„Trečiadienį Trumpo administracija pasiekė susitarimą su Ukraina, suteikdama JAV prieigą prie jos mineralinių išteklių, įveikdamos paskutinės minutės derybas, kurios stabdė prezidento Trumpo siektą kompensaciją JAV už pagalbą Ukrainai kovoje su Rusija.
Iždo sekretorius Scottas Bessent gyrė šį susitarimą, kaip žingsnį link derybų dėl konflikto Ukrainoje pabaigos ir šalies atstatymo pradžios.
Griežtai kontroliuojamose derybose Trumpo administracija atsisakė reikalavimo, kad susitarimas leistų Vašingtonui susigrąžinti milijardus dolerių ankstesnės karinės pagalbos.
„Kaip sakė prezidentas, Jungtinės Valstijos yra įsipareigojusios padėti užbaigti šį žiaurų ir beprasmį konfliktą“, – pareiškime teigė Bessent. „Šis susitarimas aiškiai rodo Rusijai, kad Trumpo administracija yra įsipareigojusi taikos procesui, kurio centre – laisva, suvereni ir klestinti Ukraina ilguoju laikotarpiu.“
Susitarimas žymi Kijevo ir Vašingtono santykių pagerėjimą, kurie pastaraisiais mėnesiais pablogėjo, ypač dėl susitarimo dėl Ukrainos mineralų. Praėjusį savaitgalį Vatikane prieš popiežiaus Pranciškaus laidotuves įvykęs Trumpo ir Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio individualus susitikimas, regis, sumažino įtampą tarp lyderių.
Baltieji rūmai šį susitarimą taip pat numato kaip savotišką Ukrainos saugumo garantiją, jei būtų sudarytos paliaubos su Rusija. Trumpo pareigūnai teigia, kad JAV verslo buvimas Ukrainoje atgrasytų Maskvą nuo pakartotinio puolimo prieš šalį.
Pagrindinis susitarimo elementas yra investicinis fondas, į kurį vienodai prisidės ir kurį prižiūrės tiek Ukraina, tiek JAV.
Fondas investuos į Ukrainą 10 metų laikotarpiui, daugiausia dėmesio skirdamas Ukrainos atstatymui ir šalies ekonomikos atnaujinimui. Ukraina išlaikys savo mineralų kontrolę, mokėdama į fondą pagal naujas jos išduodamas licencijas. Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalis sakė, kad susitarimas abiem šalims yra be tarifų ir neapmokestinamas.
„Tai geras pasiekimas“, – sakė Shmyhalis. „Suprantame, kaip ateityje naudosime šią priemonę, bendradarbiaudami su mūsų partnerėmis – Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.“
Praėjusią savaitę Šmyhalas keliavo į Vašingtoną deryboms dėl susitarimo.
Pasak Šmyhalo, susitarimą dar turi ratifikuoti Ukrainos parlamentas.
Naujausias projektas parengtas po kelis mėnesius trukusių įtemptų derybų tarp Ukrainos ir JAV.
Zelenskis iš pradžių pasiūlė mineralų susitarimą 2024 m. vasarą, prieš Trumpo išrinkimą, siekdamas pelnyti respublikonų paramą. Ukraina turi ličio, titano ir kitų retųjų žemių metalų atsargų, būtinų viskam – nuo mobiliųjų telefonų iki gynybos pramonės.
Kijevas pradinį susitarimą, kurį Bessent pristatė kelionės į Ukrainą metu, laikė derybų atspirties tašku, o Vašingtonas tikėjosi, kad dokumentas bus pasirašytas vietoje.
Tačiau net ir blogėjant diplomatiniams santykiams tarp Kijevo ir Vašingtono, viltis atgaivinti susitarimą išliko.
Kai kovo mėnesį Trumpo administracija pateikė kitą, kitokį, pasiūlymą, jame buvo išdėstyti platūs reikalavimai, kurių Ukraina negalėjo priimti. Šioje susitarimo versijoje vėl buvo svarstomas skolos grąžinimas ir prašoma plačios JAV kontrolės šalies ekonomikai.
Užuot prieštaravę kovo mėnesio pasiūlymui, ukrainiečiai tęsė derybas. Po kelių savaičių Bessent ir Ukrainos vicepremjerė Julija Svyrydenko pasirašė susitarimo memorandumą.
Memorandume buvo nubrėžtas kelias į išsamesnį susitarimą. Naujausiame projekte aiškiai gerbiami Ukrainos tarptautiniai įsipareigojimai, sakė Shmyhal.
Praėjusią savaitę Trumpas socialinės žiniasklaidos įraše papeikė Zelenskį už tai, kad jis nepasirašė išplėstinio mineralų susitarimo. Jo tonas, regis, sušvelnėjo po susitikimo su Zelenskiu, kurį jis pavadino „paguodos akimirka“.” [1]
1. Ukraine and U.S. Sign Deal On Access to Rare Minerals. Lytvynenko, Jane; Cullison, Alan. Wall Street Journal, Eastern edition; New York, N.Y.. 01 May 2025: A1.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą