėje prekybos organizacijoje, kurios narėmis JAV vis dar yra, nepaisant Trumpo atakų prieš organizaciją.
Prekybos ekspertai teigė, kad tokie žingsniai pakenktų PPO „didžiausio palankumo“ statuso paradigmai – organizacijos principui, reikalaujančiam, kad šalys narės garantuotų vienodą tarifų ir reguliavimo režimą visoms kitoms narėms, nebent jos būtų sudariusios laisvosios prekybos susitarimus.
Trumpas per savo pirmąją kadenciją pakenkė PPO, blokuodamas teisėjus iš jos aukščiausios ginčų sprendimo komisijos – taip tęsė buvęs prezidentas Joe Bidenas – tačiau prekybos teisininkai teigė, kad abipusiai tarifų veiksmai gali reikšti dar reikšmingesnį pasaulinės prekybos organizacijos atsitraukimą.
„Jei prezidentas Trumpas Jungtines Valstijas perkels prie abipusiškumu pagrįstos tarifų sistemos, tai tikriausiai būtų esminis JAV prekybos politikos pokytis“, – sakė advokatų kontoros „Wiley Rein“ partneris Timas Brightbillas, „ir vienas didžiausių per daugiau, nei 75 metus“.
Tai taip pat atitiktų vieną iš respublikono Trumpo duotų kampanijos pažadų ir būtų išspręsta tai, kas ilgai trukdė prezidentui ir jo ekonomikos komandai. Per pirmąją kadenciją Trumpo patarėjas prekybos klausimais Peteris Navarro paskatino respublikonų partijos įstatymų leidėjus pasirašyti abipusį prekybos įstatymo projektą.
„Amerika patiria savo daugiau, nei 1 trilijono, dolerių žalingą prekybos deficitą, nes didžiosios pasaulio eksportuojančios šalys atakuoja mūsų rinkas, bausdami tarifais ir dar labiau baudžiančiomis netarifinėmis kliūtimis“, – ketvirtadienį sakė Navarro.
Didžiosios JAV bendrovės ketvirtadienį lengviau atsiduso, kad tarifai nebuvo įvesti iš karto, ir išreiškė viltį, kad D. Trumpas pasinaudos savo abipusiu tarifų planu, derėdamasis dėl mažesnių muitų su prekybos partneriais, o ne įsitrauks į daugiašalį prekybos karą.
„Palengvėjimas, kad administracija neskuba įvesti naujų tarifų, ir mes sveikiname prezidentą, kuris laikosi niuansingesnio, tarpžinybinio požiūrio“, – sakė Tiffany Smith, Nacionalinės užsienio prekybos tarybos, stambių įmonių grupės, pasaulinės prekybos politikos viceprezidentė. „Idealiu atveju šio proceso metu dirbsime su savo prekybos partneriais, kad sumažintume jų tarifus ir prekybos kliūtis, o ne padidintume savo.”
Trumpas ir jo sąjungininkai respublikonai Kongrese taiko didesnių tarifų ir mažesnių mokesčių politiką, nes infliacija yra užsispyrusi.
Ketvirtadienį D. Trumpas pripažino, kad tarifų įvedimas trumpuoju laikotarpiu gali padidinti vartotojų kainas, tačiau teigė, kad ilguoju laikotarpiu tai būtų verta.
Paklaustas, ar jo direktyvoje bus reikalaujama ištirti abipusių tarifų poveikį infliacijai, D. Trumpas atsakė: „Nėra ko tirti. Viskas seksis labai gerai“.
Senatorė Elizabeth Warren (D., Masačo valstija) sakė esanti „susirūpinusi, kad prezidento Trumpo prekybos karas, užuot naudojęs tarifus, kaip strateginę priemonę darbuotojams apsaugoti, gali suteikti priedangą milžiniškoms korporacijoms, kurios didintų kainas ir palengvintų korupcinius sandorius, atleidžiant nuo tarifų jo mėgstamus draugus“.
Neaišku, kurias šalis labiausiai paveiktų galimi JAV abipusiai prekybos veiksmai, tačiau daugelis šalių, kurioms taikomi didžiausi tarifai JAV prekėms, yra tokios šalys, kaip Indija, Brazilija, Vietnamas, Argentina. Trumpas įsakymą pasirašė likus kelioms valandoms iki susitikimo su Indijos ministru pirmininku Narendra Modi, kurio šalį Baltieji rūmai ketvirtadienį išskyrė dėl muitų JAV eksportui.
Taip pat nebuvo aišku, kokią teisinę galią Trampas naudos, nustatydamas tarifus, nors Baltieji rūmai nurodė, kad, greičiausiai, bus pritaikyti keli įstatymai.
Galimi veiksmai gali paveikti ir kitas, žemesnio tarifo šalis, atsižvelgiant į neprekybines kliūtis, tokias, kaip mokesčiai JAV įmonėms, vyriausybės subsidijos įmonėms jų gimtosiose šalyse arba teisės aktai, neleidžiantys JAV įmonėms vykdyti verslo užsienio šalyse. Trumpo komanda, greičiausiai, nusitaikys į šalis, kuriose taikomi pridėtinės vertės mokesčiai, kaip daro Europos Sąjungos narės. Prezidento patarėjai prekybos klausimais PVM ilgą laiką vertino, kaip eksporto subsidiją, nes įmonėms suteikiamos nuolaidos, kai jos eksportuoja į užsienį. Pridėtinės vertės mokesčiai bus vertinami, kaip tarifas, sakė Trumpas Ovaliame kabinete.
Dėmesys netarifinėms kliūtims, be muitų, reiškia, kad tokios valstybės, kaip Japonija ir ES narės gali būti ant kabliuko dėl didesnių tarifų iš JAV, nei muitų, kuriuos jos nustato amerikietiškoms prekėms.
Tai taip pat reiškia, kad tokios šalys, kaip Kinija, kuri šiuo metu taiko mažesnę vidutinę tarifo normą, nei JAV, tačiau turi daug netarifinių kliūčių, gali susidurti su tolesniais importo į JAV muitais." [1]
1. President Moves To Upend Tariff System --- Study will seek to match rates to those of other countries, undoing trade norms. Bade, Gavin; Tarini Parti. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 14 Feb 2025: A1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą