„Biotechnologijų pramonės „DeepSeek“ akimirka atėjo praėjusį rudenį.
Būtent tada „Summit Therapeutics“, remiama milijardieriaus Bobo Duggano, paskelbė, kad jos vaistas pranoko „Merck“ sėkmingiausią terapiją „Keytruda“, atliekant tiesioginį plaučių vėžio tyrimą. Keytruda, 30 milijardų JAV dolerių per metus kainuojanti, imunoterapijos galiūnė, yra perkamiausias vaistas farmacijos pramonėje ir ilgą laiką dominuoja rinkoje. Taigi pranašesnio konkurento perspektyva buvo seisminė. Dar nuostabiau: „Summit“ tik prieš dvejus metus licencijavo šį vaistą iš mažai žinomos Kinijos biotechnologijos, vadinamos Akeso.
Šios naujienos padidino milijardus dolerių Summit rinkos kapitalizacijai ir patraukė ją į aukščiausias biotechnologijų gretas, nepaisant to, kad neturi patvirtintų vaistų. Nors Summit vaistas vis dar negavo JAV reguliavimo patvirtinimo, rezultatai buvo lūžio momentas pramonei, pabrėždami iš Kinijos kylančią konkurencinę grėsmę.
Biotechnologijų augimas Kinijoje buvo kuriamas ne vienerius metus, tačiau dabar jo neįmanoma ignoruoti. 2020 m. mažiau, nei 5 % didelių farmacijos sandorių, kurių vertė iš anksto buvo 50 mln. dolerių ar daugiau, buvo susiję su Kinija. Remiantis „DealForma“, 2024 m. šis skaičius išaugo iki beveik 30 proc.
Kinijos biotechnologijų bumas atspindi jos kompiuterinių technologijų augimą. Abiem atvejais Kinija vertės grandinėje pakilo į viršų – nuo prekių gamybos iki sudėtingesnio inovacijų centro, konkurencingos pramonės šakose, kuriose kažkada dominavo JAV.
Yra keletas šios pramonės augimo priežasčių. Pirma, per pastarąjį dešimtmetį į Kiniją grįžo daug JAV apmokytų geriausių mokslininkų, paskatindami biotechnologijų centrų atsiradimą aplink Šanchajų. Ir lygiai taip pat, kaip „DeepSeek“ sukūrė puikų pokalbių robotą – tariamai su nedideliu biudžetu ir ribota prieiga prie puslaidininkių – Kinijos biotechnologijų įmonės taip pat yra taupesnės, naudodamosi aukštos kvalifikacijos, pigesnėmis darbo jėgomis, galinčiomis judėti greičiau.
Be to, įmonės gali atlikti klinikinius tyrimus už nedidelę dalį to, ką jie kainuotų JAV, o naujausi Kinijos reguliavimo sistemos pakeitimai supaprastino ir paspartino patvirtinimo procesą, kad būtų pradėtas tyrimas.
Šiuo metu didžioji dalis Kinijos biotechnologijų naujovių yra laipsniškos, o ne novatoriškos.
Daugelis gerų įmonių daugiausia dėmesio skiria esamų vaistų tobulinimui – chemijos keitimui, veiksmingumo didinimui arba jų diferencijavimui pagrindiniais būdais.
Tačiau Kinijos naujovės nuolat tobulėja ir jau pradeda trikdyti JAV vaistų kūrimo ekosistemą. Dešimtmečius JAV biotechnologijų pramonė klestėjo tokiuose centruose, kaip Bostonas-Kembridžas ir San Fransisko įlankos sritis, kurią skatina talentų srautai iš geriausių akademinių centrų, tokių, kaip Masačusetso technologijos institutas ir Stanfordo universitetas. Šios biotechnologijų įmonės turi nepasotinamą klientą „Big Pharma“, kuris yra pasirengęs mokėti didžiausius dolerius už naujus vaistus, kad pakeistų tuos, kurių patentas jau nebegalioja.
Dabar savo akiratį plečia didelės farmacijos kompanijos. Kam išleisti 10 milijardų dolerių, įsigyjant JAV biotechnologiją su vidutinės stadijos vaistu, kai panašią molekulę galima įsigyti iš Kinijos už nedidelę tokios kainos dalį?
Įkaitusi nutukimo vaistų rinka yra vienas pavyzdys. Eli Lilly ir Novo Nordisk yra dominuojantys žaidėjai, parduodantys GLP-1 vaistus, tokius, kaip Wegovy ir Zepbound. Šiame etape kai kurioms didelėms farmacijos įmonėms prasminga nebandyti sukurti dar vienos injekcijos, o pasigaminti patogesnę tabletę.
„Merck“ ir „AstraZeneca“ yra dvi farmacijos įmonės, ieškančios išeities, ir abi kreipėsi į Kiniją dėl tokių kuriamų geriamųjų vaistų. 2024 m. pabaigoje „Merck“ licencijavo geriamąjį GLP-1 vaistą iš Kinijos „Hansoh Pharma“. Sandoris: 112 mln. dolerių iš anksto, galimi mokėjimai iki 1,9 mlrd. dolerių. Prieš metus „AstraZeneca“ padarė panašų žingsnį, sumokėdama 185 mln. dolerių, o būsimi etapai sudarys beveik 1,83 mlrd. dolerių.
Šie „parduoti“ pasiūlymai puikiai tinka „Big Pharma“.
Tačiau JAV biotechnologijų įmonėms ir jų rizikos kapitalo rėmėjams jos kelia tikrus iššūkius. Investuotojai vis labiau sunkiai stengiasi vertinti ankstyvosios stadijos biotechnologijas, nes sunku numatyti, kokia konkurencija gali atsirasti iš Kinijos. Tai yra bent iš dalies priežastis, kodėl S&P Biotech ETF per pastaruosius dvejus metus iš esmės nekito, o S&P 500 pakilo 48%.
„Tai buvo didelis neigiamas poveikis JAV biotechnologijų ekosistemai“, – sakė Timas Opleris, „Stifel“ generalinis direktorius. "Dabar tikrasis klausimas yra, kaip prisitaikyti. Kaip išlaikyti lyderystę inovacijų srityje, didinant sąnaudų efektyvumą ir greitį?"
Žvelgiant iš paciento perspektyvos, didėjanti pasaulinė konkurencija yra laimėjimas. Vėžiu sergantiems žmonėms, tikriausiai, nesvarbu, kurioje šalyje buvo sukurtas vaistas. Svarbu, kad jis veiktų.
Tačiau politikos formuotojams, siekiantiems išlaikyti Amerikos konkurencinį pranašumą, Kinijos biotechnologijų banga yra pažadinimo skambutis.
Summit partnerystė su Akeso neliko nepastebėta Merck. Tiesiog praėjus keliems mėnesiams po Summit klinikinių tyrimų rezultatų, Merck teigė, kad licencijavo kitą perspektyvų vaistą nuo vėžio, kuris iš esmės atitiko Summit-Akeso metodą – dvigubo taikinio antikūną, kuris veikia tiek PD-1, imuninės kontrolės tašką, kurį vėžys išnaudoja, kad pasislėptų nuo imuninės sistemos, ir VEGF – baltymą, padedantį augliams augti naujoms kraujagyslėms. Ir kur Merck rado šį vaistą? Privačioje biotechnologijų įmonėje „LaNova Medicines“, įsikūrusioje Šanchajuje.
„Jei ieškote naujovių“, – neseniai viename interviu sakė Summit milijardierius lyderis Dugganas, „logiška vieta eiti – Kinija“ [1].
Arklys paliko tvartą politikos formuotojams, sutelkusiems dėmesį į Amerikos konkurencinio pranašumo išlaikymą.
1. EXCHANGE --- Heard on the Street: The Drug Industry's DeepSeek Moment --- It isn't just AI. Chinese biotechs are now developing drugs faster and cheaper than their U.S. rivals. Wainer, David. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 08 Feb 2025: B12.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą